Kas didintų visuomenės pasitikėjimą teisėsauga? Kokios sąlygos užtikrintų geresnę teisėsaugos veiklos kokybę. Kas daro didžiausią žalą teisėsaugos funkcionavimui. Galimybės, grėsmės, teisėsaugos silpnybės ir stiprybės – šie buvo pagrindinėmis 10 konferencijų ciklo temomis. Renginių metu daugiau kaip tūkstantis pareigūnų iš Policijos, Muitinės ir Kalėjimų departamento didžiausiuose šalies miestuose ieškojo atsakymų, kaip įveikti didžiausias teisėsaugos problemas ir kaip dar efektyviau išnaudoti vidinius resursus.  Gegužės-gruodžio mėnesiais vykusiuose renginiuose, strateginio planavimo sesijose pareigūnai suformulavo esminius veiksnius, galinčius pagerinti tarnybos kokybę. Įvardintos kliūtys, darančios didelę žalą specialiųjų tarnybų funkcionavimui.

Interaktyvių sesijų metu  pareigūnai įvardino problemas, pagrindines kliūtis veikti efektyviai, kurias išsprendus galima būtų pakelti teisėsaugos veiklos lygį ir kokybę. Taip pat buvo išskirtos esamos galimybės ir stiprybės, kurias galima būtų išnaudoti.

 Apibendrinus renginių rezultatus paaiškėjo, kad valstybės tarnybos teisinio reglamentavimo stabilumas, tęstinumo užtikrinimas, dalijimasis patirtimi su kitomis institucijomis ir valstybėmis, tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas, kvalifikacijos tobulinimo, mainų programos, vieningos, valstybės tarnautojams palankesnės įstatyminės bazės sukūrimas (aiški motyvacijos sistema, adekvačios socialinės garantijos ir kt.), karjeros skaidrumas ir lygiateisiškumas, teisėsaugos veiklos orientavimas į bendruosius valstybės tikslus, novatoriškumas, geri santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, gerosios praktikos perėmimas iš kitų valstybių, darbuotojų pasikeitimas pagal mainų programą ir kt., leistų užtikrinti visuomenės lūkesčius ir teikti geresnes paslaugas visuomenei.

Didžiausiomis grėsmėmis pareigūnai įvardino politinį nestabilumą, eksperimentavimą su valstybės tarnybos  reguliavimu keičiantis valdžioms, netikrumą dėl savo teisinės padėties (keičiantis politikams, keičiasi ir pareigūnų teisinio statuso reguliavimas), nepagrįstos teisinės reformos, teisės aktų netobulumas, jų trūkumas ir nuolatinė kaita bei prieštaringumas, ekonominė krizė mūsų ir kaimyninėse šalyse ir manipuliavimas ja, emigracija, negatyvus visuomenės požiūris (profesijos patrauklumo mažėjimas), žemi pasitikėjimo teisėsauga rodikliai, nestabilus, nepakankamas finansavimas.

Pareigūnų nuomone,  didžiausios stiprybės, kurias turi teisėsaugos įstaigos yra tai, kad čia dirba aukštos kvalifikacijos lojalūs specialistai, kylantis socialinės partnerystės lygis, taip pat glaudūs tarpusavio ryšiai, pareigūnams suteikiama galimybė dalyvauti visuomeninėje veikloje, pradėtos derybos dėl kolektyvinių sutarčių ir prasidėjęs dialogas dėl bendrų tikslų ir tarnybos sąlygų gerinimo.

Kaip silpnybes pareigūnai įvardino silpną teisinę bazę, formalų, praktikai nepritaikytą teisinį reguliavimą. Taip pat į silpnybių grafą pateko teisės spragos, teisės aktų gausa ir nuolatinė kaita, dėl kurių atsiranda kolizija ir konkurencijai, griežtas tarnybos santykių teisinis reguliavimas, nepaliekantis erdvės susitarimams dėl darbo sąlygų gerinimo kolektyvinėse sutartyse, neefektyvi kvalifikacijos kėlimo ir pareigūnų rengimo sistema.

Per mokymus pareigūnai nurodė tokias galimybes, kurias galima išnaudoti: valstybės tarnybos teisinio reglamentavimo stabilumas, tęstinumo užtikrinimas, dalijimasis patirtimi su kitomis institucijomis ir valstybėmis, tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas, kvalifikacijos tobulinimo, mainų programa, vieningos, valstybės tarnautojams palankesnės įstatyminės bazės sukūrimas (priedų, paskatinimų tvarkos nustatymas, papildomos socialinės garantijos: reabilitacija, pensijos ir pan.), pagerėjus ekonominei situacijai, siekti geresnių ekonominių sąlygų, valstybės tarnybos finansavimo, darbo užmokesčio didinimo, racionalus ir skaidrus skiriamų lėšų naudojimas, geri santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, gerosios praktikos perėmimas iš kitų valstybių, darbuotojų pasikeitimas pagal mainų programą ir kt.

Galiausiai mokymų dalyviai įvardino savo lūkesčius: pareigūnų atstovų (profesinių sąjungų), kitų bendruomenių atstovų dalyvavimas priėmimo į pareigas procedūroje, visiems prieinama informacija apie laisvas pareigas, atrankas, viešas atrankos rezultatų paskelbimas, sudaryti galimybes pasirinkti norimus mokymus ir jų temas, aukštesnę mokymų kokybę, galimybę tobulėti paskatinimo ir motyvacijos priemonių taikymą (skatinti atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, vienkartinius reikšmingus darbus, stažą, asmeninį indėlį įstaigos veikloje), atlyginti viršvalandžius. Pareigūnai tikisi, kad administracija ir politikai sudarys palankesnes sąlygas saviraiškai ir visuomeninei veiklai, o aktyvūs žmonės nebus persekiojami ir diskriminuojami. Daugybė pareigūnų mano, kad būtina suteikti pareigūnams teisę streikuoti, dalyvauti politinėje veikloje.

Į mokymus Vilniuje atvyko Europos policijos profesinių sąjungų konfederacijos (EuroCop) prezidentė Anna Nellberg ir tos pačios organizacijos antrasis viceprezidentas Miroslov Litva. Po šio vizito Lietuva pilnateise nare priimta į Europos policijos profesinių sąjungų konfederaciją. Renginiuose dalyvavo ir pranešimus skaitė trys ministrai – Remigijus Šimašius, Artūras Melianas ir Donatas Jankauskas, teisėsaugos įstaigų vadovai, profesinių sąjungų lyderiai.

Apibendrinę surinktą informaciją NPPSS vadovai tikisi ją pristatyti politikams, Finansų, Teisingumo, Vidaus reikalų ministrams, įstaigų vadovams, visuomenei.

Priminsime, kad Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) dar gegužės mėnesį pradėjo įgyvendinti socialinį projektą „Pareigūnų gebėjimų ugdymas socialinio dialogo srityje“. Finansavimą projektui skyrė Europos sąjunga. Lapkričio pabaigoje baigėsi pirmasis projekto mokymų etapas. Šiame etape surengta 10 įvadinių mokymų visoje Lietuvoje, kuriuose dalyvavo per  tūkstantį Policijos, Muitinės ir Kalėjimų departamentų administracijos darbuotojų bei pareigūnų. Į mokymus įtraukti aukščiausi teisės, vadybos ekspertai, tarptautiniai partneriai. NPPSS šiuo metu vykdo derybas su Švedijos, Lenkijos teisėsaugos srities ekspertais dėl tarptautinės konferencijos, skirtos pareigūnų saugos ir sveikatos problemoms rengimo Lietuvoje.

Pasibaigus projektui bus pasirašytos  kolektyvinės sutartys aštuoniolikoje teisėsaugos įstaigų, trys šakinės sutartys. Bus įsteigti saugos sveikatos komitetai, surengta tarptautinė konferencija, kuri bus skirta labiausiai pažengusių šalių gerosios patirties perėmimui.