Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) su projektu „Pareigūnų gebėjimų ugdymas socialinio dialogo srityje“ pakeliavęs po Lietuvą ir apšvietęs šimtus pareigūnų vakarietiškomis statutinių santykių tradicijomis bei parodęs kolektyvinės sutarties naudą, sugrįžo į sostinę. „Karolinos“ viešbučio konferencijų salėje susirinko 120 žinių ištroškusių policijos, muitinės ir kalėjimų departamento pareigūnų.

Pirmasis savo žodį tradiciškai tarė NPPSS pirmininkas Vytautas Bakas. „Lietuva, kalbant apie pareigūnų bendruomenę, tokio lygio dėmesio, tokios delegacijos neturėjo nuo Nepriklausomybės atkūrimo“, - apie renginio svečius kalbėjo pirmininkas. O pastarieji šįkart tikrai buvo ypatingi - tai Europos policijos profesinių sąjungų konfederacijos (EuroCop) prezidentė Anna Nellberg ir tos pačios organizacijos antrasis viceprezidentas Miroslov Litva.

   Po svečių pristatymo buvo parodytas vaizdo klipą, kuriame puikiai atspindimas sunkus pareigūnų darbas ir vienijimosi į profsąjungas nauda. Įrašas buvo transliuojamas lietuvių ir anglų kalbomis, kad neliktų nei vieno nesupratusio, jog didžiausia jėga yra vienybė. „Daugelį metų policininkai neturėjo adekvataus požiūrio į teisėsaugą, mes patys nebuvome adekvatūs jai. Tai, kad Lietuvoje profesinių sąjungų veikloje dalyvauja 15-18 procentų žmonių, rodo, jog mums per mažai rūpi mūsų teisės ir interesai. Tačiau jau po truputį pradeda sektis pasitikėti savimi, burtis vis daugiau į profesines sąjungas, rūpintis savo teisėmis. Yra požymių, kad integravęsi į Europos Sąjungą kaip valstybė, dabar integruosimės kaip žmonės“, - teigė NPPSS pirmininkas. Taip pat jis paminėjo, jog šis projektas yra labai didelė paspirtis kuriant europines tradicijas. „Tai renginys, kuris išmokys tiek darbuotojus, tiek administraciją sėsti prie vieno stalo, nustoti verkšlenti ir tartis. Tik bendromis darbuotojų ir darbdavių jėgomis galime išsikapstyti iš visų sunkių situacijų“, - ryžtingai kalbėjo V. Bakas. Tačiau iš kitos pusės, anot pirmininko, didžiausia statutinius pareigūnus vienijanti organizacija (NPPSS) šalyje, dar nereiškia, kad pareigūnai jau pasirengę gerinti savo aplinką. „Susibūrimas šiame projekte yra dar tik pradžia ir dar reikia daug ko mokytis: formuluoti savo problemas, derėtis, apginti savo nuomonę. Reikia gerąją patirtį, kurią dešimtmečius puoselėjo Europos valstybės, pritaikyti pas mus. Dabar yra pati geriausia proga tai padaryti“, - savo kalbą baigė pirmininkas.

Po jo atėjo laikas savo patirtimi pasidalinti renginio svečiams. Pirmoji į tribūną stojo „EuroCop“ prezidentė Anna Nellberg. „Jau 13 metų patruliuoju nedidelio Švedijos miestelio gatvėse, todėl nepamiršau, ką jaučia policininkas, dirbdamas tokį darbą“, - teigė prezidentė. Anot jos, žiniasklaidos susidomėjimas šiuo renginiu rodo, kiek svarbus yra NPPSS sprendimas prisijungti prie „EuroCop“. „Dabar jūs turite galimybę prisijungti prie didelės organizacijos, kuri vienija 35 profsąjungas ir atstovauja daugiau nei 500 tūkst. pareigūnų bei jūsų nuomonę gali perduoti Briuseliui,. Tai ne tik galimybė šių organizacijų nuomonę pateikti Europai, bet ir padaryti ją labiau girdimą kiekvienoje šalyje atskirai“, - įtikinamai kalbėjo Anna Nellberg. Pasak prezidentės, „EuroCop“ ir veiksmingai veikiančios teisėsaugos organizacijos būtinos tam, kad vyriausybė dirbtų tinkamai ir būtų sąžininga, kad tinkamai būtų saugomi piliečiai ir jų teisės. „Mes, kaip teisėsaugos pareigūnus vienijanti organizacija, sakome - teisėsaugos pareigūnai taip pat turi žmogaus teises“, - teigė „EuroCop“ vadovė. Viešnia kalbėjo, kad tapdami policininkais žmonės savo teisių neatsisako, netampa aklais, paklusniais robotais, nors kartais vyriausybėms taip atrodo. Taip pat prezidentė, keliaudama po įvairias šalis, pastebėjo, kad pareigūnų problemos dažnai būna panašios –jie nepakankamai vertinami, neatlyginama tinkamai už tai, ką jie daro visuomenės labui. Pasak A. Nellberg, „EuroCop“ uždaviniai yra šie: 1) prisidėti prie teisėsaugos pareigūnų darbo efektyvumo, taip pat užtikrinant jų apsaugą 2) sukurti bendrus teisėsaugos pareigūnų kvalifikacijos standartus 3) skatinti ir išsaugoti teisėsaugos pareigūnų statusą 4) neleisti privatizuoti teisėsaugos vykdančiųjų pareigų. Svarbiausias tikslas – kad darbdaviai pripažintų ir nepažeistų teisėsaugos pareigūnų teisių.

Po prezidentės kalbos, savo klausimus svečiams galėjo užduoti ir į renginį susirinkę pareigūnai. Buvo teigta, kad Lietuvoje yra uždrausta pareigūnams streikuoti bei teirautasi, kaip tie klausimai sprendžiami kitose Europos valstybėse? Prezidentė atsakė, jog Švedijoje jie turi teisę streikuoti, tačiau ja niekada nesinaudoja, o visada ieško kitų alternatyvių problemos sprendimų būdų.

„EuroCop“ viceprezidentas Miroslav Litva sakė negalįs kalbėti apie kitas šalis, bet Slovakijoje pareigūnai neturi teisės streikuoti, tačiau pareigūnų profsąjungos yra stiprios ir streikai nebūtini. „Jei ir turėtume galimybę streikuoti, tai būtų paskutinė protesto forma, kurios mes imtumėmės“, - sakė M. Litva.

Po svečių pasisakymų atėjo pareigūnų žinių gilinimo laikas. Pirmoji mokymus pradėjo doc. dr. Daiva Petrylaitė ir pratęsė kalbą apie streikus: „Naujosios Europos Sąjungos valstybės narės riboja teisę streikuoti, senosios – turi, tačiau viskas priklauso nuo šalies piliečių mentaliteto. Pavyzdžiui, pietų šalys – Ispanija, Italija, Graikija - labai dažnai kelia streiką, o šiauriečiams, kaip ir sakė „EuroCop“ prezidentė, tai nėra būdinga protesto forma“.

Lektorė pasakojo susirinkusiems, jog socialinis dialogas kyla institucijos „apačioje“ ir nueina į „viršų“. Taip ir turėtų būti, o ne atvirkščiai. Tačiau Lietuvoje dvišalis dialogas nelabai įmanomas, nes nesusitaria darbdavys ir darbuotojas. O Vakarų Europoje trišalis dialogas nyksta, vyrauja dvišalis. Taip turėtų būti ir Lietuvoje.

Anot dėstytojos, socialinis dialogas vyksta derybų bei susitarimų keliu, o jei nepavyksta susitarti tokiu būdu, tada kyla kolektyviniai ginčai.

Doc. dr. Dalia Kaupelytė teigė, kad svarbiausias turtas yra žmogus. „Kiekvienas iš jūsų yra vertas milijono“, - sakė dėstytoja. Tada ji ėmėsi antrosios praktinės dalies, kurios itin laukė visi susirinkusieji.

Komandos buvo lakoniškai tikslios

Antroje dalyje pareigūnai buvo suskirstyti į 7 grupes pagal spalvas, jų darbą prižiūrėjo 7 narių komisija. Gavę užduotis, komandos turėjo sudaryti ir pateikti kuo daugiau sprendimo būdų (daugiausia surasdavo po 20). Po geros valandėlės komandos pateikė savo argumentus ir, pasak doc. dr. Dalios Kaupelytės, nedaugžodžiavo, buvo lakoniškai tikslios.

Komisijos pirmininkas Aleksandras su savo padėjėjais netruko įvertinti komandų darbą. „Grupės atidėliojo lyderio išrinkimą, buvo pertraukinėjami kalbantieji, kiti - neskatinami bendrauti“, - vardijo trūkumus Aleksandras ir čia pat pateikė teigiamus komandų veiksmus: „Grupės spėjo viską padaryti laiku, nebuvo visus užgožiančio vieno lyderio, kuris tik vienas norėtų kalbėti ir neleisti kitiems“.

Po visų pasisakymų ir vertinimų padėkos raštais buvo apdovanoti komisijos ir aktyviausi grupių nariai. Pasidžiaugę įvertinimais pareigūnai dalijosi savo įspūdžiais apie šį unikalų projektą. Andrejus dėkojo už skanius pietus ir juokavo, kad kaip sako suomiai, jei nėra sausainių, tai prastas seminaras. Kadangi maisto tikrai netrūko, tai renginys jam patiko. Kiti nešmaikštaudami pripažino seminaro naudą. „Tokie kursai yra naudingi bendraujant tarpusavyje ir dalinantis informacija tarp atskirų statutinių institucijų“, - sakė pareigūnė Rasa. Jolanta prisipažino, kad spėliojo, jog teorinė dalis bus nuobodi, tačiau pasirodė atvirkščiai. Justas įgijo jam reikalingų žinių, ir sakė, jog ateityje stengsis dalyvauti tokiuose seminaruose ir daugiau bendrauti.

Paskutinį žodį tarė projekto vadovas Vladimiras Banel. „Seime nėra, kas atstovautų pareigūnams, todėl daugelis problemų sprendžiamos vangiai ir pvz. nėra galimybės streikuoti, toks teisių ginimo instrumentas labai efektyvus. Apie tokią galimybę buvo kalbėta su politikais, laimėtų visi, o per 2-3 mėnesius daug kas išsispręstų, pareigūnų problemų būtų mažiau“, - sakė jis.

Projekto vadovas džiaugėsi, kad nors ir septintas seminaras, bet jis mato vis naujų žmonių, naujų veidų, naujų lyderių.

Iš viso bus dešimt įvadinių mokymų. Planuojama, kad socialinio dialogo gebėjimų tobulinimo ir darbo sąlygų gerinimo mokymus išklausys daugiau nei tūkstantis Policijos, muitinės ir Kalėjimų departamentų darbuotojų bei administracijos atstovų iš visos Lietuvos.

„Nuo gruodžio prasidės antrasis mokymų etapas: juose dalyvaus tik aktyviausi pareigūnai, atrinkti būsimieji lyderiai, kurie tikimasi labiau įsitrauks į visuomenę veiklą“, - baigė renginį V. Banel.