Policijos departamentą pasiekia pareigūnų paklausimai, kuriuose prašoma paaiškinti apie materialinę atsakomybę su tarnybine transporto priemone patekus į eismo įvykį. Šių metų birželio mėnesį Lietuvos policijos generalinis komisaras pasirašė aplinkraštį, kuriame yra aiškiai išdėstytos materialinės atsakomybės sąvokos, policijos pareigūnui ar valstybės tarnautojui padarius eismo įvykį.
      Pasitaiko atvejų, kai vykdant Policijos veiklos įstatyme nustatytus policijos uždavinius ir vairuojant policijos įstaigoms priklausančias transporto priemones, yra padaroma žala tiek pačioms įstaigoms, tiek tretiesiems asmenims.
      Jeigu žala yra padaroma tretiesiems asmenims, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir teismų praktika, policijos įstaigos atlygina žalą tretiesiems asmenims . O tiksliau – kadangi tarnybiniai automobiliai apdrausti transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimu, tretiesiems asmenimis, kuriems yra padaroma žala, nuostolius atlygina draudimo bendrovė.
      Įvykus eismo įvykiams ar pasitaikius kitiems atvejams , kai policijos darbuotojui (policijos pareigūnui) vairuojant tarnybinę transporto priemonę, žala padaroma policijos įstaigai, turi būti sprendžiamas klausimas dėl materialinės atsakomybės taikymo transporto priemonę vairavusiam vairuotojui.
      Lietuvos Aukščiausias Teismas dar 2004 m. sausio 8 d. priėmė nutartį vienoje civilinėje byloje, kurioje nurodė, kad materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: reali žala; žalos padarymas neteisėta veikla (veikimu, neveikimu); priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; pažeidėjo kaltė; pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; žalos padarymas einant darbo pareigas. Tik esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Transporto priemonę vairavęs policijos darbuotojas turi būti traukiamas materialinėn atsakomybėn tik nustačius, kad jis tyčia arba dėl neatsargumo savo veiksmais ar neveikimu, kurie yra susiję su tarnybiniu pareigų atlikimu, pažeidė teisės aktų reikalavimus, o dėl to policijos įstaigą patyrė materialinę žalą. Policijos generalinio komisaro nurodyme atkreipiamas dėmesys, kad negali būti taikoma materialinė atsakomybė, kai žala padaroma teisėtais veiksmais būtinojo reikalingumo sąlygomis, taip pat, jeigu nėra nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos, išaiškintos Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo.
      Tuo atveju, jeigu valstybės tarnautojas padarė žalą, atlikdamas vidaus administravimo veiklą, jo materialinės atsakomybės pagrindas yra Valstybės tarnybos įstatymas, o atlygintinos žalos dydis negali viršyti šešių vidutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčių. Valstybės tarnautojai, atliekantys įstaigai pavestas viešojo administravimo funkcijas ir šiems tikslams naudojantys valstybės turtą, privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesio darbo užmokesčių dydžio.
      Policijos įstaigų vadovai, siekiant išvengti neargumentuoto žalos atlyginimo iš policijos pareigūnų, patekusių į eismo įvykius, prieš tvirtindami tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje yra numatoma taikyti materialinę atsakomybę transporto priemonę vairavusiam policijos darbuotojui, privalės šią išvadą suderinti su Policijos departamento prie VRM Finansų ir Teisės valdybomis.
      Jeigu pareigūnai (darbuotojai) neblaivūs, savavališkai pasiėmę tarnybinę transporto priemonę bei kitaip grubiai pažeisdami tarnybinę drausmę, vairuodami pateks į eismo įvykį, jie privalės teisės aktų numatyta tvarka kompensuoti visą padarytą žalą.