V. Mykolaičio-Putino g. 5 Vilnius, LT-03106 | Telefonas (8~5) 271 6118 | Faksas (8~5) 212 3273 | El. paštas info@pareigunai.lt

LT | EN | RU |
2023-03-29 trečiadienis, 16:48

Mes bendradarbiaujame su šiais advokatais
NAUJIENOS IŠ POLICIJOS DEPARTAMENTO

Policijos darbuotojų forumas: klausimai-atsakymai
2008-07-17

2008 gegužės 13 d. Policijos departamente vyko policijos darbuotojų forumas "Teritorinių policijos įstaigų pertvarka: grėsmės ir galimi sprendimai". Į dalį klausimų, užduotų forume, nebuvo atsakyta, todėl pateikiame atsakymus į visus forumo metu užduotus klausimus.

1. Nuo 2008-10-01 Utenos rajono policijos komisariatui (toliau - Utenos r. PK) tapus vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau- VPK), Utenai deleguojamos papildomos funkcijos valdyti apskritį, todėl tam tikslui Utenos VPK reikalinga įsteigti papildomas pareigybes būtinas administraciniams gebėjimams stiprinti. Šiam tikslui Utenos r. PK numatyta įsteigti 12 papildomų pareigybių. Policijos generalinis komisaras 2008-03-18 d. įsakymu Nr. 5-V-136 3.2. p. ir 3.4.2. p. pavedė perskirstyti pareigybes tarp apskrities teritorinių policijos įstaigų, bei Finansų valdybai nurodė skirti lėšas aukštesnės pakopos policijos komisariatuose papildomai steigiamoms pareigybėms, būtinoms administravimo gebėjimams, organizuojant apskrities teritorinių policijos įstaigų veiklą nuo 2008 m. spalio 1 d. Tačiau atsitiko visai priešingai pats Policijos generalinis komisaras 2008-04-10 pasirašė raštą Nr. 5-S-2511 prieštaraujantį minėto įsakymo punktams ir nurodė perskirstyti tik aukštesnės pakopos policijos komisariato laisvas pareigybes, bei neleido papildomai įsteigti naujų pareigybių būtinų administravimo gebėjimams stiprinti.
      Šis Policijos departamento veiksmas papiktino Utenos visuomenės narius, savivaldos atstovus, eilinius pareigūnus ir kitus betarpiškai su policijos veikla susijusius asmenis, kadangi, sumažinus eilinių pareigūnų skaičių ir vietoje jų įsteigus administracinių padalinių pareigūnų pareigybes, Utenos r. PK nukenčia kaip eilinis komisariatas, suprastės viešosios tvarkos, eismo saugumo ir kt. tiesioginių funkcijų atlikimas. Be to, sumažintų eilinių pareigūnų atliekamas funkcijas reiks atlikti kitiems jų kolegoms ir betarpiškai didės eiliniams darbo krūvis. Be to, žemesnės pakopos policijos komisariatai Utenos r. PK perduoda tik administravimo padalinių vykdomas funkcijas, neperduodami pareigybių, nors mano minėto Policijos generalinio komisaro įsakymo 3.2. p. numato, kad pareigybių perskirstymas turi būti tarp apskrities teritorinių policijos įstaigų. Susidaro tokia situacija, kad reorganizuojama tik Utenos r. PK, kadangi tik vietoje jos eilinių pareigūnų pareigybių yra steigiamos apskritį valdysiančių administracinių pareigūnų pareigybės, kitų apskrities policijos komisariatų pareigybės neperskirstamos. Ar minėtasis Policijos departamento raštas ne prieštarauja įsakymu ir taip sukuria dviprasmišką situaciją, bei teisės normų koliziją, kas įtakoja atsirasti teisinį nihilizmą (Utenos r. PK deleguojamos tik pareigos valdyti apskritį, be teisės turėti tinkamas sąlygas įgyvendinti jai pavestas pareigas)?

      
      
      Pareigybių skaičiaus teritorinėse policijos įstaigose nustatymo metodikoje kaip vienas iš TPĮ veiklos sudėtingumo koeficientų numatytas: „8.5.1. aukštesnės pakopos policijos komisariato vykdomos papildomos funkcijos apskrities mastu (organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti ir tobulinti žemesnės pakopos policijos komisariatų darbą, rengti, koordinuoti bei kontroliuoti veiklos planus, biudžetų projektus, analizuoti veiklos rezultatus, centralizuotai vykdyti personalo ir finansų vadybą, materialinį ir techninį aprūpinimą, ūkines funkcijas, teikti praktinę ir metodinę pagalbą, organizuoti ikiteisminį tyrimą apskrities mastu, organizuoto nusikalstamumo tyrimo ir operatyvinės veiklos padalinių pareigūnams eksteritoriniu principu vykdyti funkcijas, operatyviai vadovauti specializuotų policijos įstaigų padaliniams, veikiantiems apskrityje, ir vykdyti kitas funkcijas, numatytas policijos įstaigos nuostatuose) - 0,25 balo (25 proc. vertės) (jeigu apskrities teritorinėse policijos įstaigose yra mažiau kaip 1000 pareigybių); 0,30 balo (30 proc. vertės) (jeigu apskrities teritorinėse policijos įstaigose yra daugiau kaip 1000 pareigybių ir (arba) veikia transporto policijos komisariatai); 0,35 balo (35 proc. vertės) (jeigu apskrities teritorinėse policijos įstaigose yra daugiau kaip 3000 pareigybių ir (arba) veikia transporto policijos komisariatai).
      Utenos r. PK skirtas 0,25 balo vertės arba 25 proc. koeficientas. Tokiu būdu, šiai funkcijai vykdyti Utenos r. PK skiriama daugiau kaip 50 pareigybių iš 212,75 pareigybių, paskaičiuotų Utenos r. PK pagal metodiką (prie šiuo metu turimų 207,5 pridedama dar 5,25, iš jų 1 skirta šiais metais). Pažymėtina tai, kad gegužės 1 d. Utenos r. PK yra didelis nekomplektas – 19 pareigybių, kurių artimiausiu metu visų finansuoti ir užpildyti nėra galimybės, todėl daliai šių pareigybių išlaikyti planuojama skirti finansavimą ir jas panaudoti naujoms administravimo funkcijoms vykdyti. Tokiu būdu, teiginys, kad dėl reorganizacijos suprastės viešosios tvarkos, eismo saugumo ir kt. tiesioginių funkcijų atlikimas, yra nepagrįstas. Be to, atsižvelgus į Utenos r. PK siūlymus, metodikoje neįskaičiuotos ir Utenos r. PK VP VTS Prevencijos poskyrio apsaugos būrio - 18 pareigybių.
      Kitoms Utenos apskrities TPĮ šis koeficientas netaikomas. Nežiūrint to, pagal metodiką, Anykščių, Ignalinos ir Molėtų r. PK reikia didinti pareigybių, vykdančių tiesiogines policijos funkcijas, skaičių. Todėl reorganizacijos metu atsilaisvinusios visų žemesnės pakopos PK administravimo funkcijas vykdžiusios pareigybės bus skirtos policijos funkcijoms vykdyti.
      
      Sprendimai dėl pareigybių neperskirstymo ir funkcijų perskirstymo buvo priimti nusprendus reorganizacijos metu vykdyti ir Pareigybių koregavimo programą bei joje pareigybių perskirstymą numačius ne apskričių viduje, o tarp dabar egzistuojančių visų teritorinių policijos įstaigų visoje šalies teritorijoje.
      2008 05 09 10.30 val. Policijos departamente vykusiame Utenos r. PK ir PD vadovų pasitarime dėl siūlomos apskrities VPK struktūros ir pareigybių sąrašų šie klausimai taip pat nagrinėti, Utenos r. PK pasiūlyta peržiūrėti projektus ir nedidinti apskrityje administravimo padalinių pareigybių skaičiaus po reformos ir ŽPPK stiprinti padalinius, vykdančius policines funkcijas.
      2008 05 29 PGK įsakymu Nr.5-V-295 Utenos r. PK nuo 2008 10 01 panaikintos 25 pareigybės, iš jų 16 pareigybių ( 2 – KP ir 14 – VP) policines funkcijas vykdančiuose padaliniuose, o 2008 05 29 PGK įsakymu Nr.5-V-296 nuo tos pačios datos įsteigtos 26 pareigybės ( 1 – KP padalinyje) įstaigos administraciniams gebėjimams stiprinti. Pažymėtina, kad panaikintų pareigybių dauguma eilę metų nebuvo komplektuojamos ir finansuojamos.
      
      3. Nors Utenos policijos viršininkas V. Šalgunovas pastoviai informuoja kolektyvą apie planuojamą vykdyti pertvarką, atrodo , kas sprendžiami tik policijos valdymo ir administravimo klausimai, tačiau niekas nekalba apie kriminalinės ir viešosios policijų tiesioginių funkcijų ir darbo pasidalinimą tarp VPK ir pertvarkomų teritorinių PK.
      
      Dabartiniu metu tvarkomas tik teritorinių policijos įstaigų valdymas ir administravimas, o ,,darbiniuose‘‘ padaliniuose atlikti tik kai kurie struktūriniai pakeitimai, susiję su Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimais, liečiančiais pareigybių pavadinimus ir joms nustatomas kategorijas bei mažinant vadovaujančių pareigūnų skaičių. Šių padalinių funkcijų peržiūrėjimas ir pertvarkymas numatomas kitame etape, vykdant Plėtros programos priemones centralizuoti KP ir decentralizuoti VP padalinius.
      
      Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-814 patvirtintame plane numatyta, kad iki š.m. spalio 3 d. turi būti parengta bei pradėta įgyvendinti Viešosios tvarkos palaikymo, nusikalstamų veikų prevencijos funkcijų decentralizavimo ir nusikalstamų veikų atskleidimo ir tyrimo funkcijų perskirstymo programa, kurioje detaliau bus įvardyta kas ir kokias viešosios policijos funkcijas vykdys Policijos departamente, VPK ir PK. Be to, jau šiuo metu pagrindinės funkcijos yra įvardytos VPK nuostatuose.
      
      
      4. Dėl teritorinio policijos komisariato statuso: manome, kad Valstybės tarnybos įstatymo 3 priede (Žin., 2008, Nr.135-5453) numatyti valstybės tarnautojų pareigybių pavadinimai ir joms numatomi lygiai bei kategorijos neatitiks policijos sistemoje nuo 2008-10-01 susiklostysiančios situacijos. Minimame priede numatyti pareigybių pavadinimai neleis numatyti nuoseklios ir logiškai pagrįstos, nuo 2008-10-01 veiksiančios policijos įstaigų struktūros, bei pareigybių sąrašų. Šiame kontekste problemiškai atrodo dabartinių žemesnės pakopos policijos komisariatų, turinčių juridinio asmens statusą, būsimas statusas. Aišku, kad dabartiniai žemesnės pakopos policijos komisariatai taps aukštesnės pakopos policijos komisariatų struktūriniais padaliniais ir vadinsis policijos komisariatais (neturinčiais juridinio asmens statuso arba „ne įstaigomis“). Taip pat akivaizdu, kad dabartiniai žemesnės pakopos policijos komisariatai, turintys juridinio asmens statusą ir ateityje turės aptarnaujamas teritorijas, kurios sutampa su šalies administracinio paskirstymo vienetais, pakankamai plačią, beveik visą policijos veiklos spektrą apimančią, kompetenciją ir santykinai didelį pareigūnų bei tarnautojų skaičių (tuo nepasižymės joks kitas busimų VPK padalinys). Pritaikius dabartinę minėto norminio akto redakciją dabartiniai žemesnės pakopos policijos komisariatai taptų tik tam tikrais VPK „teritoriniais“ skyriais. Tai savo ruožtu padarytų juos nekonkurencingus darbo rinkoje, sudarytų sąlygas personalo nutekėjimui, nors būtent šiame lygyje turėtų būti vykdoma didžioji dalis darbinių funkcijų. Dabartinėje Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo redakcijoje esanti „Policijos komisariato – ne įstaigos“ sąvoka ir iš to išplaukiantys pareigybių pavadinimai gali būti taikoma dabartiniu metu veikiantiems ir juridinio asmens statuso neturintiems komisariatams. Manome, kad Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą yra būtina papildyti nauja sąvoka „Policijos komisariatas, užtikrinantis teisėsaugą administracinio vieneto teritorijoje“ ir iš to išplaukiančiomis nuosekliai išdėstytomis pareigybėmis. Tokios įstaigos viršininko pareigybė turėtų būti minimo sąrašo antroje eilutėje, ne žemesnės kategorijos nei įstaigos vadovo pavaduotojas.
      
      PD TV kartu su PV parengė Policijos veiklos įstatymo pakeitimo projektą, kuriame apibrėžiami policijos įstaigų struktūriniai padaliniai (projektas 2008 06 11 buvo svarstomas LRV).Policijos sistema yra valstybės tarnybos dalis, todėl policijoje galimos pareigybės ir joms nustatomos kategorijos išdėstytos Valstybės tarnybos įstatyme.
      Nuogąstavimai dėl pareigybių lygių ir kategorijų manome, kad nepagrįsti – po reformos visos TPĮ bus toje pačioje įstaigų (III) grupėje, pakils (iš V ar IV grupės) atlyginimai, struktūrine prasme Valstybės tarnybos įstatyme, taip pat ir PGK įsakymais pareigybės logiškai ir nuosekliai sudėliojamos ir pagal hierarchiją, ir kategorijas.
      Manome, kad nėra būtina ir tikslinga Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą papildyti nauja sąvoka „Policijos komisariatas, užtikrinantis teisėsaugą administracinio vieneto teritorijoje“, nes esamas teisinis reglamentavimas yra nuoseklus ir vieningas. Be to, žemesnės pakopos policijos komisariato viršininko pareigybė nebus tapati policijos komisariato, kuris bus Vyriausiojo policijos komisariato struktūrinis padalinys, pareigybei. Policijos komisariato viršininkui priskirtos funkcijos, jų pobūdis, tarnybinės veiklos ypatumai skirsis nuo žemesnės pakopos policijos komisariato viršininko.
      
      
5. Dėl pareigybių skaičiaus įstaigose skaičiavimo metodikos, kuri galėtų būti peržiūrėta, nes įstaigų veiklos sudėtingumą apibūdinantys koeficientai yra ginčytini, kadangi:
      • Kurortiniuose miestuose siūlomas koeficientas 0,25, tačiau kurortinio sezono metu mūsų pareigūnai yra komandiruojami į kurortinius miestus visam vasaros sezonui.
      • ATP tankumo koeficientas 0,05, kurį lemia 3 metų išaiškintų ATP skaičius bei nusikalstamų veikų tankumo koeficientas 0,05. Taigi esant ne komplektui, t.y. pareigūnams dirbant ir taip sunkesnėm sąlygom, išaiškintų pažeidimų skaičius bus neišvengiamai mažesnis bei pareigūnai, kurie tinkamai vykdė prevencinę veiklą, dabar nuo to nukentės, nes jų pareigybės bus sumažintos, be to vadovai norėdami gauti papildomas pareigybes gali pradėti nustatinėti išaiškintų administracinių pažeidimų „planus“.
      Taip pat tarp veiklos sudėtingumo koeficientų nėra koeficiento atspindinčio priemonių vykdymą prie išorinės ES sienos. Išorinės sienos buvimas kelia daugybę problemų, tai pravažiuojančių automobilių ir asmenų srautai, galimi viešosios tvarkos pažeidimai pasienio ruože, taip pat teisės pažeidimai susiję su kontrabandinių prekių gabenimu, neteisėta akcizais apmokestinamų prekių apyvarta, tokių veikų tyrimas yra sudėtingas ir reikalauja didelių žmoniškųjų resursų. Taip pat šiuo metu galiojantys norminiai aktai įpareigoja teritorinę policijos įstaigą dalyvauti daugelyje priemonių susijusių su išorine sienos apsauga. Pvz. vidiniai norminiai aktai numato: jei yra įvedamas sienos apsaugos režimas (Priedanga) Šakių raj. PK skubos tvarka privalo numatytose vietose dislokuoti 4 patrulių ekipažus, o tai sudaro 50 % patrulių būrio ir 75 % patrulio būrio automobilių. Todėl veiklos prie išorinės sienos vykdymas privalo būti atspindimas atskiru koeficientu.

      
      Darbo kurortiniame mieste ar rajone specifika (didelis poilsiautojų skaičius, dėl jų migracijos kylantys nusikalstamų veikų tyrimo ir administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo ypatumai, daug masinių renginių - konferencijos, koncertai, festivaliai, sporto varžybos ir kt.) - 0,20 balo (20 proc. vertės) (taikomas savivaldybėms, kurioms šis statusas suteiktas įstatymu).
      Nors ir taikant tokį koeficientą, kaip rodo praktika, Palangos (87 par.), Neringos (38 par.), Druskininkų (99 par.) ir Birštono (28 par.) PK neužtenka pajėgų užtikrinti viešąją tvarką, tirti nusikalstamas veikas vasaros sezono metu.
      2008 m. vasarą papildomos policijos pajėgos iš šalies TPĮ ir specializuotų policijos įstaigų bus siunčiamos tik į Palangą ir Neringą. Kitus kurortinius miestus, esant būtinumui, papildomomis pajėgomis aprūpins atitinkami aukšt. pakopos VPK ir PK. Be to, šiais metais Viešojo saugumo tarnyba į Klaipėdos m. VPK vietoje mūsų prašytų 80 pareigūnų komandiruos tik 20 pareigūnų darbo dienomis ir 55 savaitgaliais.
      
      ATP ir nusik. veikų tankumo koeficientas metodikoje įvestas vykdant Policijos sistemos plėtros programos nuostatą, kad skaičiuojant pareigybes būtina atsižvelgti ir į darbo krūvius. Savo ruožtu, klausime neteisingai (supaprastintai) traktuojama ATP ir nusik. veikų tankumo koeficiento reikšmė ir skaičiavimas.
      Siekiant išvengti klausime minimų netikslumų (pvz. laisvų pareigybių problemos ir kt.), metodikoje skaičiuojant per paskutinius 3 metus užregistruotų nusikalstamų veikų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, ir administracinių teisės pažeidimų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičiaus vidurkį, jis, siekiant išvengti vienai konkrečiai TPĮ būdingų faktorių, skaičiavimuose dar palyginamas ir su šalies vidurkiu, t.y. TPĮ užregistruotų nusikalstamų veikų tankumo per 3 metus vidurkis dalijamas iš visų šalies TPĮ užregistruotų nusikalstamų veikų tankumo vidurkio (rezultatas gali būti didesni arba mažesni už 1,00) ir po to dauginamas iš šiam veiklos vertinimo kriterijui skiriamų 0,05 balo (5 proc. vertės) ir gaunama kiekvienos teritorinės policijos įstaigos koeficiento vertė pagal šį rodiklį.
      
      Diskusijose, derinant metodikos projektą buvo nuspręsta nevertinti TPĮ, veikiančių prie ES išorės sienų, atskiru veiklos sudėtingumo koeficientu.
      Argumentai:
      1. Policija yra atsakinga už kovą su kontrabandinių prekių realizavimu šalies viduje. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis per 2007 metus pagal Baudžiamojo kodekso 199 straipsnį („Kontrabanda“) užregistruotos 122 nusikalstamos veikos (2006 m. – 79), iš jų policijos įstaigose tik 21 nusikalstama veika (2006 m. – 8), iš jų: 11 ikiteisminių tyrimų užregistruota Kauno m. VPK, 7 ikiteisminiai tyrimai registruoti LKPB, po vieną atvejį – Šiaulių TPK, Biržų r. PK, Šilutės r. PK.
      Per šių metų 2 mėnesius pagal BK 199 str. užregistruota 21 nusikalstama veika (2007 m. 2 mėn. – 40), iš jų 2 nusikalstamos veikos užregistruotos policijos įstaigose, t.y. Kauno m. VPK ir LKPB. Per 2007 m. du mėnesius policijos įstaigose neužregistruota nė viena nusikalstama veika.
      
      2. Neteisėtos akcizais apmokestinamų prekių apyvartos tyrimas nėra išimtinai TPĮ, esančių prie ES išorės sienų, funkcija.
      
      3. TPĮ dalyvavimas priemonėse susijusiose su išorine ES sienos apsauga yra tik epizodinis, o planas „Priedanga“ įvedamas tik išimtinais atvejais, todėl dėl to didinti pareigybių skaičių, manome netikslinga.
      
      6. Dėl policijos įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarnybinių atlyginimų koeficientų ribų, t.y. 2007-07-05 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-V-465, kuris nustato darbuotojų koeficientų viršutinę ribą, kuri yra žemesnė negu numatyta Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008-04-29 nutarime Nr. 398 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ pakeitimo. Taip pat yra svarstytinos ir minėtame vyriausybės nutarime numatytos koeficientų viršutinės ribos, kurios mūsų nuomone jau senokai nebeatitinka šiuo metu esančių pragyvenimo sąlygų ir neribotos infliacijos.
      
      Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 3 punktu Lietuvos policijos generalinis komisaras 2006-08-29 įsakymu Nr. 5-V-508 nustatė diferencijuotas pagal kvalifikaciją bei išsimokslinimą darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarnybinių atlyginimų schemas (koeficientais). Vyriausiųjų specialistų ir kitų pareigybių, įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą maksimalios koeficientų ribos atitinka LRV nutarimu nustatytas maksimalias pareigybių ribas, kitų specialistų, įgijusių aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą bei aukštesnįjį išsilavinimą, maksimalios koeficientų ribos yra diferencijuotos.
      
      7. Pareigūnams nemoka už viršvalandžius Kodėl, kuo pagrista?
      
      Klausimas nekonkretus, todėl dėl kokių priežasčių galimai nebuvo išmokėta viršvalandžiai, negalime atsakyti
      
      8. Koks turi būti apmokėjimas už budėjimus oper. grupėse darbo metu?
      
      Už pareigūnų budėjimo laiką turi būti sumokėta kaip už darbo laiką, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nuostatomis. Pareigūnų budėjimo laikas įeina į darbo laiką.
      
      9. Ar vykstant i komandiruote i kita miestą (pvz. Vilnių, Kauną ir kt.) priklauso dienpinigiai?
      
      Taip, priklauso. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 17. punktu, kai darbuotojas siunčiamas į tarnybinę komandiruotę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jam apmokamos komandiruotės išlaidos į kurias įeina ir dienpinigiai.
      Tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens siuntimu atlikti tarnybinio pavedimo. Todėl darbuotojui, vykstančiam į kitą miestą atlikti tam tikrų pavedimų, paprastai turėtų būti išmokami dienpinigiai, išskyrus tam tikrus atvejus, kai darbuotojai pastoviai vykdo funkcijas tam tikroje teritorijoje, pvz., eismo priežiūros padalinių darbuotojai patruliuoja magistraliniuose keliuose.
      
      10. Jei pareigūnas turi aukštąjį išsilavinimą jam priklauso A kategorija, kodėl pas mus tik B?
      
      Visiškai nesvarbu ar pareigūnas turi aukštąjį išsilavinimą ar ne. A, B ar C lygis nustatomas pagal konkrečiai pareigybei nustatytą reikalavimą.
      Valstybės tarnautojų pareigybių pavadinimo, lygio ir kategorijos nustatymas yra vieningas ir grindžiamas tais pačiais kriterijais, kadangi tai atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Pareigybių aprašymo metodika. Jei pareigūnas turi aukštąjį išsilavinimą, jis gali dalyvauti atrankoje užimti pareigybę A lygio.
      
      11. Ar nuo 2008-10-01 priklausant apskričiai bus didesnis darbo apmokėjimas, nes dabar priklausom 5 apmokėjimo kategorijai, o Alytaus PK 3 kategorijai?
      
      Žemesnės pakopos policijos komisariatai bus prijungti prie aukštesnės pakopos policijos komisariatų, tai yra bus perkelti į trečią įstaigų apmokėjimo grupę, automatiškai bus taikomi atitinkamos pareigybių kategorijų „šakutės“
      
      12. Ar priklauso kompensacijos už negautas tarnybines uniformas?
      
      Pareigūnai gali kreiptis dėl kompensacijos už tarnybines uniformas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-606 patvirtintose Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklėse numatytais atvejais ir tvarka.
      
      13. Ar bus apmokėti viršvalandžiai už paskutinius 3 metus?
      
      Nepriemoką už viršvalandžius pamaininį darbą dirbantiems pareigūnams už 2005-2007 m. numatyta išmokėti iki 2008 m. spalio 1 d.
      
      
14. 2.1 punktas. „Mažinti policijos įstaigų, juridinių asmenų, skaičių;“
      Sumažinant policijos įstaigų juridinių asmenų skaičių, bus ribojamos teritorinių policijos įstaigų savarankiškumas. Teritorinės policijos įstaigos nebegalės savarankiškai spręsti finansinių įsipareigojimų, kurie buvo pasirašyti iki policijos įstaigų optimizavimo. Siekiant tinkamai ir gerai vykdyto policijai pavestas funkcijas, su kuriomis yra susiję finansinių sandorių sudarymas, bus sunku suderinti aukštesnės policijos komisariato pozicijas su teritorinių policijos įstaigų reikmėmis, kurios būdingos tik tai policijos aptarnaujamai teritorijai. Atsiras kitų sandorių šalių nenoras išvis bendradarbiauti ir teikti paslaugas už mažesnes kainas.

      
      Policijos generalinio komisaro įsakyme dėl teritorinių policijos įstaigų veiklos pertvarkymo numatyta, kad visos teisės ir pareigos teritorinių policijos įstaigų pereina VPK. Todėl baimintis dėl kažkokių tai prisiimtų įsipareigojimų galimo nevykdymo nėra pagrindo.
      Policijos komisariatų veikla po 2008 m. spalio 1 d. pasikeis tik ta dalimi, kad vadovaujantys darbuotojai galės daugiau darbo laiko skirti veiklai – tiesioginėms policijos funkcijoms vykdyti. Tačiau jie ir toliau turės teisę ir galimybę inicijuoti įvairių sandorių policijos reikmėms sudarymą, gauti lėšas, naudoti jas teisės aktų nustatyta tvarka ir pan.
      
      
15. 2.2 punktas. „perskirstant policijos įstaigų įgyvendinamus uždavinius ir funkcijas;“
      Ar po per paskirstymo funkcijų nebus teritorinėms policijos įstaigoms pavestos vyriausiųjų policijos komisariatams pavestos funkcijos ir piktnaudžiaujama aukštesnės pakopos policijos komisariatų viršininkų pasirašytais įsakymas ir teritorinėms policijos įstaigoms pavesta atlikti didesniąją dalį funkcijų, o aukštesnės policijos komisariatai tik bendrins gautą informacija?

      
      Turi būti atitinkamas kontrolės mechanizmas, PD prie to taip pat turi nemažai prisidėti.
      Tiek apskrities VPK, tiek jo struktūrinių padalinių – policijos komisariatų funkcijos bus numatytos policijos įstaigų nuostatuose, kuriuos atitinkamai tvirtins policijos generalinis komisaras arba apskrities VPK viršininkas. Kiekviena įstaiga ir vykdys jai numatytas funkcijas, o apskrities VPK viršininkas asmeniškai atsakys už šios įstaigos veiklos rezultatus.
      Be to, nuostatuose numatyta ir kontrolės sistema. Vyriausiojo policijos komisariato veiklą pagal kompetenciją kontroliuoja ir prižiūri Policijos departamentas, prokuratūra ir kitos valstybės institucijos, įstatymais ir kitais teisės aktais įgaliotos vykdyti policijos įstaigų veiklos kontrolę ir priežiūrą. Vyriausiojo policijos komisariato veiklos valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, o vidaus auditus – vidaus audito padaliniai.
      
      
16. 2.4 punktas. „Stiprinant strateginio planavimo sistemą;“
      Strateginiai tikslai ir uždaviniai skirtingi kiekvienai teritorijai, kaip aukštesnės pakopos policijos komisariatai sugebės planuoti kiekvienai teritorijai būdingus uždavinius? Vėl bus papildomai apkraunami teritoriniai policijos komisariatai, kurie rinks, sistemins ir kels jų teritorijai būdingus uždavinius, o aukštesnieji policijos komisariatai tik surašys bendrus planus, remdamiesi žemesnės pakopos policijos komisariato duomenimis.

      
      Apskrities VPK nuostatuose numatytos funkcijos: „rengia vyriausiojo policijos komisariato strateginio veiklos plano projektą, vyriausiojo policijos komisariato biudžeto projektą;“
      „planuoja, organizuoja ir vykdo vyriausiojo policijos komisariato veiklą pagal kiekvienais metais policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka sudaromą ir tvirtinamą strateginį veiklos planą. Tvirtina detalesnius atskirų vyriausiojo policijos komisariato padalinių veiklos priemonių bei specialiųjų priemonių (tipinius, situacinius) planus;“
      „teikia patvirtinto strateginio veiklos plano vykdymo ataskaitą policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka, atsako už strateginio veiklos plano programų įgyvendinimą. Užtikrina, kad būtų pasiekti strateginiai tikslai, laiku ir veiksmingai įvykdyti užsibrėžti uždaviniai bei priemonės;“
      Tuo tarpu apskrities VPK struktūrinio padalinio – PK, tipiniuose nuostatuose numatyta: “dalyvauja rengiant vyriausiojo policijos komisariato strateginio veiklos plano projektą, vyriausiojo policijos komisariato biudžeto projektą;“
      „analizuoja policijos komisariato veiklos rezultatus, teikia siūlymus vyriausiajam policijos komisariatui dėl veiklos tobulinimo;“
      
      
17. 2.6 punktas. „Gerinant policijos finansinių ir materialinių išteklių valdymą;“
      Perdavus teritorinių policijos įstaigų finansus aukštesnės pakopos policijos komisariatams, teritorinėse įstaigose esantys finansiniai padaliniai ar ne bus panaikinti? Perėjus į aukštesnės pakopos policijos komisariatus, finansiniai dokumentai yra griežtos atskaitomybės, su parašais. Tokiu atveju kiekvienas finansinis dokumentas turi atsirasti aukštesnės pakopos PK – ar nebus didinamas biurokratinis aparatas? Ar nebus lėšos aukštesnės pakopos PK vadovų visų pirma skiriamos apskričių centrų policijos padaliniams, o teritoriniams skiriamos tik likę lėšos. Kaip ruošiamasi išvengti tokių nesusipratimų?

      
      Žemesnės pakopos PK finansininkų pareigybių neliks. Visą buhalterinė apskaita bus tvarkoma VPK. PD rengiami pasiūlymai kaip organizuoti darbą, kad finansiniai dokumentai judėtų pakankamai greitai, nepažeidžiant galiojančių terminų.
      Siekiant nustatyti tam tikrą lėšų panaudojimo kontrolė, numatyta kiekvienam policijos komisariatui tvirtinti išlaidų sąmatas, numatant lėšas konkrečioms išlaidoms apmokėti. Šių sąmatų įvykdymą kontroliuos VPK, bet informacija bus nuolat teikiama ir PK.
      Kategoriškai galima atmesti prielaidas, kad, pavyzdžiui skatinamosios išmokos bus išmokėtos vien VPK darbuotojams, o PK negaus. PD turi svertus tokiems atvejams kontroliuoti.
      
      
18. PK funkcijos „- analizuotų, planuotų, organizuotų PK veiklą bei teiktų veiklos ataskaitas VPK.“
      Šiuo metu teritoriniai PK ir taip atskaitingi aukštesnės pakopos PK, bei departamentui. Šiuo atveju kad ir teritoriniai PK tampa VPK padaliniais, bet nuo jų ši planavimo ir analizavimo funkcija nenukrenta. Teritoriniams PK ir toliau bus primetamos aukštesnės pakopos PK prioritetinės sritys, o ne konkrečiai teritorijai būdingi ypatumai.

      
      Apskrities VPK nuostatuose numatyta: „planuoja, organizuoja ir vykdo vyriausiojo policijos komisariato veiklą pagal kiekvienais metais policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka sudaromą ir tvirtinamą strateginį veiklos planą. Tvirtina detalesnius atskirų vyriausiojo policijos komisariato padalinių veiklos priemonių bei specialiųjų priemonių (tipinius, situacinius) planus;“
      Tuo tarpu apskrities VPK struktūrinio padalinio – PK, tipiniuose nuostatuose numatyta: “dalyvauja rengiant vyriausiojo policijos komisariato strateginio veiklos plano projektą, vyriausiojo policijos komisariato biudžeto projektą;“ „analizuoja policijos komisariato veiklos rezultatus, teikia siūlymus vyriausiajam policijos komisariatui dėl veiklos tobulinimo;“
      
      
20. 3.5 punktas. „Personalo valdymo gerinimas“
      Koncepcijoje numatyta, kad atestacijos ir profesionalumo vertinimas bus vykdomas VPK. Teritorinių PK atestacinės ir kvalifikacinės komisijos yra kompetentingos ir tinkamai atlieka jiems pavestas funkcijas. Šių posėdžių metu tikrinami ne tik pareigūno profesiniai sugebėjimai, žinios, bet ir atsižvelgiama ir į jo asmenines savybes, kurių pareigūnas turi gerų ir jos atstoja kitas reikiamas savybes. Kaip VPK komisijos per trumpą laiką, nepažinodami pareigūno įvertins jį tinkamai ir apžvelgs visas jo savybes, t. y. neįmanoma, juk asmenį turi pažinoti ne tik darbinėje aplinkoje, bet ir jo kitas savybes, kurios darbo metu neišryškėja.

      
      Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnio 1 d. nustatyta, kad vidaus reikalų įstaigos pareigūnų atestacijos komisija ates-tacijos metu vertina parei-gūno tarnybinę veiklą, su-gebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms. Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-314 patvirtintose Vidaus tar-nybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyk-lėse nustatyta, kad parei-gūno atestavimo tikslas – įvertinti pareigūno tarny-binę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms. Atestavimą sudaro atestacijos lape pateiktų duomenų nagri-nėjimas ir pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būti-nus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Atskirai apie pareigūno asmeninių savybių verti-nimą, šios procedūros metu, negali būti ir kalbos. Kadangi žemesnės pakopos policijos komisa-riatai nuo 2008 m. spalio 1 d. praras savarankiškos policijos įstaigos statusą, reiškia praras ir teisę į pareigūnų atestavimą ir profesionalumo vertini-mą. Manytume, kad VPK atestacijos komisijos objektyviau nei teritorinio PK komisija įvertins pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms.
      
      Be to, manytume turėtų keistis mastymas ir supratimas šia prasme - juk PK bus toks pats VPK struktūrinis padalinys, kaip ir kiti pvz. dabartinių VPK miestų teritoriniai PK, tad kodėl komisijų nariai negalėtų būti PK darbuotojai? Arba kodėl negalima būtų posėdžių organizuoti būtent tuose PK, kurių darbuotojai atestuojami? Ir t.t.
      
      
21. 3.6 punktas. „Finansinių ir materialinių išteklių valdymo gerinimas“
      Šiuo metu teritoriniams PK savivaldybių tarybos skiria nemažus asignavimus, be kurių pavestų funkcijų vykdymas būtų sudėtingas, o kartais net neįmanomas. Parvesti pinigai yra panaudojami tiesioginių policijos funkcijų įgyvendinimui. Nuo koncepcijos įgyvendinimo šios lėšos būtų pervedamos į VPK balansą. Ar neiškils problema, kad savivaldybių tarybos nebeteiks finansinės paramos, kadangi šiuo metu teritoriniai PK tiesiogiai atskaitingi savivaldybių tarybai už gautas lėšas ir tikisi norimo rezultato. Taip pat nebus VPK savivalė šių lėšų panaudojime – pirma VPK nuožiūra bus skiriamos lėšos, o tik po to teritoriniams PK kas liks?

      
      Nuo 2008 spalio 1 d. pasikeis tik tai sąskaitos banke numeris ir gavėjo pavadinimas savivaldybių lėšoms gauti. Pagal apskaitos taisykles tokios lėšos priskiriamos pavedimų lėšoms ir turi būti naudojamos tik pavedimų davėjo nurodytam tikslui vykdyti. Priešingu atveju pavedimų lėšų davėjas pareikalaus grąžinti lėšas, ką privalės padaryti VPK. Po reorganizacijos PK ir toliau užtikrins viešąją tvarką ir gyventojų saugumą jiems pavestoje teritorijoje ir savivaldybės ir toliau bus suinteresuotos efektyvia policijos veikla. Todėl baimintis, kad PK neteks dalies lėšų iš savivaldybių biudžeto nėra pagrindo.
      
      22. Nuo 2008-05-01 policijos įstaigų skyriai turi būti skirstomi i savarankiškus ir nesavarankiškus. Ar šitas skirstymas bus taikomas tik aukštesnės pakopos komisariatams, ar taip skyriai bus skirstomi ir kituose komisariatuose?
      
      Šiuo metu skyriai, kaip savarankiški padaliniai (jeigu jie nėra kito struktūrinio padalinio sudėtyje), yra tiek aukštesnės, tiek žemesnės pakopos policijos komisariatuose. Nuo 2008-10-01 skyriai, kaip savarankiški padaliniai, bus steigiami tik apskrities VPK, o teritoriniuose PK savarankiškų skyrių neliks. Tačiau dėl to šių nesavarankiškais padaliniais tapusių skyrių vadovai ir darbuotojai finansiškai nenukentės, nes pareigybių kategorijų intervalai leis išsaugoti jų turimą darbo užmokestį.
      
      23. Siūlymuose dėl policijos pareigybių priskyrimo "finansiškai remiamoms" kategorijoms numatyta, kad bus keliamos beveik visu policijos pareigūnu kategorijos. Tai pareikalaus apie 26 mln Lt. Kiek tai finansiškai bus pagrista ir ar tai realu?
      
      Taip, PD 2008 m. biudžete tam tikslui lėšos jau yra numatytos, 2009 m. biudžete FM asignavimus taip pat planuoja.
      
      24. Ar bus mokama išeitinė kompensacija, jeigu atsisakoma užimti pareigas, jei nežymiai pasikeitė darbo pobūdis?
      
      Atsižvelgiant į Darbo kodekso 120 str., manome, kad šiuo atveju išeitinė kompensacija turi būti mokama.
      
      25. Ar negalima palikti pavadinimą policijos nuovada: vis tiek žmonėms įaugę į kraują šis pavadinimas. Dėl nuovados vadovo pareigų pavadinimo žmonėms mažiau aktualu (gali būti vyresnysis apylinkės inspektorius ar vyresnysis tyrėjas). Bet manytume kad galima būtų sutaupyti daug daugiau lėšų, nei keisti nuovadų pavadinimus.
      
      Policijos veiklos įstatymo pakeitime sąvoka „policijos nuovada“ neišnyksta.
      
      
26. Kokių tarnybų pareigūnams bus įteikiami lapeliai?
      27. Ar ketinama įteikti visiems pareigūnams informacinius lapelius apie atleidimą iš užimamų pareigų?

      
      Įspėjimus planuojama įteikti tik tiems, kurių pareigybės bus naikinamos – ŽPPK vadovams, jų pav., visiems ŽPPK administravimo bloko darbuotojams, ir darbuotojams, kurių pareigybės bus keičiamos iš padalinių (poskyrių) vadovų į vyresniuosius ar vyriausiuosius tyrėjus – siekiant supaprastinti ŽPPK struktūras. VPK bus stengiamasi struktūrų nekeisti, todėl ir lapelių neteikti.
      Iš viso PGK įsakymais nuo 2008 10 01 panaikinta apie 1700 pareigybių, nemaža dalis tarp jų yra ir laisvų – šias pareigybes užimantiems darbuotojams ir yra (bus) įteikti lapeliai. Toks pat pareigybių skaičius nuo tos pačios datos bus įsteigtas apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose.
      
      28. Rajoniniuose policijos komisariatuose po reorganizacijos norima įvesti vyriausiųjų tyrėju pareigybes, o būtent - šiuo metu esantiems viršininku pavaduotojams, kuriu kai kuriuose PK viename skyriuje yra net po du. Ar tai vadinama policijos optimizavimu, nes esant tokiai situacijai niekas nesikeis išskyrus tai, kad didės viršininkų ir jų pavaduotojų atlyginimai, jie nepapildys dirbančiųjų gretas ir struktūra liks tokia pati kaip iki optimizavimo.
      
      Vyriausiųjų – vyresniųjų ir tiesiog tyrėjų (specialistų) santykį planuojama peržiūrėti ne anksčiau, kaip 2009 01 01 – tai susiję su nemažom papildomom lėšom. Mūsų manymu, optimaliausias santykis 1:2, t.y.: 1 vyriausiasis, 2 vyresnieji, 4 tiesiog tyrėjai ir pan. Be to, tai galima būtų sieti ir su numatomu antruoju optimizavimo etapu – KP ir VP f-jų perskirstymu.
      
      
29. Ar žadama keisti pareigybės pavadinimai , nes šiuo metu policijoje vien tyrėjai, kurie nieko netyrią ,specialistai neaišku kurios srities bei labai daug įvairaus pavadinimų viršininkų.
      Juk žmonėms būtų žymiai priimtiniau kreiptis į pareigūnus , kaip pvz. : apyl. inspektoriau , tardytojau , miesto ar rajono budėtojau.

      
      Policijos sistemos pareigybių tipiniai pavadinimai, kaip ir kitų vidaus tarnybos sistemos pareigybių, numatyti Valstybės tarnybos įstatyme ir yra kiek įmanoma unifikuoti visai valstybės tarnybai. Išimtys Valstybės tarnybos departamente ir pačioje VRM priimamos labai nenoriai ir yra padarytos ko gero tik vien ai policijos pareigybei – kovotojas – tokios pareigybės kitur valstybės tarnyboje nėra. Be to, negalima naudoti pareigybių pavadinimų, kuriuose yra žodis, atitinkantis tam tikrą vidaus tarnybos laipsnį – pvz. apylinkės INSPEKTORIUS (atitinka ir tokį patį vidaus tarnybos laipsnio pavadinimą) ir pan. Dėl tardytojo pareigybės – ją keisti į tyrėjo pareigybę buvo nuspręsta įvykdžius teisinę reformą nuo 2003 05 01.
      Dėl budėtojo pareigybės – policijoje šias f-jas vykdo neretai viduriniosios grandies pareigūnai, kitose vidaus reikalų įstaigose – pirminės grandies pareigūnai, ir pagal Valstybės tarnybos įstatymą budėtojų darbo apmokėjimas būtų mažesnis nei policijos vidurinės grandies pareigūnų (pvz. specialistų).
      
      
32. Šiuo metu nėra aišku kaip , už ką , kada , tau priklauso užtarnautas laipsnis ar apdovanojimas .
      Dabar dėl laipsnio suteikimo turi pats aiškintis ar jis tau priklauso ar jau atėjo laikas , prašyti vadovo rašyti siūlymą PD , nors tai galėtų būti žymiai paprasčiau , kaip pvz: tavo pareigos PK budėtojas, galimas aukščiausias laipsnis komisaras . Turint aukštąjį išsilavinimą kas du ar kiek ten metų jai neturi tais metais nuobaudos arba nuobaudos laikui pasibaigus automatiškai suteikti aukštesnį laipsnį, tai būtų teisingiau.

      
      Laipsnių suteikimą reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1924) 14 straipsnis. Taip pat specialių nekarinių laipsnių suteikimo tvarka patvirtinta vidaus reikalų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1V-52 (Žin., 2004, Nr. 39-1282; 2006, Nr. 118-4508). Be šių teisės aktų vidaus reikalų ministras 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 1V-300 (Žin., 2006, Nr. 87-3426) patvirtino naują specialių nekarinių laipsnių priklausomybę nuo pareigūno einamų atitinkamų pareigų. Šioje priklausomybėje nurodo-mi galimi aukščiausi pareigūnų laipsniai pagal einamas pareigas. Specia-lių nekarinių laipsnių suteikimo taisyklėse nustatyta, kad tiesioginis pareigūno vadovas per 10 darbo dienų nuo Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnyje nustatytų pagrindų atsiradimo dienos turi parengti teikimą dėl aukštesnio laipsnio suteikimo pareigūnui ir pateikti jį savo tiesioginiam vadovui išvadai dėl laipsnio suteikimo parašyti. Jeigu tiesioginis pareigūno vadovas prieina išvadą, kad suteikti aukštesnį laipsnį nėra pagrindo, jis per 10 darbo dienų nuo šiame punkte nurodyto termino suėjimo dienos privalo parengti tarnybinį pranešimą su siūlymu neteikti pareigūno aukštesniam laipsniui suteikti, nurodydamas priežastis, dėl kurių pareigūnui negali būti suteiktas aukštesnis laipsnis, ir pateikti jį vyresniajam pareigūno vadovui išvadai parašyti.
      Policijos departamentas prie VRM 2005 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 5-S-2630 bei 2006 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 5-S-5612 atkreipė poli-cijos įstaigų vadovų dėmesį į laipsnių suteikimo tvarką bei paprašė laikytis minėtų teisės aktų reikalavimų bei juose nustatytų terminų.
      
      33. O šnekant apie apdovanojimus čia dvelkią sovietizmų , nes akivaizdu, kad juos gauna tik viršininkai ir jų lojalus darbuotojai , kurie kaip taisyklė nieko bendro su viešos tvarkos užtikrinimu bei nusikaltimu atskleidimų neturi ir tik maža dalelė darbuotojų juos gauna teisėtai. Manyčiau , kad PK vadovas vienas be kolektyvo pritarimo negalėtų teikti PD siūlymą dėl pareigūnų apdovanojimo, o patį PK vadovą , PD be PK kolektyvo palankaus sutikimo.
      
      Policijos pareigūnų pagrindinius apdovanojimo ir skatinimo principus, siūlomų apdovanoti ir paskatinti kandidatų atranką reglamentuoja Apdovanojimo ir skatinimo policijos sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas 2006 12 22 PGK įs. Nr. 5-V-800. Aprašo 19.5.p. be kita ko sakoma, kad į įstaigoje sudaromą kandidatų apdovanoti ar paskatinti aprašo 15.2.p. numatytomis progomis (valstybinių ir profesinių švenčių, taip pat atmintinų dienų progomis) sąrašą gali būti įtraukiami ir tie pareigūnai, kuriems teikimai apdovanoti ar paskatinti nėra pateikti, tačiau jie daugiau kaip dvejus metus iš eilės nebuvo apdovanoti ar paskatinti ir tai nebuvo susiję su šių pareigūnų tarnybinės veiklos trūkumais.
      
      
34. Mes, Mažeikių rajono policijos komisariato darbuotojos, dirbančios pagal darbo sutartį, kreipiamės dėl mūsų mažų atlyginimų. Šiai dienai atlyginimas skaičiuojamas pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. sausio 11 d. įsakymą Nr.5-V- 25 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr.5-V-508„Dėl policijos įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, tarnybinių atlyginimų koeficientų ribų schemos patvirtinimo ir darbo apmokėjimo sąlygų nustatymo“ pakeitimo“. Mūsų mėnesinis atlyginimas, pvz. vyriausios specialistės sudaro 900 Lt., kai darbo stažas 15 m. Kaip žinome Lietuvoje pragyvenimas brangsta, o mūsų algos stovi vietoje, išskyrus tai, kad padidėjo nuo sausio 1 d. minimali bazinė alga nuo 115 Lt. iki 128 Lt., bet nuo to padidėjo alga tik keliasdešimt litų, priklausomai nuo esamo koeficiento, nežiūrint tai, kad tiems, kurie mokosi pabrango mokslai.
      Mūsų komisariate laisvai samdomų darbuotojų gana mažai, bet mums visada nepakanka lėšų priedams prie algų arba jie svarstomi nevienodai, visos darbuotojos išdirbusios 15 ir daugiau metų, o kai naujai priimamas darbuotojas jam siūlomos geresnės darbo sąlygos, geresnis atlyginimas arba toks pats kaip ir mūsų. Mes visos per visą darbo laiką dirbame nepriekaištingai, be nuobaudų, o mūsų darbo niekas neįvertina.

      
      Policijos įstaigose, dirbančių pagal darbo sutartis, darbuotojų vidutinis darbo užmokestis biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo 2008 m. balandžio 1 d. ataskaitos duomenimis sudarė 1296 Lt, vidutinis tarnybinis atlyginimas -1006,9 Lt.
      Mažeikių r. PK, dirbančių pagal darbo sutartis, darbuotojų vidutinis darbo užmokestis biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo 2008 m. balandžio 1 d. ataskaitos duomenimis sudarė 1032,67 Lt, vidutinis tarnybinis atlyginimas -924 Lt.
      Biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo 2008 m. balandžio 1 d. ataskaitos duomenimis darbo užmokesčio ekonomija sudarė 59,8 tūkst. Lt. Konkrečius įstaigos darbuotojų tarnybinius atlyginimus ir kitas darbo apmokėjimo sąlygas nustato įstaigos vadovas.
      
      
35. Norėčiau paklausti dėl nekarinių laipsnių suteikimo. Kauno m. VPK Personalo skyriuje išaiškino, jeigu aš ir parašysiu prašymą dėl teikimo, tai policijos departamentas atmes teikimą ir pasiūlys kreiptis į teismą.
      Personalo skyriuje man aiškina, kad jie nežino apie policijos departamento poziciją suteikiant nekarinius policijos laipsnius, taip ir nesuprantu ar Kauno m. VPK Personalo skyrius nežino apie policijos departamento oficialią poziciją, ar taupo pinigines lėšas. Taip pat man aiškino, kad dar reikia laukti 2 mėnesius atseit turi būti teismo išaiškinimas, tačiau kokio teismo man nenurodė.

      
      Informuojame, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Personalo departamentas (2004 m. gegužės 13 d. raštas Nr. 2D-489, 2006 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. 2D-915) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (2006 m. spalio 10 d. raštas Nr. 1D-7558(2), 2007 m. spalio 11 d. raštas Nr. 1D-7896-(2)) pateikė savo poziciją, nurodydami, kad inspektoriaus, vyresniojo inspektoriaus ar kitas aukštesnis laipsnis atitinkamas pareigas einančiam parei-gūnui gali būti suteiktas tik jam įgijus aukštąjį išsilavinimą. Todėl Policijos departamentas pareigūnų, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, teikimus grąžina policijos įstaigai. Šiuos atsakymus policijos pareigūnai gali skųsti teismui. Šiuo metu keletas Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarčių yra apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tik gavus šio teismo nutartį bus priimti sprendimai dėl aukštesnio laipsnio suteikimo.
      Policijos departamentas laikosi nuomonės, kad pareigūnas, norintis gauti aukštesnį vidurinės grandies laipsnį, turi turėti aukštąjį išsilavinimą (universitetinį ar neuniversitetinį).
      
      
36. Policijos departamentui nusprendus grąžinti už perdirbtus per trejus metus viršvalandžius, kuomet buvo taikoma 48 val. darbo savaitė, iš grąžintos sumos buvo atskaičiuota ta dalis, kuri viršijo 70 proc. Ribą. Manome, kad tai nėra teisinga, nes tai lėšos, kurių negavome už praėjusį laikotarpį kiekvieną mėnesį.
      Kokia oficiali Policijos departamento pozicija šiuo klausimu, nes PK vadovai teigia, kad tai daroma nurodžius pačiam Policijos departamentui?

      
      Šiuo metu galiojantys teisės (Vidaus tarnybos statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas) aktai numato, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos ir nenumato jokių išlygų dėl šio apribojimo taikymo. Dėl šios priežasties neatskaičius iš grąžintinos sumos jūsų nurodytą dalį, būtų pažeisti galiojantys teisės aktai.
      
      
37. 2008-01-24 Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-42 buvo numatyta skirti po 60 000 litų kiekvienam PK priemokoms už budėjimą namuose. Kodėl iki šiol šios lėšos nėra skirtos? Kodėl budėjimas namuose išskirimas iš kito, statute numatyto ir skiriamo viršvalandinio darbo?
      Pvz. Gegužės 1 d. švenčių (5 išeiginių) proga PK buvo gautas nurodymas viešosios tvarkos užtikrinimui pasitelkti papildomas pajėgas, tačiau tam viršvalandžių apmokėjimui lėšų niekas nenumatė?
      Kodėl iki šiol vadovas negali užpildyti laisvų etatų dėl jų finansavimo, nors kandidatai yra?

      
      Pagal policijos generalinio komisaro įsakymą, sprendimus dėl lėšų už budėjimą skyrimo numatyta priimti įstaigoms įvertinus I ketvirčio finansinės atskaitomybės duomenis.
      2008 m. birželio 9 d. Policijos departamento strateginio planavimo darbo grupėje šis klausimas buvo svarstomas ir priimtas sprendimas šias lėšas skirti apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams nuo 2008 m. spalio 1 d. Šiuo atveju vyriausieji policijos komisariatai galėtų savarankiškai priimti sprendimus dėl šių lėšų panaudojimo ir spręsti problemas visos apskrities mastu
      2008-05-01 policijoje yra 1500 laisvų pareigybių, iš jų „padengtų“ pinigais – apie 1100-1200.
      Policijos taryboje priimtas sprendimas šių metų biudžete numatytas lėšas laisvoms pareigybėms finansuoti skirti policijos įstaigoms priėmusioms studentus, baigusius Klaipėdos policijos mokyklą, (tokių iš viso yra 133) ir pareigybėms perskirstomoms tarp teritorinių policijos įstaigų įgyvendinant pareigybių paskirstymo metodiką, patvirtintą policijos generalinio komisaro įsakymu (iš viso 100 pareigybių). Daugiau deja tam tikslui lėšų nėra.
      Prieš pradedant kandidatų atrankos, patikrinimo procedūrą būtina įsitikinti ar įstaiga disponuoja lėšomis priimti į tarnybą pareigūną ir tik esant teigiamam atsakymui pradėti visus veiksmus.
      
      
38. Reorganizuojami ir naikinami administravimo padalinių etatai PK. Koks bus darbuotojų likimas iki šiol neaišku, nes šiuos administravimo padalinių etatus permeta į viešąją ir kriminalinę policiją.
      Kyla grėsmė, kad šiose pareigybėse dirbę žmonės liks be pareigų (jei PK vadovas nieko nepasiūlys) arba turės persikvalifikuoti į kitą pareigybę. Manome, kad tai blogina darbuotojų padėtį, ypač jei PK dirbo po du personalo, buhalterijos ir t.t. darbuotojus.Daugumai šių pareigūnų iki pensijos likę 3-4 metai. Yra ir pareigūnų, kurie jau turi pensija ir dėl šios grėsmės pasirinks pensiją.
      Jei būtų pasiūlymai persikelti dirbti į VPK - tai irgi blogina socialinę padėti, kadangi reikėtų važinėti dar didesnius atstumus nei iki šiol.
      Baiminamasi, kad šiems pareigūnams gali būti siūloma arba nestatutinės pareigos arba pareigūnai dėl šios priežasties paliks tarnybą.

      
      Administravimo padalinių darbuotojų dalis pareigybių bus įsteigta PK, tačiau jos nebevykdys personalo, finansų ir kai kurių kitų f-jų, kitos pareigybės bus įsteigtos VPK administravimo gebėjimams apskrityse stiprinti. Dalis dabartinių pvz. personalo padalinių darbuotojų dabartiniuose PK po reformos galės pereiti dirbti į atitinkamas VPK įsteigtas pareigybes (iš jų dalis darbo vietas turės VPK, kiti - ,,nuotolines‘‘ VPK darbo vietas tuose pačiuose PK, kuriuose dirbo iki reformos), kitiems darbuotojams bus siūlomos naujos pareigos tame pačiame ar gal būt kitame apskrities PK. Bet kokiu atveju, kadangi PK administravimo padalinių pareigybės bus panaikintos, o ne perkeltos į VPK (kaip komisariatų KP ir VP padalinių pareigybės), todėl ir jas užimantys darbuotojai bus teisės aktų nustatyta tvarka apie tai įspėti ir jiems BUS SIŪLOMOS NAUJOS PAREIGOS.
      
      39. Naikinamos nuovados ir atskiri padaliniai, kurių viršininkai turėjo galimybę gauti aukštesnį laipsnį. Panaikinus jų etatus ir įsteigus pvz. vyr.tyrėjo ar vyr. specialisto šiems pareigūnams užkertamas kelias gauti aukštesnį nekarinį specialųjį policijos laipsnį bei sumažėja jų lygio ir kategorijos ribos.Todėl manome, kad šių pareigūnų padėtis yra komplikuota.
      
      Nelogiška turėti nuovadas kaip atskirus struktūrinius padalinius pvz. iš 2-3 pareigūnų, kurių vienas – viršininkas ir dažnu atveju jo f-jos iš esmės yra kaip to paties tyrėjo. Tokias nuovadas planuojama naikinti, bet tik kaip struktūrinius padalinius, o jų pareigybes perkeliant į Prevencijos padalinius ir paliekant patalpas su nuotolinėmis darbo vietomis. Pareigūnams, kuriems buvo suteikti aukštesni laipsniai , juos ir pasiliks. Pareigybių kategorijos tikrai nebus siūlomos žemesnės, o viena ar dviem didesnės.
      
      40. Neaišku, kaip bus su tais pareigūnais, kurie dirbo tam tikrose pareigose neturėdami būtino išsilavinimo ir pagal Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo ( 2003-04-29 Nr.IX-1539) 1 str. 5 dalį jiem netaikomi 3 ir 4 dalių reikalavimai. Siūlant jiems pareigas, ar turėtų būti atsižvelgta į jų išsilavinimą ( tai pareigūnai, kurie jau turi daugiau nei 10 m. stažo).
      
      Padalinių, kuriuos palies optimizacija, pareigūnai turės būti įspėti apie pareigybės panaikinimą bei galimybę užimti kitas pareigas, o nesutikus – apie galimybę būti atleistiems iš vidaus tarnybos. Svarbiausias akcentas į kurį reikia atkreipti dėmesį skiriant pareigūnus į pareigas – pareigūnas būtinai turi atitikti pareigybės aprašymo reikalavimus.
      Pagal Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (2003-04-29 Nr. IX-1539) 1 str. 5 dalį pareigūnams, kurie iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo turi ne mažesnį kaip 10 metų vidaus tarnybos stažą, netaikomi šio straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimai, t.y. šie pareigūnai negali būti atleisti iš einamų pareigų dėl jų išsilavinimo, bet jei jie atleidžiami iš vidaus tarnybos kitais pagrindais, jiems taikomos bendrosios nuostatos, t.y. šiems pareigūnams pareigos turi siūlomos atitinkančios jų išsilavinimą.
      
      
41. Norėčiau sužinoti, ar gali Šalčininkų r. PK veiklos administravimo skyriumi vadovauti karjeros valstybės tarnautojas, jeigu kitose Vilniaus apskr.
      komisariatuose struktūra palikta ta pati, t.y. - vadovauja statutinis pareigūnas, ar gali komisariatuose būti skirtinga struktūra.
      Bendrai ar gali karjeros valstybės tarnautojas vadovauti statutiniam, kokie teisės aktai tai reglamentuoja.

      
      Praktika parodė (pvz., Vilniaus m.VPK Personalo skyrius), kad karjeros valstybės tarnautojas gali vadovauti statutiniams valstybės tarnautojams.
      Pagrindinė visų VPK struktūra, kurią įsakymu tvirtins PGK, bus vienoda, numatant to paties lygmens padalinius ir 10 VPK suskirstant pagal schemą 2(Vilnius, Kaunas) – 3(Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) – 5(visi kiti), vidinė gi struktūra gali skirtis.
      ,,Civilinimo‘‘ procesas šiuo atveju nebus dirbtinai skatinamas, tačiau įstaigų iniciatyvos šiuo klausimu taip pat bus sveikintinos.
      
      42. Koks Policijos departamento požiūris į tam tikros kategorijos pareigūnų išstatutinimą, jei tai bus daroma, tai kada?
      
      Manome, kad tam tikros kategorijos statutinių valstybės tarnautojų pareigybių pakeitimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigybes galimas tik statutinei pareigybei tapus laisvai.
      Natūralaus, palaipsnio keitimo būdu, - kol nebus priimti visiems statutiniams pareigūnams (bent jau vidaus tarnyboje) vieningi kriterijai.
      
      44. Ar pareigybių skaičius naujai steigiamuose PK nesikeis?
      
      Keisis tiek, kiek numatyta Pareigybių koregavimo programos plane 2008 metams.
      
      45. Statuto įgyvendinimo įstatymo 1 str. 5 d. yra numatyta nuostata, jog išsilavinimo reikalavimas netaikomas pareigūnams, kurie turi 10 met7 vidaus tarybos stažą. Kokiu būdu jie bus palikti tose pačiose pareigose, ar jiems bus siūlomos lygiavertės pareigos pareigu?
      
      Padalinių, kuriuos palies optimizacija, pareigūnai turės būti įspėti apie pareigybės panaikinimą bei galimybę užimti kitas pareigas, o nesutikus galimybę būti atleistiems iš vidaus tarnybos. Svarbiausias akcentas į kurį reikia atkreipti dėmesį skiriant pareigūnus į pareigas – pareigūnas būtinai turi atitikti pareigybės aprašymo reikalavimus. Šiuo atveju nebus atsižvelgiama į VTS įgyvendinimo įstatymo 1 str. 5 d. reikalavimus. 
       
 Visus atsakymus galite rasti Policijos departamento tinklapyje www.policija.lt

Policijos departamento vadovybė dėkoja visiems darbuotojams už aktyvų dalyvavimą pirmajame policijos darbuotojų forume.
      Jeigu dar turite klausimų, susijusių su policijos sistemos optimizavimo procesu, juos galite užduoti Policijos departamento interneto svetainės skyriuje “Klausimai”.

 

 


Šis skyrius tai Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Policijos departamento informacinis projektas. Skyrių administruoja Policijos departamento Komunikacijos skyriaus darbuotojai.

Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.


Share on Facebook
pranesk apie korupcija
KOMENTARAI



1

Domas (#25) - 2008-08-11 09:57 (IP: 193.219.12.68)
Kriminalinės policijos operatyviniams darbuotojams ir kitiems kam priklauso turi būti mokama kompensacija už uniformą. Tačiau buvo įsakymas,kad kol pareigūnas neturi naujo pavyzdžio tvarkingos uniformos kompensacijos nemokėti.2007 m. gavome naujas uniformas ir vėl viskas iš naujo, vėl nemoka nes nauja uniforma. Tai kam tada iš viso reikalingi tie visi teisės aktai dėl kompensacijos, visus juos panaikintų ir būtų ramu.

Lendras (#236) - 2008-08-06 20:09 (IP: 86.38.19.221)
Nesu profesinės sąjungos narys, bet teisingumo jausmas man nesvetimas. Taigi. Užgriūnanti policijos reforma skaudžiausiai palies policijos komisariatų vadovus, kurie, kaip čia juos bekritikuotume, taip pat yra saugomi tų pačių įstatymų, kaip ir mes visi. Policijos veiklos įstatymas nereguliuoja pareigūnų skyrimo ar atleidimo iš pareigų. Vidaus tarnybos statutas užtikrina, kad pareigūnas, pradėjęs tarnybą, yra apsaugotas, kad socialinės garantijos, įgytos tapus pareigūnu, nepablogės visą tarnybos laiką. Policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymas visa šita nubraukia: - išeliminuota darbdavio prievolė (įtvirtinta Darbo kodekse, Valstybės tarnybos įstatyme, Vidaus tarnybos statute) siūlyti lygiavertes pareigas, jeigu įstaiga reorganizuojama; -įvedama naujovė - reorganizacijos atveju siūlyti laikinai eiti pareigas iki įvyks atranka; -įvedama naujovė - atleisti su kompensacijom nedalyvavusius ar nelaimėjusius atrankos. Kažkaip keistai atrodo, jog visi kiti pareigūnai, gavę įspėjimus apie pareigybės panaikinimą, jokių atrankų praeiti neprivalės, netgi vadovų pavaduotojai. Kaip žinia, vadovas negali būti įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos narys, o jeigu yra vienintelė, visas įstaigas vienijanti? Gal įstoti į užsienyje veikiančią? (Nesu vadovas.)


Komentuoti gali tik portalo nariai.

Naujienlaiškio prenumerata

El. leidinio „Pareigūnai.lt" archyvas

NPPSS BLOG'AS

 Atsakymas Stasiui Kropui: kodėl mes padedame Ūkio banko klientams?

 Nuomonė: policija ne žaibolaidis







Get Adobe Flash player





Skelbimai:
Sporto klubo IMPULS kainos (kovo mėnuo) (0)
2013-03-18
Gerbiami nariai, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariai gal ...

Daugiau Archyvas

Pareigūnų ir politikų diskusijos - policijos komisariate (0)
2013-03-14
Šių metų kovo 15 dieną (penktadienį) 10.30 val. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų ...

Daugiau Archyvas

Konkursas Kauno probacijos skyriaus viršininko pareigoms (0)
2013-03-14
KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO  PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS SKELBIMAS Kalėjim ...

Daugiau Archyvas








Prisijungimas

Vartotojas


Slaptažodis


Prisiminti

Registracija
Pamiršai slaptažodį?

Narių skaičius: 782




Apklausa

Ką manote apie pareigūnų skatinamą (padėkos raštais, ženklais, medaliais ir pan.)?

Pareigūnai skatinami pagal nuopelnus.
Skatinami tik vadovybei parankūs žmonės.
Pareigūnai skatinama ne pakankamai.
Pareigūnai neskatinami



Kitos apklausos

Karjera:
Šiuo metu darbuotojų neieškome (0)
2011-02-21
...

Daugiau

Reklama


Draugai



© 2002-2023 Profesinių sąjungų plėtros centras. Visos teisės saugomos.
e-sprendimas: IV MEDIA