Pareigūnai.lt atliko kai kurių Kalėjimo departamento įstaigų vadovų apklausą. Norėjome sužinoti jų nuomonę apie kolektyvinę sutartį, bendradarbiavimą tarp profesinių sąjungų ir vadovų bei kitus aktualius dalykus. Visiems įstaigų vadovams pateikėme šiuos klausimus:

1.      Neseniai Lietuvos pataisos įstaigų profesinė sąjunga visų Kalėjimų departamento įstaigų vadovams išsiuntė raštus su prašymu sudaryti kolektyvines sutartis. Kaip žiūrite į  šią socialinio dialogo formą? Ar Jūsų įstaigoje bus sudaroma tokia sutartis?

2.      Kaip Jūsų darbuotojams kompensuojamos perdirbtos valandos? Gal numatote kokius nors viršvalandžių kompensavimo tvarkos pakeitimus savo įstaigoje?

3.      Kaip manote, ar Jūsų įstaigoje vyksta sklandus profesinės sąjungos ir vadovų bendradarbiavimas?

4.      Kokias identifikuotumėte pagrindines ir didžiausias įstaigoje esančias problemas?

5.      Kaip planuojate gerinti darbuotojų darbo sąlygas, jų teisių apsaugą?

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius: „prižiūrėtojai patys turi saugoti save“

Atsakydamas į Pareigūnai.lt pateiktus klausimus, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius Markas Tokarevas tikino, jog visos darbuotojams būtinos socialinės garantijos yra įtvirtinamos darbo sutartyse, ir jis nematąs klausimų, kuriuos reikėtų papildomai aptarti kolektyvinėse sutartyse. Be to, sudaryti kolektyvines sutartis nėra privaloma.

Ar bus šioje įstaigoje sudaroma kolektyvinė sutartis, anot M. Tokarevo,  priklauso ne nuo darbdavio, bet nuo kolektyvo: jeigu didžioji darbuotojų dalis pritars šiai idėjai, tuomet galima bus svarstyti ir sutarties sudarymo galimybę.

„Kaip žinote, viršvalandžiai gali būti kompensuojami dviem būdais -  suteikiant papildomas išeigines, arba pinigais, ir abu šie būdai yra teisėti“ , -  savo žinias demonstravo M. Tokarevas. Tačiau paklaustas, kokiais būdais perdirbtos valandos kompensuojamos Šiaulių tardymo izoliatoriuje, direktorius negalėjo atsakyti, esą šiuo klausimu jam reikėtų pasidomėti išsamiau.

M. Tokarevas tikino, kad šioje įstaigoje viršvalandžiai yra apmokami, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, ir administracija kol kas nenumato šioje tvarkoje nieko keisti. „Aktualesnis šiuo metu klausimas – priedo už pavojingas darbo sąlygas didinimas. Anksčiau dėl lėšų stygiaus ši priemoka 5 proc. buvo sumažinta , ir artimiausiu metu planuojame kreiptis į Kalėjimų departamentą, kad tie 5 proc. vėl būtų sugrąžinti bei pareigūnams išmokami.“, teigė įstaigos vadovas.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius mano, kad įstaigoje vyksta pakankamai sklandus Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos (LPĮPS) ir vadovų bendradarbiavimas. Pasak jo, profesinės sąjungos nariai yra kviečiami dalyvauti atrankos, ūkinės – finansinės komisijų veikloje.

„Žinoma, kai kurie klausimai lieka atviri ir ne iki galo išspręsti, kartais laikomės savo nuomonės, bet nemanome, kad tai kenkia mūsų darbuotojams“, - tikino direktorius. Jis taip pat priminė, kad šį mėnesį Šiaulių tardymo izoliatoriuje numatomas darbuotojų ir administracijos susitikimas su LPĮPS pirmininku Tadu Cijūnaičiu, kuriame planuojama aptarti aktualiausius klausimus, taip pat bus kalbama apie tik ką savo veiklą pradėjusios Pareigūnų kredito unijos privalumus.

M. Tokarevo nuomone, šiuo metu svarbiausias uždavinys – sąlygų pagerinimas darbuotojams ir suimtiesiems: pastatų renovavimas, kamerų remontas, budinčios dalies, postų, valgyklos atnaujinimas. „Lėšų šiems darbams pagal išgales skiria Kalėjimų departamentas, nepamiršta mūsų“, - Pareigūnams.lt kalbėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovas.

Direktorius tikino, kad pats darbas pataisos įstaigose yra pakankamai pavojingas, „juk laikomi įvairūs nusikaltėliai, ir neįmanoma visiškai apsaugoti darbuotojų nuo užpuolimų ir sužalojimų, todėl prižiūrėtojai patys turėtų neprarasti budrumo, saugoti save. Taip pat neįmanoma išvengti ir psichologinės įtampos.“, - teigė M. Tokarevas.

Paklaustas, ar administracija viską daro, kad darbuotojai jaustųsi kuo saugiau, kad būtų saugomos jų teisės, direktorius tikino, kad įvykus incidentui tarp suimtųjų ir prižiūrėtojų, pasitelkiami įstatymai, skiriamos išmokos, užuojautos, kompensacijos ir pan.

Socialinis dialogas tarp darbuotojų atstovų ir vadovų – neišvengiamas ir būtinas

Kybartų pataisos namų direktorius Edmundas Žalys į kolektyvinę sutartį, kaip į socialinio dialogo formą, žiūri palankiai, ir neatmetama galimybė, jog artimiausiu metu jų įstaigoje bus deramasi dėl tokios sutarties sudarymo. „Apskritai manau, kad kolektyvinė sutartis naudinga ir vadovams, ir darbuotojams, nes aptarus visas darbo sąlygas, lengviau dirbti, kolektyve yra palankesnė atmosfera, mažiau įtampos ir nesutarimų tarp darbuotojų ir vadovų. Mano nuomone, ateityje, siekiant darbuotojų gerovės ir efektyvių darbo rezultatų, tai bus  neišvengiama – daugelio įstaigų vadovai, supratę kolektyvinės sutarties privalumus, stengsis, kad ji būtų pasirašoma.“, - įsitikinęs E. Žalys.

„Mūsų įstaigoje yra įvesta suminė darbo laiko apskaita. Perdirbtas valandas stengiamasi kompensuoti dar tą patį ketvirtį, suteikiant pareigūnams papildomas išeigines, arba už jas sumokant, tačiau ir išeiginių, ir pinigų yra riboti kiekiai, todėl turėjome įvesti didesnę kontrolę.

Pripažįstu, kad dabartinė viršvalandžių apmokėjimo tvarka mūsų įstaigoje nėra ideali, ir kartais pareigūnai patiria nuostolių, tačiau šiuo metu keisti tvarkos neturime galimybės dėl vis dar galiojančio 70 proc. apribojimo. Panaikinus šį apribojimą, apskaičiuoti ir apmokėti viršvalandžius būtų paprasčiau.“, - teigia Kybartų pataisos namų direktorius.

E. Žalys mano, kad bendradarbiavimas tarp profesinės sąjungos ir vadovų įstaigoje yra gana sklandus ir tikino, kad visi darbuotojų atstovų iškelti klausimai buvo išspręsti teigiamai, t.y. atsižvelgiant į jų nuomonę. Jis įsitikinęs, jog siekiant darbuotojų gerovės, socialinis dialogas tarp profesinės sąjungos ir vadovų – būtinas ir neišvengiamas.

„Pagrindinė problema – pabaigti sporto salės, poilsio kambarių, sargybinių ir prižiūrėtojų bei kitų patalpų renovaciją. Tam reikia apie 2 mln. 300 tūkst. Litų. Šiais metais paramos negavome, bet tikimės, kad kitais metais pinigų, pritariant Kalėjimų departamentui ir Teisingumo ministerijai, iš biudžeto lėšų skirs Finansų ministerija.“, - nepraranda vilties įstaigos vadovas.

E. Žalio nuomone, atnaujinus patalpas, pareigūnų darbo sąlygos žymiai pagerės. Be to, rūpinamasi ir suimtaisiais: štai rugsėjo 1 d. pradės veikti nauja vidurinė mokykla, kurioje mokslo metus pradės virš 73 mokinių. „Atvykite ir jūs į šios mokyklos atidarymo šventę rugpjūčio 29 d.“, -  kvietė direktorius.

A. Maknickas. Klausimus reikia spręsti „čia ir dabar“

Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktorius Alvydas Maknickas pokalbiui pakvietė apsilankyti jo vadovaujamoje įstaigoje. „Apžiūrėsite, kokiose sąlygose dirba pareigūnai, ir bendrauti smagiau ne telefonu, bet „akis į akį““, - teigė direktorius.

Apsilankymo metu įstaigos vadovas ir apsaugos ir priežiūros skyriaus  viršininkas Darius Čekavičius aprodė ne tik prižiūrėtojų darbo, persirengimo, poilsio, sporto patalpas, bet ir siuntinių ir perdavimų biurą, trumpalaikių bei ilgalaikių pasimatymų kambarius, gamybines patalpas, drausmės izoliatoriuje esančias suimtųjų patalpas, pasivaikščiojimų kiemelius ir kt.

Pokalbio metu, atsakydamas į mūsų pateiktus klausimus, A. Maknickas teigė, jog į kolektyvinę sutartį jis žvelgtų palankiai, tačiau kol kas nematąs klausimų, kuriuos galima būtų spręsti kolektyvinėse sutartyse, esą viskas ir dabar pagal išgales daroma darbuotojų labui ir teisėtai. Be to, vadovo įsitikinimu, klausimus reikia spręsti „čia ir dabar“, tiesioginio pokalbio metu, o ne tada, kai klausimas virsta didžiule problema, todėl sudaryti kolektyvinę sutartį esą nėra būtina ir dėl šios priežasties.

Perdirbtos valandos Vilniaus 2 – uose pataisos namuose darbuotojams kompensuojamos dvejopai - išeiginėmis arba pinigine forma, tačiau pareigūnai dažniausiai renkasi papildomas poilsio dienas. „Norėjome įvesti suminę darbo laiko apskaitą, tačiau to nenorėjo patys darbuotojai.“, teigė A. Maknickas.

Už pavojingas darbo sąlygas dauguma pareigūnų gauna 25 proc. priedą, mažiausią priemoka skiriama administracijos darbuotojams – apie 10 proc. Direktorius tikino, kad visiems besimokantiems darbuotojams suteikiamos studijų atostogos. Gerai atlikusiems svarbią užduotį, yra skiriamos premijos, o sužalotiems darbe ar darbo metu patyrusiems traumą, skiriamos išmokos, kompensacijos.

„Kadangi ištekliai yra riboti, tai darbuotojus stengiamės motyvuoti pagal esamas galimybes: organizuojame išvykas, pareigūnų apmokymus, seminarus neformalioje aplinkoje, spartakiadas, didžiųjų metų švenčių sutikimus, perkame bilietus į teatrą. Juk darbuotojai – mūsų įstaigos instrumentas, ir nesinori, kad tas instrumentas būtų prastas, todėl turime juo rūpintis. “, - tikino įstaigos vadovas.

Paklaustas, ar įstaigoje bendradarbiavimas tarp vadovų ir darbuotojų atstovų yra sklandus, A. Maknickas atsakė, kad dialogas vyksta, ir visada stengiamasi ieškoti bendrų, abiems pusėms priimtinų sprendimų. „Aš už pozityvų bendradarbiavimą.“, - tikino direktorius.

Vienas iš artimiausiu metu spręstinų klausimų, pasak A. Maknicko, - gamybinių patalpų atnaujinimas. „Gerai, kai suimtiesiems yra galimybė dirbti – ir užsidirba pinigų, ir  įgyja įgūdžių, kurie galbūt pagelbės ateityje. Manau, kad tai labai svarbu, juk ir jie žmonės, nors ir kažkada nusikaltę. Tačiau, kad nuteistieji galėtų dirbti tvarkingose, jaukiose patalpose, reikia nemažai lėšų, todėl norėtųsi didesnės valstybės finansinės paramos. Tikimės, kad ateityje jos sulauksime.“, - viliasi A. Maknickas.

Direktorius taip pat tikino, kad įstaigos kolektyve mikroklimatas yra palankus, įtampos jis neižvelgiąs. Pasak, vadovo, 2007 m. viešojo administravimo instituto psichologai atliko psichologinį tyrimą, kurio metu buvo konstatuota, kad darbo aplinka pataisos namų darbuotojus tenkina, ir daugiausia pareigūnų pageidavo aukštesnių atlyginimų. Tačiau A. Maknickas teigė, kad nuo šių metų pradžios darbuotojų atlyginimai ženkliai padidėjo.

Reikalinga teisinė bazė kolektyvinėms sutartims jau sukurta

Tuo metu, kai skambinome, norėdami užduoti šiuos klausimus Alytaus pataisos namų direktoriui Kęstučiui Jasmontui, mums buvo pranešta, kad jis atostogauja, o jį pavaduojantis Vygantas Laučys į mūsų klausimus atsakyti kategoriškai atsisakė.

Taip pat bandėme teirautis ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus Gedimino Berūkščio nuomonės, tačiau jis tuo metu į mūsų klausimus atsakyti nesutiko ir teigė, jog tai galėtų  padaryti tik po atostogų, rugsėjo pradžioje. Sužinojęs, kad norėjome teirautis jo nuomonės apie kolektyvinę sutartį, viršvalandžių apmokėjimo tvarką įstaigoje ir kitus aktualius klausimus, G. Berūkštis pasipiktino, esą profesinė sąjunga Pareigūnai.lt žurnalistę naudoja, kaip psichologinio spaudimo įrankį tam, kad pasiektų savo tikslus, ir teko direktoriui bent kelis kartus pakartoti, kad Pareigūnams.lt įdomi tik vadovų nuomonė tam tikrais klausimais, bet jokiu būdu nesiekiama pakeisti jų įsitikinimų.

Į kolektyvinę sutartį, kaip į vieną iš socialinio dialogo formų, G. Berūkštis esą žiūrintis teigiamai. „Tačiau su kuria iš kelių profesinių sąjungų, esančių mūsų įstaigoje, sudaryti kolektyvinę sutartį, kuriai skirti prioritetą?“, - retoriškai klausė direktorius. „Ir apskritai – pirmiausia sukurkite teisinę bazę kolektyvinėms sutartims, o tik tada siųskite siūlymus įstaigų vadovams dėl jų pasirašymo “, - teigė G. Berūkštis.

Ar tokie direktoriaus teiginiai pagrįsti, pasiteiravome LR Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų teisininkų. Jų manymu, šiuo metu yra visi būtini teisės aktai, reglamentuojantys kolektyvinių sutarčių sudarymo pataisos įstaigose tvarką, nes šią vasarą Seimas patvirtino kai kuriuos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, reikalingus kolektyvinių sutarčių sudarymui, be to visa reikalinga tvarka yra nurodyta Lietuvos Respublikos Darbo kodekse.

O kolektyvinės sutarties sudarymą, įstaigoje esant kelioms profesinėms sąjungoms, aiškiai reglamentuoja LR Darbo kodekso 60 straipsnis, kuriame teigiama, kad jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį sudaro jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys. Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė sudaroma profesinių sąjungų susitarimu.

Po šio straipsnio publikacijos mūsų tinklapyje, gavome Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus Marko Tokarevo pranešimą, kad "nuo paskyrimo vadovauti šiai įstaigai, kaip ir anksčiau, viršvalandžiai apmokami pilnai , todėl sis klausimas nėra  aktualus Šiaulių tardymo izoliatoriui."

Pataisos įstaigų profesinė sąjunga į  prašymą sudaryti kolektyvinę kol kas gavo atsakymus tik iš kelių Kalėjimo departamento įstaigų: palankiai apie galimybę sudaryti šias sutartis atsiliepė Lukiškių tardymo izoliatoriaus bei Laisvės vietų atėmimo ligoninės vadovai, Alytaus pataisos namų vadovybė tokią galimybę atmetė.

Parengė Jūratė Jasiūnienė