Kalbinome Jus metų pradžioje, kai pradėjote vadovauti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kai pasibaigė pirmasis reorganizacijos etapas. Kas pasikeitė per šį laikotarpį?

Jeigu praėjusiais metais spalio 1 d. nebūtų panaikinta visa eilė juridinių asmenų, sujungti rajonų komisariatai į apskritis, šiandien situacija būtų dar blogesnė. Jau šiais metais turėtume atleidinėti žmones tam, kad policija, kaip sistema, išgyventų. Mums labai pasisekė, kad pernai žengėme tokį žingsnį.

Nuo sausio mėnesio mažai kas pasikeitė, tik sumažėjo pinigų ir atsidūrėme ekstremalioje situacijoje. Šių metų pradžioje pateikti vieni biudžeto skaičiai, bėgant 2009-iesiems palaipsniui vis kito, buvo koreguojami. Jeigu dar sausį kalbėjau apie tai, kad mums biudžetas leis išgyventi neinant nemokamų atostogų, dabar taip sakyti nebegaliu. Po biudžeto apkarpymo, norint, kad mūsų įstaiga neturėtų skolų, būtų už ką pirkti kurą ir t.t., tenka sąmoningai eiti nemokamų atostogų po keletą dienų.

Ne pačiu geriausiu metu tapote Vilniaus apskrities VPK vadovu?

Tikriausiai taip (aut. pastaba - juokiasi), bet kai yra pakankamai pinigų, paprasta tinkamai tvarkytis, o kai situacija sudėtinga tenka pasukti galvą ir labai pasistengti. Juolab, kad situacija tikrai ekstremali.

Tai kokiomis nuotaikomis gyvenate? Apibūdinkite šiandieninę situaciją?

Šiuos metus mes vienaip ar kitaip išgyvensim. Kiti metai... Jau turime kontrolinius biudžeto projekto skaičius. Jie optimizmo neteikia.  Ateinantieji 2010–ieji bus pakankamai sunkūs, kalbant apie funkcijų vykdymą.

Norėdami išgyventi, ieškodami galimybių kur dar galėtumėm susispausti, atlikome situacijos vertinimo analizę. Atlikta Vilniaus m. 1 ir 5 policijos komisariatų sujungimo analizė, komisariatų sujungimo procesas jau prasidėjo. Ketiname perskirstyti ir kitaip organizuoti valytojų, techninio personalo darbą. Tik bėda, jog biudžetinės įstaigos negali laisvai disponuoti visomis turimomis lėšomis, jas perskirstyti, sutaupius panaudoti kitoms reikmėms, kur trūksta. Biudžetinės įstaigos biudžetas susideda iš tam tikrų „eilučių“: mokos fondas, Sodra, prekės paslaugos. Ir kiekviena „eilutė“ – praktiškai neliečiama. Jei sutaupome mokos fondo lėšų, jų negalime panaudoti prekėms ir paslaugoms, ir atvirkščiai. Todėl mums sunkiau nei privačioms įstaigoms, nes esame įstatyti į tam tikrus rėmus.

Ar teks atleidinėti žmones?

Dar šiemet visų vadovaujančių pareigūnų paprašėme eiti 5 dienų, viduriniosios grandies pareigūnų - 4 dienų nemokamų atostogų. Šiais metais to pakaks, kad išgyventumėm. Jau dabar sukame galvas kaip pertvarkyti, perorganizuoti veiklą kitais metais, kai lėšų turėsime dar mažiau. Akivaizdu, kad vien nemokamos atostogos  mūsų neišgelbės. Reikės galvoti ir apie žmonių atleidimą. Turime šiek tiek laisvų etatų, nepriiminėsime į juos naujų žmonių. Jau šiemet pradėjome techninio personalo mažinimą, pertvarkysim autoūkį. Tik norėtųsi, jog tai, ką mums pavyks sutaupyti, liktų mūsų žinioje.

Ką manote apie pasakymus, jog vertėtų pagalvoti apie pensinio amžiaus pareigūnų, vyresnių nei 50 metų, atleidimą iš darbo, kaip vieną lėšų taupymo būdą?

O kas juos pakeis? Žinoma, juos galima atleisti, bet tai - vieni labiausiai patyrusių pareigūnų.

Intensyvinti veiklą galima naujų technologijų pagalba, kurios galėtų atlikti tam tikrą darbą, kurį dabar atlieka žmonės. Tačiau tam reikia didžiulių investicijų. Kol negalime įsigyti tokių technologijų,  negalime atleidinėti žmonių.

Daug kartų kalbėjome, kad reikalingi nauji šiuolaikiški įstatymai, leidžiantys atsisakyti bereikalingų biurokratinių procedūrų. Pavyzdžiui, niekas negali paaiškinti, kodėl priimant pareiškimą iš gyventojo apie pavogtą mobilųjį telefoną reikia pildyti 5 dokumentus, kai visam pasaulyje pakanka vieno; kodėl mūsų kaltinamasis aktas baisiai gremėzdiškas, kodėl jį daugeliu atvejų turi surašyti mūsų pareigūnai, nors pats įrodinėjimo procesas vyksta teisme. Atrodytų policijos darbas – surinkti ir užfiksuoti įrodymus. Spręsti kaltas ar ne – teismo prerogatyva.

Štai, kad ir greičio matuokliai. Mes galime atnešti valstybei didžiulį pelną iš baudų, tereikia automatizuoti procesą, priimti ATPK pataisas. Kita problema - baudų išieškojimas. Jų sumokama labai mažai, apie 50 proc. Ir čia reikia tobulinti įstatymus.

Daug metų apie tai kalbama, tačiau niekas nesikeičia. Jeigu šie kompleksiniai žingsniai būtų padaryti, lėšų atsirastų daugiau. Ir mūsų veikla būtų  efektyvesnė. Politinė valdžia mažindama biudžetą turi prisiimti atsakomybę, kad reikia ir naujų įstatymų.

Bet stebint tai, kas vyksta šiandien, panašu, kad situacija  gali keistis ne į gerąją pusę...

Nieko prognozuoti negalime. Tai supratome šiais metais, kai situacija iš esmės keitėsi kas kelis mėnesius. Dar šių metų pradžioje mums buvo sakoma pakentėti pirmąjį ir antrąjį ketvirtį, o vėliau žadama kompensuoti trūkstamas lėšas, bet viltys, kad taip ir bus žlugo po biudžeto patikslinimo. Todėl negalime prognozuoti kas bus ateinančiais metais, kaip keisis situacija.

Policijos veikla – specifinė, kiekviena policijos funkcija kainuoja. Toks beribis mažinimas anksčiau ar vėliau privers pasakyti: stop, mes kaip įstaiga jau nebegalime funkcionuoti, nebegalime užtikrinti savo veiklos 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę , esame priversti mažinti darbų apimtis, galime vykdyti 30-40 proc. mažiau funkcijų. Jeigu finansavimas mažės ir toliau, susidursime su tokia realybe.

Pradėta kalbėti apie tai, kad dirbantieji naktį bei viršvalandžius netrukus gali nebe gauti už tai priklausančio didesnio užmokesčio. Ką manote apie tai, ar gali taip atsitikti?

Kad taip atsitiktų, turi būti pakeistas darbo kodeksas. Šiuo metu darbo kodeksas nustato, jog už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis  mokamas padidinto tarifo atlygis arba suteikiama poilsio diena.

Kritiškiausiais atvejais policijai galėtų padėti savivaldybė, skirti lėšų kurui, kitoms būtinoms priemonėms, tačiau ir savivaldybės šiandien vos ne vos išgyvena. Tikėtis paramos sudėtinga. Negi važiuosite ne į visus įvykius, tirsite ne visus nusikaltimus?

Yra savivaldybių, kurios padeda, yra tokių, kurios sunkiai gyvena ir padėti negali. Pagalba priklauso ir nuo savivaldybės bei tarybos požiūrio į saugumą. Bet reikia pasakyti, kad saugumas šiais laikais kainuoja. Kiekvienas patrulio kilometras kainuoja. Kuo mažiau tų kilometrų mes galime nuvažiuoti, tuo saugumo lygis mažesnis. Ekonominio sunkmečio sąlygomis kriminogeninė situacija darosi sudėtingesnė. Norint išlaikyti saugumo lygį tam tikrame lygmenyje, reikia daugiau pastangų ir daugiau investicijų. Kol kas mums tai pavyksta. Tačiau dėl to areštinėje, lyginant su praėjusiais metais, buvo 2,5 karto daugiau sulaikytų asmenų, dažniau važiuojame į įvykių vietas, tai reikalauja papildomų resursų.

Ekonominio sunkmečio metu reikėtų daugiau dėmesio skirti visuomenės saugumo užtikrinimui ir policijos įstaigų tinkamam finansavimui, kadangi atstatyti situaciją, kurią mes prarasime dėl sumažėjusio finansavimo, bus daug sunkiau ir kainuos gerokai brangiau.

Žinoma, turime būti profesionalai ir stengsimės, kad visuomenės saugumas nenukentėtų.

Ar sunkmetis nėra kaip tik tas metas, kai policijai būtina atsisakyti netiesioginių policijos funkcijų? Kokios jos?

Sunku kalbėti kuri funkcija policinė, o kuri - nepolicinė. Paprastas pavyzdys, prieš 10 metų buvo kalbama, kad blaivykla ne policijos funkcija, todėl Lietuvoje buvo atsisakyta blaivyklų prie PK. O nuvažiavę į Suomiją matome, kad blaivykla yra policijos žinioje. Šiuo metu populiaru į pagalbą pasitelkti policininką. Ir gamtosaugininkai nori, kad policininkas būtų šalia, ir savivaldybė, kad baudas rašytų  už šiukšlinimą ne vietoje, nors seniūnai turi galių patys skirti baudas.

Mūsų biudžetas mažėja, tad būsime priversti peržiūrėti savo galimybes. Gali būti, kad negalėsime visur būti ir visiems padėti, ir važiuosime tik ten, kur tikrai būtina. Matyt turėsime pasakyti piliečiams, nepykite, bet jeigu kaimynų automobilis stovi jums po langais ant žalios vejos, nekvieskite policijos, bet paskambinkite kaimynui į duris ir paprašykite, kad ją patrauktų, nes tokie atvejai dažni, o iš tiesų nei gyvybei, nei sveikatai pavojus negresia dėl to.

Šių metų balandį susirūpinimą dėl policijos finansavimo mažinimo išreiškė Europos policijos profesinių sąjungų konfederacijos (EuroCOP) viceprezidentas Jan Schonkeren,  akcentuodamas, kad policijos finansavimo mažinimas kelia abejones dėl Lietuvos pajėgumo atitikti Šengeno erdvės kriterijus. Jis taip pat išsakė nuomonę, kad kriminogeninės situacijos blogėjimas turės įtakos ir kitoms Europos Sąjungos šalims. Kiek šie žodžiai pagrįsti?

Šiuose žodžiuose yra tiesos. Kaip ir sakiau, policijos darbas yra specifinis, nesustodamas vyksta dieną naktį. Kalbant apie Šengeno erdvę, ji – labai įdomus dalykas, susidedanti  iš daug komponentų. Šengeno sutartis aplipusi dokumentais, kurie reglamentuoja jos įgyvendinimą, o viena jų - taip vadinamas Integruotas ES išorinės sienos valdymo modelis. Šį modelį sudaro keturi lygiai, vienas jų - policijos veikla ES valstybių viduje kaip kompensuojantis mechanizmas, panaikinus vidinių sienų kontrolę. Policija turi sugebėti dirbti Europos Sąjungos šalių narių  viduje tiriant nusikaltimus ir t.t., todėl ji turi būti aprūpinta tam tikromis, bent jau minimaliomis, priemonėmis.

Kokie teigiami ir neigiami reiškiniai atsirado dėl policijos ir kitų teisėsaugos įstaigų biudžeto karpymo?

Neigiamas reiškinys, kad mes negalime skirti tiek lėšų, kiek reikia darbo vietoms atnaujinti, patalpoms suremontuoti. Iš tiesų visiškai nebegalime atnaujinti būtinos technikos, kompiuterinės įrangos. Šiuo metu mums visuose apskrities policijos komisariatuose reikia 500 naujų kompiuterių, nes senieji jau visiškai nusidėvėję.  

Teigiamas – ši krizė privertė mus dar kartą peržiūrėti įstaigų struktūrą, turimus resursus, juos kaip įmanoma optimaliai naudoti.

Ką pozityvaus pavyko įgyvendinti per vadovavimo Vilniaus apskrities VPK laikotarpį?

Pasiekėme tam tikrą susiklausymo lygį kolektyve, nors dar yra ką veikti. Tai rodo pagerėjusi darbo kokybė. Aš, kaip vadovas, stengiuosi, kad darbuotojai kitaip žiūrėtų į darbą. Todėl pareigūnams ir visiems mūsų darbuotojams sakau, jog pirma reikia įrodyti, kad esame profesionalai ir mokame dirbti bet kokiomis sąlygomis, tada bus daug lengviau apsiginti ir pasakyti, žiūrėkit, kaip gerai  mes atliekame savo darbą, o jeigu duotumėte kažkokius resursus, tai šis darbas būtų dar geriau padarytas. Tikiuosi man pavyks įrodyti, kad mes turim mažiau verkšlenti ir daugiau parodyt, ką mes mokame..