Neretai gauname skundų dėl gana atsainaus darbdavių požiūrio į besilaukiančias ar neseniai pagimdžiusias pavaldines. Trumpai apžvelgsime pagrindinius teisės aktus, numatančius motinystės apsaugą. 

            Lietuvos Respublikos įstatymai įpareigoja darbdavį saugoti ir ginti nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris, sudaryti joms saugias darbo sąlygas.

            Lietuvos Respublikos darbo kodekso 155 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nėščiosios moterys budėti gali būti skiriamos tik jų sutikimu, taigi, darbdavys moteriai nesutinkant negali skirti budėti, nors dažnu atveju to yra nepaisoma.

         Lietuvos Respublikos darbo kodekso 278 straipsnis reglamentuoja motinystės saugą, numatyta, kad nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris (toliau tekste nėščiosios) negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali daryti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai.  Nėščiosioms kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Darbdavys, vadovaudamasis kenksmingų darbo sąlygų sąrašu ir darbo aplinkos įvertinimo rezultatais, privalo nustatyti  galimo poveikio nėščiosios saugai ir sveikatai pobūdį ir trukmę.

           2003-03-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 340 patvirtintas nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų  ir   pavojingų veiksnių sąrašas, kurio 1 punktas įpareigoja darbdavį, vadovaujantis šiuo sąrašu, nustatyti galimą poveikį  nėščiosios saugai ir sveikatai, kad apsaugotų ją nuo pavojaus, o šio sąrašo III skyriaus, numatančio nėščiosioms pavojingų veiksnių sąrašą, skyrsnyje Psichofiziologiniai (ergonominiai) veiksniai numatyta, kad darbai, susiję su krovinių nešimu, kėlimu ir fizine  įtampa, judesiai  ir  padėtys,  keliavimas (įstaigoje ir už jos ribų), protinis ir fizinis nuovargis, kiti fiziniai sunkumai, susiję  su nėščių,  neseniai  pagimdžiusių  ar krūtimi  maitinančių moterų veikla, yra pavojingi veiksniai tokioms moterims. Kiekvienas atvejis yra individualus todėl darbo sąlygos bei darbo apilnka įvertintina individualiai.

             Be to Lietuvos Respublikos darbo kodekso 278 straipsnis reglamentuoja tvarką, kurios darbdavys privalo laikytis, darbdavys įpareigojamas nustačius galimą neigiamą poveikį, imtis laikinų priemonių tokiai  rizikai pašalinti. Jeigu pavojingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygų gerinimo priemones, kad nėščioji nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią moterį (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Perkeltai į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėščiajai mokamas ne mažesnis už iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) gautąjį vidutinis darbo užmokestis. Nesant galimybės  nėščiąją  perkelti į kitą darbą  (darbo vietą), nedarantį  neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, nėščiajai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metu mokamas jai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Atkreiptinas dėmesys, kad kai nėščiajai reikia pasitikrinti sveikatą, ji privalo būti atleidžiama nuo darbo ir už tą laiką jai paliekamas vidutinis darbo užmokestis, jeigu pasitikrinti sveikatą reikia darbo metu. Taip pat nėščiosioms skirti viršvalandinius darbus be jų sutikimo draudžiama. Nėščiosios gali būti skiriamos dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir siunčiamos į komandiruotes tik jų sutikimu. Jeigu dėl objektyvių priežasčių tokių darbuotojų neįmanoma perkelti į dieninį darbą, joms suteikiamos atostogos iki  nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis vieneri metai. Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu mokamas darbuotojai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.

               Taipogi ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 37 straipsnis užtikrina motinystės apsaugą ir nustato, kad  nėščiosioms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Šios moterys turi teisę pasirinkti dirbti visą ar ne visą darbo laiką. Nėščiosioms draudžiama skirti darbus, kurie gali daryti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Pastarojo įstatymo 46 straipsnis numato, kad darbdavys, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių  ir sveikatai  nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Apžvelgė advokato padėjėja

Margarita Bakienė