Teisinis pagrindas
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130, aktuali redakcija) 23 straipsnyje 1 dalyje yra apibrėžtos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sudedamosios dalys. Pagal šį straipsnį, priemokos ir priedai yra viena iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamųjų dalių. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, jog priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Tačiau į šią sumą neįskaitomi priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas (atkreiptinas dėmesys, jog nurodyti priedai nebeįskaitomi nuo 2007 m. spalio 1 d.).
Minėto teisės akto 25 str. 1 d. nustatyta, jog valstybės tarnautojams mokami šie priedai: už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; už laipsnį arba tarnybinį rangą; už diplomatinį rangą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. To paties straipsnio 6 d. nustatyta, jog priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka, o priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas.
Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 2 d. nustatytas priedo už tarnybos stažą dydis ir maksimalus jo dydis, t.y. priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos, o 3 d. – priedo už kvalifikacinę klasę dydis. Nustatyti priedai (už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją, už laipsnį arba tarnybinį rangą ir už diplomatinį rangą) negali viršyti 55 procentų pareiginės algos (to paties įstatymo 25 str.7 d.).
Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 1 d. yra nustatyti pagrindai, kuriems esant valstybės tarnautojams mokamos priemokos: už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Šio straipsnio 3 d. nustatyta, jog nurodytos priemokos negali viršyti 60 proc. pareiginės algos.
Vidaus tarnybos statuto (patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, Žin., 2003, Nr. 42-1927, aktuali redakcija) 38 str.1 d. įtvirtinta nuostata, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, jog pareigūnams, tarnaujantiems šio Statuto 19 straipsnio 1 dalyje nurodytose misijose už Lietuvos Respublikos ribų, mokama priemoka, kurios dydį nustato Vyriausybė, o 3 d. – pareigūnams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir dresavimu, gali būti mokama iki 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoka. Be to, Vidaus tarnybos statuto 38 str. 5 d. nurodyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.
Vidaus tarnybos statuto 35 str. nustatyta priedų už pareigūnų turimą laipsnį dydžiai, o 36 str. 5 d. - priedų už kvalifikacinę kategoriją. Pastarojo straipsnio 6 d. reglamentuota, jog priedų už kvalifikacinę kategoriją ir laipsnį suma negali viršyti 55 procentų pareiginės algos.
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (patvirtinto Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. Nr. VIII-1631, Žin., 2000, Nr. 39-1088, aktuali redakcija) 42 str. 1 d. reglamentuotos pareigūnų darbo užmokesčio sudedamosios dalys, t.y. pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, turimą pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos. O taip pat nustatyta, jog priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Statuto 42 str. 1 d. nustatytą priedų ir priemokų sumos ribojimą iki 70 procentų įskaitomas ir Statuto 42 str. 3 d. nustatytas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Todėl ši nuostata yra prieštaraujanti Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 daliai, kadangi išplečia ribojimą ir apsunkina teisės į priedus ir priemokas įgyvendinimo galimybę.
Statuto 42(1)str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. O šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.
Minėto teisės akto 42 str. 3 d. numato, kad pareigūnams priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. To paties straipsnio 5 d. nustato priedų už pareiginį laipsnį dydžius. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2007-01-01 Statutas nebereglamentuoja priedo už kvalifikacinę kategoriją dydžio ir nebenustato priedų (už kvalifikacinę kategoriją ir pareiginį laipsnį) sumos ribojimo dydžio.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569, aktuali redakcija) 193 str.įtvirtinta nuostata, jog už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio(mėnesinės algos)(nuo 2008-07-01, (...) nustatyto vidutinio darbo valandos užmokesčio (darbo dienos užmokesčio); 194 str. numatyta, jog už darbą švenčių ir poilsio dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai (valandinio ar dieninio atlygio) arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų, o už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis (nuo 2008-07-01,(...) už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo vidutinio darbo valandos užmokesčio (darbo dienos užmokesčio), arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį, o už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojui nustatytas vidutinis darbo valandos užmokestis (darbo dienos užmokestis). Pagal Darbo kodekso 197 str., padidinus darbuotojo darbo mastą, palyginti su nustatyta norma, už darbą jam mokama proporcingai daugiau.
Pažymėtina, jog Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ taikomi be išlygų. Todėl, apskaičiuojant visų valstybės tarnautojų darbo užmokestį, yra taikytinos Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus normos.
Teisinis vertinimas
Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į socialinę garantiją (priedus ir priemokas) pagal nurodytus teisės aktus atsiranda, jei asmuo faktiškai dirba nurodytomis sąlygomis (pvz., dirba nakties metu, papildomą darbą ir t.t.). Taigi teisinės kategorijos - socialinės garantijos atsiradimas siejamas su faktinėmis aplinkybėmis, kurios nepriklauso nuo pareiginės algos dydžio. Todėl, Profesinės sąjungos nuomone, toks teisinis reglamentavimas, kai pareigūnams dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 d. taikymo, apskaičiuojant darbo užmokestį, yra ribojamas priedų ir priemokų dydis ir dėl to jie patiria neigiamus materialinius nuostolius, t.y kai pareigūnams išmokama tik priemokų ir priedų dalis, neviršijanti 70 procentų pareiginės algos, ir dėl to pareigūnams nėra atlyginama už faktiškai dirbtą darbą (pvz., neapmokami viršvalandiniai darbai arba apmokama tik už jų dalį ir pan.), yra ydingas, prieštaraujantis Konstitucijai (48 str. 1 d.), konstituciniam teisingumo ir teisinės valstybės principui bei pažeidžiantis teisėtų lūkesčių principą. Be to, atsižvelgus į tai, jog pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims tokio ribojimo įstatymai nenustato, minėta situacija vertintina ir kaip valstybės tarnautojų diskriminavimas kitų darbuotojų atžvilgiu. Taigi tokia teisinė situacija sudaro prielaidas pažeisti ir Konstitucijos 29 str. 1 d..
Pabrėžtina, jog pagal Konstituciją negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka prastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neteisingai apmokamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pasisakęs, jog valstybės tarnautojai - ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas. Konstitucijos 33 str. 1 d. įtvirtintos piliečių teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintos kiekvieno žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą. Šios nuostatos neatskiriamos nuo kitų Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintų teisių, glaudžiai susijusių su kiekvieno žmogaus konstitucine teise į darbą: teise turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teise gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime (byla Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03) pabrėžė, kad Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą - daugelio kitų konstitucinių teisių įgyvendinimo prielaida, inter alia Konstitucijos 23 str. įtvirtintos nuosavybės teisės viena iš svarbiausių įgyvendinimo prielaidų. Asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas). Ši asmens teisė (remiantis ir Konstitucijos 23 str.) yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė.
Minėta, kad Konstitucijos 48 str. 1 d. yra įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Tačiau teisingo apmokėjimo už darbą principas nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą formas, nustatyti įvairias darbo užmokesčio sudedamąsias dalis. Konstitucinis Teismas, 2001 m. gruodžio 18 d. nutarime aiškindamas Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatą "kiekvienas žmogus turi teisę <....> gauti teisingą apmokėjimą už darbą" valstybės tarnybos konstitucinės sampratos kontekste, konstatavo: "Konstitucijos 48 str. 1 d.e įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...> apskritai reiškia, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis, kuris yra viena pagrindinių prielaidų realizuoti kitus teisėtus jų interesus, turi būti nustatomas įstatymu ir mokamas įstatymų nustatytu laiku." Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat konstatavo, kad "Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, teismui bei kitoms valstybės institucijoms principu. Draudžiama mažinti darbo užmokestį dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, politinių įsitikinimų, pažiūros į religiją ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis darbuotojų savybėmis, nepasikeitus darbuotojo darbo funkcijoms, darbo apimčiai ir pan."
Taigi tai nereiškia, kad valstybės tarnautojams atlyginimas už darbą apskritai negali būti mažinamas, tačiau tai gali būti daroma tik išimtiniais atvejais ir tik jei tai yra būtina siekiant apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Bet net ir tokiais išimtiniais atvejais apmokėjimas už darbą negali būti mažinamas pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą pusiausvyrą tarp asmens ir visuomenės interesų. Apmokėjimo už darbą mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimas).
Profesinės sąjungos narių dėmesiui
Atkreipiame Jūsų dėmesį, jog dėl minėto „ribojimo“ teisėtumo (konstitucingumo) yra kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (http://www.lrkt.lt/Prasymai.html). O Profesinė sąjunga savo ruožtu teikia teisinę pagalbą nariams, dėl išdėstytų aplinkybių kreipiantis į apygardos administracinius teismus Tačiau pažymėtina, jog administracinės bylos yra (ir bus) stabdomos, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 14/07 Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Taigi, esant nurodytai situacijai, kai dėl 70 proc. ribojamo yra neišmokama visa darbo užmokesčio dalis, dėl teisinės pagalbos kreipkitės į Profesinės sąjungos teisininkus (tel. (8 – 5) 2716118 arba el.paštu info@pareigunai.lt). O atsižvelgus į tai, jog „senaties“ terminas kreiptis su skundu (prašymu) į teismą yra 3 metai ir Konstitucinio Teismo nutarimai negalioja atgal, o teisines pasekmes sukuria tik ateičiai nuo nutarimo įsigaliojimo momento, Profesinė sąjunga pataria nedelsti ir artimiausiu metu kreiptis į Profesinę sąjungą. Kadangi vieninteliai, kurie gali turėti galimybę pasinaudoti Konstitucinio Teismo nutarimu retrospektyviai, t.y. dėl situacijų, teisių ir pareigų, buvusių iki nutarimo, yra asmenys, kurie teisme ginčijo darbdavio veiksmus ir įstatymo teisėtumą. T.y. yra galima situacija, jog pripažinus Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. prieštaraujančia Konstitucijai, galimybę prisiteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį turės tik tie pareigūnai, kurie buvo kreipęsi su skundu į teismą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, siekiant teisminiu būdu apginti galimai pažeistas Jūsų teises gauti teisingą apmokėjimą už darbą, pirmiausia Jūs turite kreiptis su prašymu (Profesinė sąjunga yra parengusi tipinį prašymo blanką) į darbovietę (tarnybą), kad išduotų pažymą, kiek Jums priklauso priedų, priemokų ir kokia yra pagrindinė pareiginė alga, bei koks priskaičiuotas ir realiai išmokėtas darbo užmokestis. Be to, jog būtų nurodyta, kokia darbo užmokesčio dalis Jums nebuvo išmokėta dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str.2 d. taikymo. O gavus nurodytos pažymos kopiją (fakso Nr. (8 -5) 2123273 arba el. paštu info@pareigunai.lt), Profesinė sąjunga parengia skundo (prašymo) projektą į atitinkamą administracinį teismą.
Konsultaciją, kurioje esanti teisės aktų interpretacija yra teisininko nuomonė, parengė Profesinė sąjungos teisininkė Raimonda Vainoraitė
|