Darbo laikas suprantamas kaip laikotarpis, per kurį darbuotojas (valstybės tarnautojas) privalo atlikti darbo sutartyje (pareigybės aprašyme) nurodytas pareigas (funkcijas), t.y. dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Darbo laiko sąvoka yra įtvirtinta LR Darbo kodekso (toliau – DK) 142 str. „Darbo laikas - tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. LR Valstybės tarnybos įstatyme, Vidaus tarnybos statute, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute (toliau – Kalėjimų departamento statutas) darbo laiko sąvoka nėra apibrėžta, todėl toliau pranešime bus vartojama darbo laiko sąvoka, apibrėžta DK.
Valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai nereglamentuoja darbo laiko struktūros, todėl, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 str., nustatant darbo laiko struktūrą reiktų vadovautis DK 143 str. Šiame straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė, kad į darbo laiką įeina:
1) faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose;
2) tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas;
3) laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti;
4) pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką;
5) privalomų medicininių apžiūrų laikas;
6) stažuotė, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose;
7) nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos;
8) prastovos laikas;
9) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.
Į darbo laiką neįeina:
1) pravaikšta;
2) neatvykimas į darbą administracijos leidimu;
3) valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos;
4) nedarbingumo laikas;
5) pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamainų), kassavaitinis poilsis, šventės, atostogos;
Esminė darbo laiko sudedamoji dalis yra faktiškai dirbtas laikas, jis turėtų būti suprantamas tik kaip darbo proceso dalis, kurią valstybės tarnautojas dirbo savo tiesioginį darbą. Faktiškai dirbtas laikas skaičiuojamas darbo dienomis ar darbo valandomis, išskiriama darbo laiko dalis naktį, budėjimas, viršvalandinis darbas, darbas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų bei darbas švenčių ir poilsio dienomis.
Valstybės tarnybos įstatyme darbo laiko trukmė nėra nustatyta, todėl reiktų vadovautis DK 144 str. nustatyta 40 valandų darbo savaite. Statutinių valstybės tarnautojų, kurių statusą reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, darbo laiko trukmė yra nustatyta Statuto 29 str., ji yra nevienoda visiems vidaus tarnybos pareigūnams. Statuto 29 str. 3 d. yra įtvirtinta, jog nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Taigi įstatymų leidėjas nustatė dvi darbo laiko trukmes – 40 ir 48 valandų per savaitę, pagal vidaus reikalų įstaigų pobūdį. Tai lemia tų įstaigų funkcijų nepertraukiamumas.
Kalėjimų departamento statuto 53 str. nustatyta, jog normali pareigūnų darbo trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę.
Taigi tik Vidaus tarnybos statutas leidžia taikyti 48 valandų darbo savaitės normą. Remiantis DK 144 str. 3 d. 48 valandos per savaitę yra maksimalus darbo laikas. Ši nuostata neturi išimčių, todėl asmeniui dirbant keliose darbovietėse, bendras jo darbo laikas neturi viršyti 48 valandų. ES institucijose jau kurį laiką yra kalbama, kad reiktų direktyva nustatyti, kad maksimalus leistinas darbo laikas per savaitę būtų 60 valandų, taigi tik priėmus tokią direktyvą bei ją įgyvendinus Lietuvoje vidaus tarnybos pareigūnai, dirbantys po 48 valandas per savaitę, galėtų įgyvendinti savo teisę dirbti kitą darbą.
DK numato atvejus, kuriais remiantis yra nustatomas sutrumpintas arba ne visas darbo laikas. Šių sąvokų nenumato valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai, todėl sistemiškai valstybės tarnybai turi būti taikomi DK 145 ir 146 str. Paminėsiu tik tuos atvejus, kurie galėtų būti taikomi valstybės tarnyboje, nes DK numato ir daugiau atvejų, tačiau jie yra negalimi valstybės tarnyboje.
Sutrumpintas darbo laikas nustatomas a) asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką, bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios valandos per savaitę.; b) asmenims, dirbantiems naktį.
DK 145 str. 2 d.: Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė. (Čia galbūt naudinga info) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1195 patvirtintos Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos 8 p. yra įtvirtinta nuostata, jog darbuotojams, kurie teikia sveikatos priežiūros paslaugas Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose laikomiems asmenims, kai šiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nuteistiesiems, atliekantiems arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, nustatoma 33 valandų darbo savaitė sveikatos priežiūros.
DK 146 str. yra įtvirtinta nuostata, jog ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas:
1) darbuotojo ir darbdavio susitarimu;
2) darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal sveikatos įstaigos išvadą;
3) pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai, krūtimi maitinančiai moteriai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, bei darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų;
4) neįgaliojo reikalavimu pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą išvadą;
5) darbuotojo, slaugančio sergantį šeimos narį, reikalavimu pagal sveikatos įstaigos išvadą.
Jeigu kitaip nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje, susitarus ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sumažinant savaitės darbo dienų skaičių arba sutrumpinant darbo dieną (pamainą), arba darant ir viena, ir kita. Ne visas darbo laikas darbo dieną gali būti suskaidomas dalimis. Svarbu yra tai, kad darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, keliant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių. Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.
Remiantis DK 153 str. švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus. Ši nuostata be išlygų yra taikoma ir valstybės tarnyboje.
Mano nuomone, tiek sutrumpintas, tiek ne visas darbo laikas galėtų būti taikomas valstybės tarnyboje, tačiau valstybės tarnautojai nesinaudoja šiomis socialinėmis garantijomis.
Aptariant darbo laiko sąvoką, mano nuomone būtina taip pat trumpai aptarti ir darbo laiko režimo sąvoką, kuri yra įtvirtinta tik DK 147 str. Darbo laiko režimas yra suprantamas kaip kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga.
Valstybės tarnautojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai turi būti paskelbiami viešai įstaigų ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbo grafikų paskelbimas yra būtinas tam, kad valstybės tarnautojas ne tik tinkamai galėtų vykdyti pareigą dirbti darbo grafikuose nustatytu laiku, bet ir galėtų tinkamai organizuoti savo planus bei laisvalaikį.
Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, DK numato dar vieną socialinę garantiją: jeigu yra galimybė, tokie darbuotojai turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą. Darbuotojas, vienas auginantis vaiką turi būti suvokiamas: a) kai santuoka nutraukta ir vaiko priežiūra teismo sprendimu skirta vienam iš vaikų; b) našlys; c) kai vienam iš tėvų yra atimtos tėvystės teisės; d) įvaikintojas; e) globėjas (rūpintojas).
Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.
Trumpai apie paros ir savaitinį nepertraukiamą poilsio laiką. Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės. Bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penkių dienų darbo savaitei, - šeštadienis ir sekmadienis. Išimtis numato DK 161 str. 2, 3, 4 d. Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, poilsio dienos suteikiamos kitomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus. Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius). Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas. Abi poilsio dienos, kai tai nėra šeštadienis ir sekmadienis, turi būti suteikiamos iš eilės.
Darbo laiko apskaita
Kad teisingai būtų paskirstoma darbo laiko norma, turi būti taikoma darbo laiko apskaita. Teisė teorijoje priimta skirstyti darbo apskaitą į įvairias rūšis. Taikomos kelios darbo laiko apskaitos rūšys: a) padienė; b) savaitinė; c) suminė.
Padienė apskaita – tokia apskaita, kai darbuotojas dirba pastovios trukmės pamainomis ir kiekvieną dieną jis turi įvykdyti nustatytą darbo laiko normą. (8, 12 ar 24 valandų darbo pamaina)
Savaitinė apskaita – tokia apskaita, kai nustatytos darbo laiko normos reikia laikytis vidutiniškai per savaitę. Iš esmės tai jau buvo aptarta, kai kalbėjau apie darbo valandų skaičių per savaitę, todėl nesikartosiu.
Suminė darbo laiko apskaita – darbuotojų, kuriems iš anksto planuoti (nustatyti) darbo laiko ir poilsio laiko trukmę dėl jų darbo pobūdžio neįmanoma, dirbto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio apskaita per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį.
Valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato suminės darbo laiko apskaitos taikymo. Suminė darbo laiko apskaita yra reglamentuota DK 149 str. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Reiktų trumpai apžvelgti, ar suminė darbo laiko apskaita gali būti taikoma valstybės tarnyboje, ar ji naudinga valstybės tarnautojams. DK 149 str. 1 d. yra nuostata, jog darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai. Pareigūnai, kurių darbo laikas yra nustatomas pagal Vidaus tarnybos statuto 29 str. 3 d., dirba 48 valandas per savaitę, suminės darbo laiko apskaitos atveju leidžiama skirti iki 48 valandų darbo per savaitę, taigi tokiems pareigūnams suminės darbo laiko apskaitos įvedimas yra perteklinis veiksmas, kuris niekaip neįtakos jo darbo laiko režimo. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtinto Darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašo 12 p. yra galima tik 12 valandų pamaina, taigi įvedus suminę darbo laiko apskaitą vidaus tarnybos įstaigose darbas turėtų būti organizuojamas 12 valandų pamainomis.
Kitiems valstybės tarnautojams, kuriems nustatyta 40 valandų darbo savaitė (čia galbūt reiktų kalbėti būtent apie pataisos įstaigų pareigūnus), suminė darbo laiko apskaita nėra naudinga dėl vienintelės priežasties, pareigūnams yra nustatyta fiksuota pareiginė alga, kurią pareigūnas gauna nepriklausomai nuo tą mėnesį išdirbtų valandų skaičiaus, taigi esant suminei darbo laiko apskaitai, pareigūnui dirbus 40 ar 48 valandas per savaitę, jo darbo užmokestis būtų toks pats.
Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota šio Kodekso nustatyta paros bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Jeigu suminiu darbo laiko apskaitiniu laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Taigi tik viršijus 40 valandų darbo savaitės normą pataisos įstaigų pareigūnams bus sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą.
Trumpai aptarsiu, kaip turi būti įvedama suminė darbo laiko apskaita. Suminė darbo laiko apskaita gali būti įvedama dviem būdais: derinant padalinių, darbų sąrašą ir suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo tvarką su darbuotojų atstovu, arba jeigu tai numatyta įmonės kolektyvinėje sutartyje.
Suminė darbo laiko apskaita derinant su darbuotojų atstovu gali būti įvedama taip:
1. Iškilus būtinybei įvesti suminę darbo laiko apskaitą, darbdavys ar darbdavį atstovaujantis asmuo, nurodydamas konkrečias priežastis, dėl kurių būtina įvesti suminę darbo laiko apskaitą, sudaro ir suderina su darbuotojų atstovais padalinių, darbų sąrašą ir suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo tvarką.
2. Suderinto su darbuotojų atstovais padalinių, darbų sąrašo ir suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo tvarkos pagrindu darbdavys, darbdavį atstovaujantis asmuo išleidžia įsakymą dėl suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo. Padalinių vadovai, vadovaudamiesi šiuo įsakymu, padalinių, darbų sąrašu ir suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo tvarka, tvirtina darbuotojų darbo (pamainų) grafikus.
Suminė darbo laiko apskaita gali būti įvedama tik tokiu atveju, jei jos įvedimas yra suderintas su darbuotojų atstovais. Darbuotojų atstovo sąvoka yra įtvirtinta DK 19 str.(neskaityti - Atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos. Jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime.)
Suminės darbo laiko apskaitos įvedimas be darbuotojų atstovų sutikimo yra neteisėtas darbdavio veiksmas. Tą pripažino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d nutartyje c.b. Nr. 3K–3–145/2006.
Mano žiniomis kai kurios pataisos įstaigos be derinimo su darbuotojų atstovais taiko suminę darbo laiko apskaitą. Šią problemą reiktų spręsti, kad būtų priimtas abiems socialiniams partneriams palankus sprendimas.
Viršvalandžiai
Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami nustatytą darbo laiko trukmę. Viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami. Darbdavys gali skirti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais, kuriuos nustato teisės aktai. Svarbu nustatyti, kada ilgesnis nei įprasta darbo laikas yra viršvalandinis darbas, o kada tai reglamentuoja kiti darbo teisės institutai. Artimi viršvalandiniam darbui institutai yra papildomas darbas ir padidėjęs darbų mastas (įprastą darbo krūvį viršijanti veikla). Viršvalandiniu laikytinas tik darbas, kuris viršytų vienos darbo dienos dirbamų valandų skaičių. Šiuo atveju, reikia atidžiai stebėti, kad darbdavys viršvalandinio darbo netraktuotų ir neformintų kaip papildomą darbą. Tiek Valstybės tarnybos įstatymas, tiek Vidaus tarnybos statutas, tiek Kalėjimų departamento statutas numato priemokas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Kaip jau minėjau viršvalandinis darbas negali būti traktuojamas kaip papildomas ar kaip įprastą darbo krūvį viršijanti veikla, todėl apmokėjimui už viršvalandžius negali būti taikomas apribojimas, jog pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos. Kiek žinau, daugelyje valstybinių įstaigų, viršvalandžiai yra apmokami, kaip priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Tai yra valstybės tarnautojų teisės į teisingą darbo užmokestį, įtvirtintos LR Konstitucijos 48 str., pažeidimas.
Vidaus tarnybos statuto 30 str. yra nustatyti atvejai, kada pareigūnas privalo vykdyti vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymą ar nurodymą dirbti viršvalandinį darbą, kai būtina: 1) gelbėti žmonių gyvybę ar sveikatą; 2) užkirsti kelią stichinėms nelaimėms, gaisrams, avarijoms ar katastrofoms, taip pat likviduoti jų padarinius; 3) užkirsti kelią masinėms riaušėms ar jas nutraukti; 4) užtikrinti viešąją tvarką masinių renginių metu; 5) įvykdyti tarnybinę užduotį, kurios vykdymas dėl jos ypatumų negali būti sustabdytas ar nutrauktas; 6) sustiprinti valstybės sienos apsaugą; 7) ruoštis ginkluotai krašto gynybai; 8) sustiprinti strateginių objektų apsaugą; 9) kai būtina užtikrinti oficialių užsienio svečių saugumą; 10) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Valstybės tarnybos įstatymas ir Kalėjimų departamento statutas nenustato atvejų, kada galima skirti dirbti viršvalandžius. Tokie atvejai yra numatyti DK 151 str.: 1) kai dirbami darbai, būtini krašto apsaugai, ir siekiant užkirsti kelią nelaimėms bei pavojams; 2) kai dirbami visuomenei būtini darbai, šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų, gaivalinių nelaimių; 3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties esamomis techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių, jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar įrengimai; 4) kai dirbami mechanizmų arba įrengimų remonto ir atstatymo darbai, jeigu dėl jų gedimo didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą; 5) kai darbo tęsti neatvyksta pamainininkas, jeigu dėl to gali sutrikti darbo procesas; šiais atvejais administracija turi nedelsdama, ne vėliau kaip po pusės pamainos, pakeisti pamainininką kitu darbuotoju; 6) kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Valstybės tarnybos įstatyme ir Kalėjimų departamento statute nėra nustatyta maksimali viršvalandžių trukmė per metus, todėl turi būti taikomos DK nuostatos, jog darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė, bet ne daugiau kaip šimto aštuoniasdešimties valandų per metus.
Vidaus tarnybos statuto 29 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, jog pareigūnui negalima pavesti dirbti daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių per vieną dieną. Pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 24 valandos. Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus. Vieno pareigūno viršvalandžiai per metus negali viršyti 250 valandų.
Vidaus tarnybos statuto 29 str. 3 d. nurodytiems pareigūnams dirbti viršvalandžius galima pavesti tik Statuto 30 straipsnyje nustatytais atvejais. Tokiais atvejais pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos, o vieno pareigūno viršvalandžiai per metus negali viršyti 164 valandų.
Taigi Vidaus tarnybos statutas nustato net dvi viršvalandinių darbų normas: pareigūnams, dirbantiems 40 valandų per savaitę – 250 valandų, o pareigūnams, dirbantiems 48 valandas – 164 valandos.
Apmokėjimą už viršvalandinį darbą nustato tik DK. Už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos).
Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu. Be to, neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, jeigu to jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada.
Budėjimas
DK 155 str. nustatyta, jog ypatingais atvejais, kai reikia užtikrinti įmonėje darbo tvarką ar garantuoti, jog bus atlikti neatidėliotini darbai, darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojo sutikimu - ne dažniau kaip kartą per savaitę budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis. Budėjimo trukmė įstaigoje poilsio ir švenčių dienomis, taip pat namuose negali viršyti aštuonių valandų per parą. Budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose - ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Budėjimo metu valstybės tarnautojas neatlieka savo tiesioginių funkcijų, bet yra pasirengęs atlikti neatidėliotinus darbus arba užtikrinti tvarką įstaigoje. Budėjimo, kaip ir darbo, metu, valstybės tarnautojas privalo paklusti nustatytai darbo tvarkai, išskyrus būti darbo vietoje budėjimo namuose metu. Budėjimo ir faktiškai dirbto darbo laikas turi būti sumuojamas. Remiantis DK 155 str. budėjimo darbe ir namuose laikas skaičiuojamas skirtingai: budėjimas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau pusei darbo laiko.
Vidaus tarnybos statutas ir Kalėjimų departamento statutas reglamentuoja tik budėjimą namuose ar kitoje vietoje. Reiktų paminėti, kad pagal Kalėjimų departamento statuto 53 str. 2 d. budėjimo laikas prilyginamas ne mažiau kaip trečdaliui darbo laiko. Ši nuostata skiriasi nuo DK 155 str., todėl manau, kad reiktų siekti, jog ši Kalėjimų departamento statuto nuostata būtų suderinta su DK. Toks siūlymas yra grindžiamas tuo, jog tiek Valstybės tarnybos įstatyme, tiek Vidaus tarnybos statute nėra nuostatos, kaip turi būti skaičiuojamas budėjimas namuose, o tai reiškia, kad bus taikomas DK.
Budėjimo valandų norma DK nėra reglamentuota. Tik yra įtvirtinta nuostatam jog budėjimas gali būti skiriamas ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojo sutikimu - ne dažniau kaip kartą per savaitę budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis. Vidaus tarnybos statuto 31 str. 2 d. nustato maksimalų budėjimo valandų skaičių per mėnesį – 96 valandas. Kalėjimų departamento statutas nenumato budėjimo valandų skaičiaus, todėl turi būti taikomos DK nuostatos.
Teisės aktai skirtingai nustato budėjimo valandų kompensavimą. DK 155 str. 3 d. yra įtvirtinta nuostata, jog už budėjimą įmonėje, kai viršijama darbo laiko trukmė, ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą.
Vidaus tarnybos statuto 31 str. 2 d. įtvirtinta, jog už 32 budėjimo valandas kompensuojama suteikiant papildomą poilsio dieną.
Kalėjimų departamento statuto 53 str. 2 d. numatyta, kad budėjimas kompensuojamas suteikiant poilsio laiką tokios pat trukmės kaip darbo laikui prilygintas budėjimo laikas.
Jeigu budėjimo namuose metu, valstybės tarnautojas yra iškviečiamas atlikti neatidėliotinų darbo, tai tas laikas turi būti įtraukiamas į darbo laiko apskaitos žiniaraštį kaip faktiškai dirbtas laikas.
Darbas naktį ir poilsio bei švenčių dienomis
Nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo 22 iki 6 valandos. Tam, kad darbas būtų laikomas naktiniu, nebūtina dirbti visą darbo laiką tik nakties laiku. Jeigu bent trys darbo valandos tenka nakčiai, visas darbas laikomas naktiniu, o darbo laikas trumpinamas viena valanda. Reiktų pabrėžti, jog visos pamainos pripažinimas naktiniu darbu turi įtakos tik sutrumpinti darbo laiką, o darbo užmokestis naktiniu tarifu mokamas tik už faktiškai naktį dirbtas valandas. Remiantis DK 154 str. 5 d., nakties darbo trukmė negali būti trumpinama nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose įstaigose.
Darbas nakties metu yra apmokamas ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos).
Švenčių dienos yra nustatytos DK 162 str: (neskaityti - 1) sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną; 2) vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; 3) kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną; 4) sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis; 5) gegužės 1-ąją - Tarptautinę darbo dieną; 6) pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną; 7) birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną; 8) liepos 6-ąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną; 9) rugpjūčio 15-ąją - Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną); 10) lapkričio 1-ąją - Visų Šventųjų dieną; 11) gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis.)
Nėščias moteris, neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris, darbuotojus, auginančius vaiką iki trejų metų, bei darbuotojus, vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, asmenis iki aštuoniolikos metų dirbti švenčių dienomis galima skirti tik jų sutikimu.
Su švenčių dienomis sutampančios poilsio dienos perkeliamos į artimiausią po jų einančią darbo dieną. Poilsio diena turi būti suvokiama kaip laikotarpis, kai valstybės tarnautojas nevykdo savo funkcijų, t.y., pagal darbo grafiką jam nustatyta laisva diena.
Už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu pareigūnams mokamos priemokos. DK 194 str. nustatyta, jog už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis.
Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnautojams yra nustatytas apribojimas priemokų dydžiams, t.y. 60 proc., valstybės tarnautojai turėtų reikalauti, jog už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, būtų kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų.
LR ITĮPS teisininko Karolio Liko pranešimas
Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.