Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) pastaruoju metu gauna vis daugiau pareigūnų nusiskundimų, jog dėl neaiškios teisinės reglamentacijos yra pažeidžiami pareigūnų, įgijusių iki 1991 metų išsilavinimą, pagrįsti lūkesčiai siekti aukštesnių pareigybių bei laipsnių. Pareigūnų kreipimąsi įtakojo šiuo metu susiklosčiusi sudėtinga situacija, nes centrinės įstaigos, kurios pagal Vidaus tarnybos statutą yra įgaliotos suteikti atitinkamus laipsnius, dažnai grąžina teikimus dėl aukštesnio laipsnio suteikimo, kadangi pareigūnai neturi tinkamo išsilavinimo. Dėl to administraciniuose teismuose kilo daug teisminių ginčų, tačiau administracinė justicija nėra suformavusi praktikos, ar gali būti iki 1991 m. įgytas aukštesnysis išsilavinimas prilyginamas  dabartiniam aukštajam neuniversitetiniam išsilavinimui.

Primename, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 14 str. 4, 5 d. aukštesnės pirminės ir vidurinės grandies vidaus tarnybos laipsniai suteikiami, jei pareigūnai:  pakelia kvalifikaciją, įgyja aukštąjį išsilavinimą ir  yra paskiriami į atitinkamas pareigas. Atkreipiame dėmesį, kad atitinkami reikalavimai išsilavinimui yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatymo 7 str. 1 d.

Minėtoji  nuostata įtvirtina,  jog valstybės tarnautojų pareigybės yra trijų lygių:

1)       A   lygio  -  pareigybės,  kurioms   būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas;

2)      B  lygio  -  pareigybės,  kurioms  būtinas ne žemesnis kaip aukštasis   neuniversitetinis   išsilavinimas  arba  aukštesnysis išsilavinimas,  arba  iki  1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas;

3)      C  lygio  - pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija.

Pažymėtina, jog pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą (Žin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28)), nėra aišku, kokiam išsilavinimui yra prilyginamas iki 1991 m. įgytas išsilavinimas, pvz. technikumuose, politechnikumuose. Todėl kyla daug neaiškumų, nustatant, kokio lygio pareigybių pareigūnai gali siekti.

Siekdama išsklaidyti teisinį neaiškumą bei užtikrinti savo narių teises ir teisėtus interesus, Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrą, prašydama pateikti oficialią nuomonę dėl aukštesniojo išsilavinimo, įgyto iki 1991 metų, vertinimo pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus.

Atsakydama į Profesinės sąjungos kreipimąsi, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija išaiškino:

“Lietuvoje iki 1991 metų veikusiuose technikumuose, politechnikumuose, aukštesniosiose žemės ūkio mokyklose, specialiose vidurinėse mokyklose (pedagogikos, prekybos, medicinos, kultūros, muzikos ir kt.) buvo vykdomos specialiojo vidurinio mokslo programos. Mokytis pagal šias programas buvo priimami baigę pagrindinę (9 kl.) mokyklą mokiniai. Mokymo trukmė – 3,5-4 metai. Į technikumus buvo priimami ir baigusieji vidurinę mokyklą, jie mokėsi metais trumpiau nei baigusieji pagrindinę. Baigusiems specialiojo vidurinio mokymo programas buvo išduodami diplomai, liudijantys įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir suteiktą profesinę kvalifikaciją, pakankamą dirbti ne tik techninį darbą, bet ir vadovauti kitiems darbuotojams.

1991 metais panaikinus technikumus, jų bazėje įsteigtos aukštesniosios mokyklos. Į šias mokyklas buvo priimami asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą. Studijos jose buvo organizuojamos pagal turinio atžvilgiu naujas studijų programas ir truko 3-4 metus priklausomai nuo pasirinktos programos ir studijų formos. Baigusiems buvo išduodamas aukštesniojo mokslo diplomas (kodas 5001). Tačiau asmenys, įstoję iki 1991 metų, šiose mokyklose dar mokėsi pagal specialiojo vidurinio mokslo programas ir jiems buvo išduodamas aukštesniosios mokyklos diplomas (kodas 4001), pažymintis apie įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją. Šis diplomas suteikė teisę studijuoti aukštosiose mokyklose. 2000 – aisiais metais aukštesniųjų mokyklų bazėje pradėtos steigti naujo tipo aukštosios mokyklos – kolegijos, kuriose studijos vykdomos pagal neuniversitetinių studijų programas (priėmimo sąlyga – vidurinis išsilavinimas).

 Taigi specialusis vidurinis, aukštesnysis ir aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas yra skirtingo išsilavinimo lygio, todėl negali būti prilyginami vienas kitam“.

 

NPPSS teisininko komentaras:

„Atsižvelgiant į dabartinį Švietimo įstatymą bei  Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktą atsakymą, išsilavinimo vertinimas priklauso ne nuo konkrečios mokymo įstaigos, bet nuo studijų programos. Kadangi su metais studijų programos keitėsi, vis sunkėjo, todėl negalima lyginti iki 1991 m. įgyto aukštesniojo išsilavinimo su, pavyzdžiui, 2008 m.  įgytu aukštuoju neuniversitetiniu, nesvarbu, kad išsilavinimą suteikusi aukštesnioji mokykla buvo vėliau reorganizuota į aukštąją neuniversitetinę mokyklą“.

 

 Parengė NPPSS teisininkė Simona Risovaitė