Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) priimtas svarbus sprendimas dėl įslaptintų įrodymų teismuose. EŽTT pripažino, kad Lietuva pažeidė savo piliečių Vido Pociaus ir Roberto Užukausko teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nes Lietuvoje vykusiuose administraciniuose procesuose jie negalėjo ginčyti jų įtraukimo į operatyvinę įskaitą pagrįstumo, kadangi jiems teismuose nebuvo leista susipažinti su šiais įrodymais, nurodant, kad šie įrodymai susiję su valstybės paslaptį sudarančia informacija. EŽTT minėtiems asmenims priteisė po 3500 eurų (12,25 tūkst. litų) neturtinei žalai atlyginti.

V. Pocius ir R. Užukauskas į EŽTT kreipėsi 2004 metais. V. Pociui 2002 metais Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai panaikino jo leidimą laikyti šaunamąjį ginklą savigynos tikslais bei medžioklinį šautuvą, nes jis neva buvo įtrauktas į policijos operatyvinę įskaitą. R.Užukauskui dėl tos pačios priežasties nesuteiktas leidimas šaunamajam ginklui, o 2003 metais panaikinti ir kiti jo turėti leidimai šaunamiesiems ginklams. V. Pocius ir R. Žukauskas teismuose bylinėjosi reikalaudami įpareigoti policiją išbraukti juos iš operatyvinės įskaitos, taip pat prašydami įpareigoti policiją pateikti visą ar bent dalį informacijos, susijusios su jų įtraukimu į įskaitą, tačiau teismo procesus Lietuvoje pralaimėjo, nes atsakovai teismuos rėmėsi slapta informacija, su kuria V. Pociui ir V. Užukauskui nebuvo leidžiama susipažinti.

EŽTT nusprendė, kad operatyvinė policijos pareigūnų surinkta informacija turėjo įtakos pareiškėjų reputacijai, kurią gina ir Lietuvos teisė. Leidimo šaunamajam ginklui atšaukimas paveikė jų teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, kurią garantuoja ir Lietuvos teisė, ir Žmogaus teisių konvencija. EŽTT akcentavo besibylinėjančių šalių lygybės principą, reiškiantį galimybes pateikti argumentus tokiomis sąlygomis, kad viena proceso šalis neatsidurtų akivaizdžiai nepalankesnėje padėtyje už kitą proceso šalį, kuris yra vienas esminių teisingo teismo elementų. Šis principas taip pat apima šalių teisę susipažinti ir ginčyti visus įrodymus, galinčius turėti įtakos bylą nagrinėjančio teismo sprendimui. EŽTT pripažino, kad bylai reikšmingų įrodymų atskleidimas nėra absoliuti teisė, vis dėlto gynybos teises ribojančios priemonės, anot jo, gali būti naudojamos tik išimtiniais atvejais. Atsižvelgdamas į tai, EŽTT konstatavo, kad "procesai, kuriuose priimti administracinių teismų sprendimai, neatitiko rungtyniško proceso ir šalių lygybės principų bei neturėjo pakankamų garantijų pareiškėjams".

                      Remiantis šiuo EŽTT sprendimu atsiranda galimybė kreiptis į teismus dėl proceso atnaujinimo tiems asmenims, kuriems teismo procesų metu analogiškai nebuvo leista susipažinti su kitos šalies pateikiamais įrodymais, nurodant, jog jie susiję su valstybės paslaptį sudarančia informacija.