Pastaruoju metu biudžetinių įstaigų valstybės tarnautojai bei darbuotojai itin dažnai kreipiasi į Profesinę sąjungą dėl įstaigų vadovų „siūlymų“ pasirašyti visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Deja, bet tenka konstatuoti, kad materialinės atsakomybės pagrindai, žalos išskaičiavimo taisyklės, darbuotojo ar valstybės tarnautojo, pareigūno kaltė dažnai suvokiama klaidingai, ignoruojama taisyklė, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Šioje apžvalgoje rasite pagrindinius materialinės atsakomybės taikymo principus, sužinosite, kada darbuotojas ar valstybės tarnautojas privalo atlyginti padarytą turtinę žalą darbdaviui.
Materialinė atsakomybė- kada ir kodėl?
Materialinė atsakomybė – tai savarankiška atsakomybės rūšis, kurios pagrindinis uždavinys – garantuoti visų ar dalies įmonei, įstaigai ar organizacijai arba fiziniam asmeniui, kaip darbdaviui, padarytų nuostolių atlyginimą. Darbo kodekso 245 straipsnyje nurodyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.
Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios:
1)yra padaroma reali žala (pvz. sugadinamos arba prarandamos saugomos materialinės vertybės);
2) žalos yra padaroma neteisėta veika (t.y., neteisėtu veikimu arba neveikimu);
3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;
4) yra pažeidėjo kaltė (kaltė gali būti tyčinė arba dėl neatsargumo);
5) pažeidėjas yra su nukentėjusia šalimi susiję darbo (valstybės tarnybos) teisiniais santykiais;
6) žala buvo padaryta einant darbo (tarnybos) pareigas.
Esant visoms šioms sąlygoms, yra pagrindas materialinei atsakomybei atsirasti.
Jeigu pažeidimo padarymo metu nebus bent vienos iš jų, nebus ir pagrindo taikyti materialinę atsakomybę.
Pagal Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 2 dalį, už vidaus reikalų įstaigai padarytą žalą pareigūnai taip pat traukiami materialinėn atsakomybėn. Materialinės atsakomybės pagrindai, sąlygos ir tvarka Vidaus tarnybos statute ir kituose vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nesureguliuota, todėl taikytinas Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 32 str. 1 d. nurodyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Pagal straipsnio 2 dalį, jis atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Būtina prisiminti, kad sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-35-07 konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatytas žalos atlyginimo teisinis reguliavimas taikytinas tik tais atvejais, kai reikalaujama žalos atlyginimo iš specialiųjų subjektų- valstybės tarnautojų, padariusių žalą jiems atliekant vidaus administravimo veiklą. Kas yra vidaus administravimas, apibrėžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje- „vidaus administravimas- administravimo veikla, kuria užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių- finansinių išteklių tvarkymas ir valdymas) (...). pvz. pareigūnai, atliekantys valstybės sienos apsaugos funkciją ir šiems tikslams naudojantys valstybės turtą, nėra asmenys, atliekantys vidaus administravimo veiklą, kaip taip apibrėžiama ABTĮ 2 straipsnio 2 dalyje, todėl tokių statutinių valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės teisinis pagrindas yra ne Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, bet to paties straipsnio 1 dalis.
Kiek statutinių valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės nereguliuoja Vidaus tarnybos statutas bei Valstybės tarnybos įstatymas, taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau- darbo kodeksas) (Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis), todėl Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nenustačius atlygintinos žalos ribų, taikytinas Darbo kodekso 254 straipsnis. Jame numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus Darbo kodekso 255 straipsnyje.
Ar darbdavys gali išskaičiuoti visą padarytos žalos dydį?
Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei:
1) žala padaryta tyčia;
2) žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
3) žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
4) žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;
6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;
7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.
Jeigu Darbo kodekso 255 straipsnyje numatytų sąlygų visiškam žalos atlyginimui nėra, todėl taikytina bendroji Darbo kodekso 254 straipsnyje numatyta taisyklė, jog atlygintinos žalos dydis negali viršyti darbuotojo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.
Atlygintinos žalos dydžio nustatymas
Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. Žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius).
Jeigu žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė, žalos atlyginimas yra mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas.
Valstybės tarnautojas ar darbuotojas, nesutinkantis su jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu dėl valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą.
Dėl visiškos materialinės atsakomybės sutarčių sudarymo
Darbo kodeksas numato, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje. Ši sutartis įforminama raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų. Deja, valstybės tarnyboje plačiai paplitusios visiškos materialinės atsakomybės sutartys neatitinka net minimalių darbo kodekso reikalavimų.
Tais atvejais, kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės, gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe. Šiuo atveju žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai. Kiekvieno jų dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jų dirbtam laikui, per kurį susidarė žala, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
Derėtų prisiminti, kad vadovaujantis sutarčių laisvės principu šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Tuo atveju, jeigu Jūsų vadovas „siūlo“ sudaryti abejotinos reikšmės ir teisėtumo sutartis, Jūs turite teisę atsisakyti tapti tokių sutartinių santykių šalimi. Norint išvengti galimų nesusipratimų ateityje, derėtų atidžiai išstudijuoti siūlomus dokumentus, o iškilus klausimams bei abejonėms- nedelsiant kreiptis į Profesinės sąjungos teisininkus.
Padarius žalą įstaigai, neskubėkite atiduoti viso ar keleto darbo užmokesčių jai atlyginti- galbūt iš Jūsų reikalaujama suma yra nepagrįstai didelė, o įstatymų numatyto teisinio bei faktinio pagrindo jai atlyginti nėra.
Detalesnės informacijos teiraukitės tel. (8-5) 271 6118
parengė Rūta Žukaitė
Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.