Neseniai Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme paskelbtas piliečio nuteisimas už aukšto valdžios atstovo pakritikavimą yra visuomenės toleruojamas tik tokiose valstybėse kaip Rusija, Baltarusija, Lietuva ir dar kelios postsovietinės šalys, teigia advokatas, Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas. Teisės mokslininkas, Liustracijos komisijos pirmininkas A.Urmonas nuteistas už tai, kad kritiškai atsiliepė apie Seimo narį, buvusį aukštą teismo pareigūną K.Ramelį, tame tarpe kalbėdamas ir apie K.Ramelio korumpuotumą. A.Urmonas nuteistas valstybei mokėti 3900 Lt baudą, o Seimo nariui - 15 000 Lt neturtinę žalą.

                             K.Čilinsko teigimu, pagrindiniai Lietuvos teisės aktai buvo sukurti laikantis Europos teisės tradicijų, todėl pagal juos negalima tokia byla kai baudžiamas pilietis už valdžios atstovo atžvilgiu pasakytus, tegu ir ne visai tikrovę atitinkančius, kritikos žodžius. Civiliniame kodekse nustatyta, kad viešieji asmenys (o tokie ir yra Seimo nariai) negali reikalauti ne tik baudžiamos, bet ir civilinės atsakomybės (neturtinės žalos atlygi1nimo) iš asmenų, kurie viešą interesą sąžiningai gindami, paskleidžia apie valdžios atstovą žinias, priskirtinas prie žeminančių ir neteisingų. O Lietuvos Konstitucija iš viso draudžia persekioti piliečius už kritiką. Atsakomybėn turi būti traukiami ne kritikuojantieji, o kritikuojančius persekiojantys, tame tarpe persekiojantys ir teismo pagalba. Pasak K.Čilinsko, Žmogaus teisių teismas ne kartą yra sprendęs, kad valdžios atstovai negali sau, kaip kiti piliečiai, reikalauti privatumo ir garbės apsaugos. Įgijęs valdžios  galias, imunitetą ir privilegijas, turėdamas dideles galimybes naudotis valstybės galia ir finansais, valdžios atstovas kartu įgyja ir prievolę susitaikyti su tuo, kad jis turi  būti, kartais nemaloniai ar nepagrįstai, „peršviečiamas“ visuomenės kritikos. Valdžia turi būti žmonių kontroliuojama. Laisva kritika yra viena iš kontrolės formų. Nuosprendžiais ir žalos atlyginimo priteisimais užgniaužus kritiką, valdžioje įsigali korupcija ir savivalė. Be to, valdžios atstovų iškeltos „garbės“  bylos yra nelygios: valdžios atstovas turi žymiai didesnes galimybes bylinėtis už pilietį, kuriam sunku gauti kompromituojančius įrodymus apie valdžios atstovą  iš valdžios institucijų.  

       Pasak teisininko, kreipdamasis į teismą dėl  jį pakritikavusio asmens nuteisimo, Seimo narys  parodo, kad jis negerbia Konstitucijos, kuri reikalauja iš Seimo nario tarnauti žmonėms ir nepersekioti jų už kritiką. Jis taip pat parodo, jog netiki pats savo garbe ir abejoja, kad žmonėse jis turi gerą vardą. Visa tai jis siekia įgyti teismo nuosprendžiu. Pasiekti norimą nuosprendį nesunku tokiam Seimo nariui kaip K.Ramelis, kuris dėl savo ankstesnės veiklos turi plačius ryšius teisėjų korpuse. Niekas iš teisėjų Lietuvoje nedrįstų panaikinti šiam valdžios atstovui palankaus nuosprendžio. Tačiau visuomenei toks nuosprendis reiškia ne bylos iniciatoriaus garbingumą, o tai kad Lietuvoje negerbiama teisė ir Seimo nariai, elgdamiesi neteisėtai, gerokai prisideda prie teisinio nihilizmo šalyje plitimo. Todėl mūsų šalis tolsta nuo teisingumą ir ekonominę piliečių gerovę užtikrinančios teisinės valstybės sukūrimo, sako K.Čilinskas.