Gerais norais kelias į pragarą grįstas. Taip vaizdžiai galima įvardinti prieš kelis metus prasidėjusią bei tebevykstančią policijos reformą. Pertvarką, kurios metu galutinai pakirsta pagarba policininko profesijai. Prisidengę skambiu krizės vardu valdantieji ilgai nemąstę palaimino policininkų skurdinimo planą. Pavadino jį gražiu reformos vardu, o pačius policininkus – mūsų angelais sargais. Gražu... Deja, tie angelai sargai ėmė maištauti, piketuoti, mat pertvarka pasirodė besanti ne kas kita, kaip policininkų genocidas. Nustebo valdantieji, kuo gi tie pareigūnai nepatenkinti?  

O kuo jiems džiaugtis, gerbiamieji? Gal drastiškai sumažintomis algomis? Juk eilinio patrulio, kiekvieną dieną užtikrinančio viešąjį saugumą ir tvarką, alga siekia tik pusantro tūkstančio litų, o patrulis be stažo gauna vos 1200 Lt. Menki atlyginimai žemina jų profesinį bei žmogišką orumą, tai atsiliepia santykiams šeimose bei darbui, kuris yra svarbus kiekvienam mūsų. Suprastėjo ir jų darbo sąlygos, šiuo metu trūksta pinigų tiesioginei policijos veiklai – degalams ir papildomam darbo krūviui apmokėti. Sumažintas teritorinių policijos įstaigų bei darbuotojų skaičius bei visai sistemai skiriamas net kelis kartus mažesnis finansavimas policininkų optimistiškai nenuteikia. Juk nusikaltimų nemažėja. Negana to, policijos struktūros optimizavimas tebevyksta, tiesa, vangiai, mat pinigų trūksta net šiai skurdinimo programai. 

Viena didžiausių policijos sistemos problemų šiandien – regresavimas, kylantis dėl vidinės įtampos ir demotyvacijos. Nustatyta, kad vos 10 proc. pareigūnų rekomenduotų kitam asmeniui rinktis tarnybą Lietuvos policijoje, o Suomijoje ir Estijoje šis skaičius siekia net 90 proc. Akis badantys skaičiai aiškiai parodo, kaip valdantieji, visiškai nevertindami policijos pareigūnų darbo, įvarė juos į kampą. Vyriausybė kalba apie reformą, o į paprastą eilinį policininką nekreipia deramo dėmesio. Visi valdžios samprotavimai baigiasi siekiu atimti iš policijos pareigūnų lėšas, mažinti etatus.

Skurstantiems policininkams – antras darbas?

Daug diskusijų sukėlusi policijos reforma drumsčia vandenis iki šiol. Neseniai keli Seimo nariai pasiūlė leisti pareigūnams papildomai užsidirbti. Iki šiol tokią galimybę draudė Vidaus tarnybos statutas. Policininkai, kaip ir kiti Vidaus tarnybos pareigūnai, neturėjo teisės gauti papildomų pajamų už kitokią nei valstybės tarnybą, o dabar, pagal siūlomą pataisą, toks draudimas turėtų būti panaikintas. Būtina pabrėžti, kad tokią pataisą inicijavo patys policininkai, nebepajėgiantys išmaitinti savo šeimų. Nebegalėdami tinkamai atlikti savo pareigų, pareigūnai griebėsi kraštutinių priemonių – ėmė reikalauti antro darbo galimybės įteisinimo.

Šiandieniniai policijos pareigūnų atlyginimai nėra adekvatūs jų darbo krūviui bei pobūdžiui, todėl siūloma suteikti galimybę policijos pareigūnams laisvu nuo darbo metu teisiškai užsidirbti papildomų pajamų. Iš pirmo žvilgsnio argumentai atrodo įtikinami ir suprantami. Priėmus šį įstatymą, anot jo iniciatorių, pagerėtų policijos pareigūnų socialinė – materialinė padėtis, būtų padidintas pareigūnų verslumas. Tačiau ar tai nėra tik ledlaužio viršūnė? Kas slypi po šiuo iš pažiūros nekaltu pasiūlymu? 

Liaudies išmintis byloja: „Devyni amatai – dešimtas badas“. Ar neatsitiks taip, kad leidus policininkams dirbti papildomai, nė vienas darbas nebus atliktas be priekaištų? Kas garantuos, kad nekils viešųjų ir privačių interesų konflikto? Juk blogai savo darbą atliekantis pareigūnas nebus gerbiamas, vadinasi, silps pasitikėjimas visa policijos sistema. Policijos pareigūno darbas yra be galo atsakingas ir pavojingas, todėl iš nevilties griebtis šiaudo – antro darbo – nėra gera išeitis. Manau, kad priėmus tokias pataisas kiltų dar didesnis sambrūzdis ir diskusijos. Būtina ieškoti alternatyvos ir kuo greičiau rasti išeitį, kad policijos pareigūnai nebūtų priversti dirbti antro darbo, siekdami išmaitinti savo šeimas. 

Laikas gerbti policininkus darbais, o ne žodžiais

Neabejoju, kad policijos sistemos lankstumą pirmiausia užtikrintų tvari socialinių garantijų ir darbo užmokesčio sistema. Būtina sudaryti policininkams tokias darbo sąlygas, kad jiems nebereikėtų ieškoti būdų papildomai užsidirbti. Tuo pačiu būtų užtikrintas didesnis saugumas bei žmonių pasitenkinimas pareigūnų atliekamu darbu, tvirtėtų bendradarbiavimas užkertant kelią nusikaltimams ir pagaliau baigtųsi pasaka be galo, kai neskatinami, nuolat engiami policininkai vangiai ar neefektyviai vykdo tiesiogines pareigas. 

Belieka tikėtis, kad Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos veiklos planuose numatytos plėtros, pareigūnų mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo programos bus vykdomos sklandžiai ir policininkams nereikės griebtis papildomų darbų, kad išgyventų. Leiskime policijos pareigūnams dirbti – suteikime jiems galimybes tai daryti, ir nereikės kalbėti apie antro darbo įteisinimo galimybes. Valdžia turi išreikšti pagarbą policininkams ne tik kalbomis, ideologijomis, bet ir užtikrinti tinkamas socialines garantijas. Jau seniai laikas duoti, o ne tik atiminėti. 

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys,

Darbo partijos frakcijos narys Mečislovas Zasčiurinskas