Tvarka, kai pradėjus ikiteisminį tyrimą automatiškai panaikinamas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, prieštarauja Konstitucijai, tačiau atsisakymas tokį leidimą išduoti esant toms pačioms aplinkybėms prieštaros pagrindiniam šalies įstatymui nesukelia, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Konstitucinis Teismas nutarime dėl Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatų pabrėžė, kad kiekvienu atveju būtina įvertinti kiekvieno asmens situaciją ir nuspręsti konkrečias taikytinas jo teises ribojančias priemones.

KT atkreipė dėmesį, kad asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn arba jam gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl labai įvairių tyčinių nusikalstamų veikų, taip pat ir dėl nesunkių tyčinių nusikaltimų ir tyčinių baudžiamųjų nusižengimų, dėl kurių asmens teistumas pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą nebūtų kliūtis išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą.

Pasak KT, įstatyme nenumačius galimybės atskirai vertinti kiekvieno konkretaus atvejo, sudaromos prielaidas kilti situacijoms, kai asmeniui panaikinamas leidimas dirbti su slapta informacija, ir dėl to jis netenka pareigų valstybės tarnyboje net ir tais atvejais, kai su jo traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu ar operatyviniu tyrimu susijusios aplinkybės nėra tokios, kurios keltų abejonių dėl tokio asmens patikimumo ir lojalumo.

"Minėtas teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų valstybės įgaliotai institucijai vertinti su asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu ar operatyviniu tyrimu susijusių aplinkybių ir atitinkamai individualizuoti konkrečių tam asmeniui taikytinų priemonių, ribojančių jo teises", - teigiama KT išplatintame pranešime.

Vienintelė priemonė, kuri taikoma visais atvejais, kai asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, yra leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas ir vėliau asmens atleidimas iš pareigų valstybės tarnyboje, todėl prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, teigia Teismas.

Tuo pačiu KT konstatavo, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostata, jog leidimas dirbti su slapta informacija asmeniui, kuris įtariamas ar prieš jį taikomos operatyvinės priemonės, neišduodamas, pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja.

KT byloje nagrinėjo keturis sujungtus Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus.

Abejones teismui sukėlė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatos, kad leidimas dirbti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką.

Teismo vertinimu, demokratinė visuomenė negali žmogui, kuris patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, uždrausti eiti valstybės tarnautojo pareigų, jei jos reikalauja teisės dirbti su slapta informacija, nes toks asmuo nelaikytinas padariusiu nusikalstamą veiką, kol įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas atstovauja kelis pareigūnus tokio pobūdžio bylose. Bylos buvo sustabdytos, laukta Konstitucinio teismo nutarimo. Po tokio Konstitucinio teismo nutarimo bylos bus atnaujinto ir pagaliau bus išspręstas pareigūnų atleidimo klausimas.

Visas Konstitucinio teismo pranešimas spaudai čia.