Praėjusių metų gruodį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus rinktinės pareigūno Vladimir Banel veiksmų tyrimo. Prieš Kalėdas tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad šis pareigūnas nepakankamai atsakingai, išsamiai ir kruopščiai vykdydamas jam viršininko duotą užduotį bei tarnybos metu naudodamasis savo tarnybiniu kompiuteriu ne su tarnyba susijusiais tikslais, pažeidė Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per LR teritoriją priėmimo ir jų vykdymo taisyklių, Vilniaus rinktinės darbo reglamento kai kuriuos punktus ir pareigybės aprašymo nuostatas. Už tokius pažeidimus pareigūnui nuspręsta skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Kadangi V.Banel profesinės sąjungos narys, Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas, VSAT raštu kreipėsi į Lietuvos pasienio pareigūnų profesinę sąjungą, prašydama duoti sutikimą skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tačiau gavo neigiamą atsakymą, kadangi profesinės sąjungos taryba manė, jog siekiama pareigūną patraukti drausminėn atsakomybėn tik dėl jo turimo profesinės sąjungos pirmininko statuso ir aktyvios veiklos šioje srityje.

Nesutikime skirti tarnybinę nuobaudą profesinė sąjunga  išsamiai neanalizavo V.Banel įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties ir kitų tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų aplinkybių, o tik atkreipė dėmesį į akivaizdžiai neobjektyvius bei nepagrįstus Tarnybinio patikrinimo išvados teiginius, tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytoms aplinkybėms iš esmės prieštaraujančias išvadas. Profesinė sąjunga pažymėjo, kad vienas iš įtikinamų įrodymų, kad tarnybinis patikrinimas V.Banel atžvilgiu buvo pradėtas ir tarnybinę nuobaudą buvo siūloma skirti būtent dėl šio pareigūno turimo profesinės sąjungos pirmininko statuso bei jo aktyvaus dalyvavimo šios profesinės sąjungos veikloje, tarnybinio patikrinimo išvadoje nuolat minimas neištirtas teiginys apie tai, jog pareigūnas darbo metu prioritetus skiria ne tarnybinei, o profsąjunginei veiklai. Tokie faktiniais duomenimis nepagrįsti darbdavio teiginiai parodė akivaizdų negatyvų nusiteikimą profesinės sąjungos, jo pirmininko ir jų vykdomos profsąjunginės veiklos atžvilgiu.

Vladimiro Banel tiesioginis viršininkas tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu ir buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, aiškiai išreiškė priešiškumą pareigūnui, pažymėdamas, kad darbo metu šis pirmenybę teikiąs profesinės sąjungos veiklai, o ne tarnybiniams reikalams. Šios aplinkybės: turimas renkamojo organo nario statusas ir per jį vykdoma veikla, tiesioginio vado priešiškas nusiteikimas prieš profsąjunginę veiklą galėjo turėti įtakos neigiamam VSAT požiūriui į V.Banel bei siekį dėl to su juo susidoroti.

Profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą nepatiko Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovybei ir ši kreipėsi į teismą, kad jis panaikintų profesinės sąjungos sprendimą, kuris anot tarnybos -  neteisėtas ir nepagrįstas. Anot VSAT, tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra jokių duomenų, įrodymų, kad nagrinėjamu atveju tarnybinę nuobaudą V.Banel ketinama skirti dėl narystės profesinėje sąjungoje arba dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Todėl profesinės sąjungos nesutikimą  VSAT įvertino kaip nepagrįstą kliudymą vykdyti VSAT vidaus administravimo funkciją – tarnybinės drausmės užtikrinimą, taip pažeidžiant vieną esminių, būdingų statutinei įstaigai, interesą – tinkamą tarnybinės drausmės užtikrinimą.

Tuo tarpu profesinės sąjungos nuomone, vienas akivaizdžiausių įrodymų, kad tarnybinis patikrinimas V.Banel atžvilgiu buvo pradėtas ir tarnybinę nuobaudą buvo siūloma skirti būtent dėl šio pareigūno turimo profesinės sąjungos pirmininko statuso bei jo aktyvaus dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, yra tarnybinio patikrinimo išvadoje nuolat minimas, tačiau neištirtas teiginys apie tai, jog minėtas pareigūnas darbo metu prioritetus skiria ne tarnybinei, o profsąjunginei veiklai.  Anot profesinės sąjungos, tokie faktiniais duomenimis nepagrįsti teiginiai rodo akivaizdų negatyvų nusiteikimą profesinės sąjungos, jo pirmininko ir jų vykdomos profesinės sąjungos veiklos atžvilgiu.

Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos taryba buvo įsitikinusi, jog tarnybinis patikrinimas profesinės sąjungos pirmininko atžvilgiu pradėtas ir tarnybinę nuobaudą buvo siūloma skirti būtent dėl statuso profesinėje sąjungoje, aktyvaus dalyvavimo jos veikloje, nes jo vadovaujama profesinė sąjunga per 2010 metų antrąjį pusmetį per kompetentingas valdžios institucijas aktyviai kėlė VSAT egzistuojančias opias problemas, kurios galimai pažeidė darbuotojų teises ir teisėtus interesus: dėl ydingo VSAT rinktinių darbo organizavimo pertvarkymo proceso, dėl profesinei sąjungai nepriimtinos taupymo politikos, pareigūnus verčiant eiti nemokamų atostogų, viešai skelbiant išėjusių ir neišėjusių nemokamų atostogų asmenų sąrašus, dėl elementarių padorumo, profesinės etikos principų nesilaikymo organizuojant darbą ir kt.  Minėtus raštus pasirašinėjo ir problemas kėlė būtent jis.

Taip nuolat primenant ir įvardinant VSAT opias problemas, profesinės sąjungos pirmininkas galėjo užsitraukti savo vadovybės nemalonę.

Išnagrinėjęs  ir įvertinęs visas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog su tarnybinės atsakomybės profesinės sajungos pirmininkui V.Banel taikymu profesinė sąjunga nesutiko pagrįstai bei teisėtai nepažeisdama teisės aktų reikalavimų ir neperžengdama savo kompetencijos ribų, todėl profesinės sąjungos  sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Teismas VSAT prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Taigi galima daryti išvadą, jog VSAT pareigūną nubausti panoro dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, o ne už realiai padarytus pažeidimus.

Šios istorijos atomazgos dar reikės palaukti, nes pirmosios instancijos teismo nutarimą sprendimą VSAT apskundė aukštesnės instancijos teismui.

 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje nurodė, kad Konstitucinio Teismo nutarimuose ir administracinių teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje ir tarnybos teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų atitinkamose normose įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas turi būti suprantamas tik kaip garantija profesinės sąjungos narimas išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Šių įstatymo aiškinimo nuostatų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas,galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus.