Ar pareigūnas, pateikęs suklastotą dokumentą ir prisipažinęstai padaręs, gali dirbti su įslaptinta informacija?

Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybos Imuniteto skyrių bei Vidaus reikalų ministrą dėl pareigūno Einaro Razmos veiksmų. VSAT Imuniteto tarnybos  prašoma inicijuoti tarnybinį patikrinimą ir įvertinti, ar E.Razmos veikoje nėra pareigūno vardo pažeminimo sudėties bei pakartotinai inicijuoti E.R. tinkamumo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija patikrinimo atlikimą.

Pakrančių apsaugos rinktinės Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigas užimantis E.Razma Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarimu baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu dėl LR Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos įvykdymo, t.y. dėl žinomai suklastoto dokumento panaudojimo ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nereabilituojančiu pagrindu – pagal laidavimą.

E.Razma, būdamas statutinis valstybės tarnautojas, pretenduodamas į atsakingas ir teisinių žinių reikalaujančias VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Štabo Teisės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas, suvokdamas savo veiksmų esmę arba galėdamas ir turėdamas ją suvokti, įvykdė BK 300 straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikalstamą veiką. O tai, profesinės sąjungos nuomone, nesuderinama su jo, kaip VSAT pareigūno, statusu, neatitinka VSAT  pareigūnams keliamų bendrųjų elgesio reikalavimų.

Nusikalstamą veiką įvykdęs pareigūnas, LPPPS nuomone, negali būti laikomas atitinkančiu jam keliamus reputacijos reikalavimus. Be to, nusikalstami VSAT pareigūno veiksmai, kuriais buvo apgaule užimtos aukštesnės pareigos, žemina ne tik jo, bet taip pat ir visos tarnybos autoritetą, kelia visuomenės nepasitikėjimą. Nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens tolesnis darbas VSAT tarnyboje kelia grėsmę ir valstybės bei tarnybos paslapčių apsaugos režimui.

LR Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo neatitinka bent vienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos arba sąmoningai nuslėpė arba jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms pateikė melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save“ ir pan. „arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija“.

Tuo tarpu rašte vidaus reikalų ministrui, atkreipiamas dėmesys į šią problemą bei tai, kad VSAT deklaruodama kovą su neteisėtais pareigūnų veiksmais, šiuo atveju nieko nedaro ir netgi dangsto minėtą pareigūną.

LPPPS viliasi, kad ši istorija nepraslys pro pirštus ir sulauks deramo vidaus reikalų ministro bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado įvertinimo.

Teismo nutartį skaitykite čia.