Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga  iš Vidaus reikalų ministerijos gavo pažymą, kurioje paaiškinama situacija, susijusi su ugniagesių gelbėtojų socialinėmis garantijomis, darbo užmokesčiu bei veiklos organizavimu. Pareigunai.lt skaitytojams pateikiame visą rašto tekstą:   

"Paskutiniu metu žiniasklaidoje pasirodė informacija, kurioje profsąjungų lyderiai manipuliuoja nepagrįstais skaičiais tiek dėl ugniagesių gelbėtojų atlyginimo, tiek dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos laisvų pareigybių, baugindama visuomenę apie neva tragišką žmogiškųjų išteklių padėtį Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir netinkamą viešojo saugumo užtikrinimą.

Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje yra 5009 pareigybės.  Iš jų 3739 vidaus tarnybos pareigūnų pareigybės, 1270 – karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų nestatutinių pareigybių.

Šiuo metu laisvos yra tik 330 pareigybių, tai 6,6 proc. bendro skaičiaus, iš jų 258 statutinės ir 72 nestatutinės. Tai – darbinis nekomplektas, kuris jaučiamas visose statutinėse įstaigose. Priešingai nei teigiama, kad tarnybą palieka nestatutiniai ugniagesiai gelbėtojai, šie skaičiai keičiasi tik dėl natūralios personalo kaitos (palyginimui – 2007-04-01 buvo 71 laisva nestatutinė pareigybė).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžių įstaigų statutinių valstybės tarnautojų darbo santykius reguliuoja Vidaus tarnybos statutas. Ugniagesiams gelbėtojams, statutiniams valstybės tarnautojams keliami dideli darbuotojų į tarnybą atrankos, profesinio parengimo ir fizinio pasirengimo reikalavimai, atliekamas sveikatos tinkamumo patikrinimas, nustatoma einamų pareigų amžiaus riba, ypatingai svarbi nepriekaištinga jų reputacija. Taip pat, priimant piliečius į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos pareigūnai prisiekia Lietuvos Valstybei ir laikosi priesaikos nuostatų visą tarnybos laiką.

             Iki šių metų pradžios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžiose Akmenės, Kretingos, Neringos, Raseinių, Skuodo, Trakų, Vilkaviškio, Šiaulių rajono, Kauno rajono, Vilniaus rajono, Kupiškio priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose, rajonų savivaldybių centruose esančiuose padaliniuose buvo 288 nestatutinės darbuotojų, vykdančių gaisrų gesinimo ir pirminius gelbėjimo darbus, pareigybės.

42 Lietuvos miesteliuose yra negausios ugniagesių komandos, kuriose dirba dar 458 nestatutiniai ugniagesiai. Šiose komandose kiekvieną parą budi tik po 2 ugniagesius.

Dirbančių pagal darbo sutartis ugniagesių darbo santykius reguliuoja Darbo kodeksas. Todėl jiems ir keliami bendrieji reikalavimai, o ne specialieji. Ugniagesiams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomi bendri reikalavimai sveikatai, neribojamas jų priėmimo į darbą amžius, neatsižvelgiama į reputaciją. Šiems darbuotojams dėl žemesnio parengties lygio nepatikima atlikti aukštos kvalifikacijos reikalaujančius, sudėtingus ekstremalių situacijų likvidavimo ir gelbėjimo darbus, tokius kaip cheminių avarijų likvidavimas, povandeniniai, aukštalipių darbai ir kt.. Jiems dažniausiai pavedama vykdyti tik gaisrų gesinimo ir pirminius gelbėjimo darbus, dėl to nesulyginamas jų ir statutinių darbuotojų darbo krūvis ir kvalifikacija.

Didėjant reikalavimams ugniagesiui, buvo nuspręsta, kad reikėtų palaipsniui, darbuotojų, dirbančius darbo sutarčių pagrindais, pareigybes pakeisti į statutinių valstybės tarnautojų pareigybes. Vidaus tarnybos statutas nustatė konkrečius reikalavimus, koks asmuo gali tapti pareigūnu. Apibrėžtas amžius (su išimtimis iki 30 metų), išsilavinimas, pilietybė ir lietuvių kalbos mokėjimas, sveikatos būklė, fizinis pasirengimas ir baigtas pradinis parengimas, nepriekaištingos reputacijos, priesaika ir kiti reikalavimai. Nustatyta ir pareigūnų amžiaus riba užimti tam tikras pareigas.

Atlikus analizę paaiškėjo, kad dabar pagal darbo sutartis atskirose Priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose dirba nuo 30 iki 70 procentų ugniagesių, neatitinkančių šių, o ypač amžiaus, reikalavimų ir dėl to negalinčių tapti statutiniais pareigūnais.

             Nestatutinių ugniagesių gelbėtojų pareigybių pakeitimo statutinėmis procesas jau pradėtas šiose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžiose Priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose (toliau – PGT): Akmenės PGT, Kretingos PGT, Neringos PGT, Raseinių PGT, Skuodo PGT, Trakų PGT, Vilkaviškio PGT. Artimiausiu metu Nestatutinių ugniagesių gelbėtojų pareigybių pakeitimo statutinėmis procesas bus pradėtas ir Šiaulių, Kauno, Vilniaus rajonų, Kupiškio PGT. Šiose tarnybose palaipsniui keičiamas ugniagesių gelbėtojų pareigybių statusas, ir ugniagesiai gelbėtojai, pagal išvardintus Vidaus tarnybos statuto reikalavimus galintys tapti vidaus tarnybos pareigūnais, įgyja vidaus tarnybos pareigūnų socialines garantijas.

       Atsižvelgusi į visas aplinkybes, Vidaus reikalų ministerija keitimus vykdo palaipsniui, kurį laiką toje pačioje tarnyboje išlaikant ir statutines ir nestatutines ugniagesių pareigybes. Tai leidžia išvengti neigiamų socialinių pasekmių".