Prieš mėnesį Kauno tardymo izoliatoriaus direktore tapo buvusi Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narė Živilė Mikėnaitė. „Tai – pirmoji moteris, paskirta vadovauti įkalinimo įstaigai per visą nepriklausomybės laikotarpį“, - rugsėjo 12 d. rašė žiniasklaida, kai ji prisiekė Teisingumo ministerijoje. Paklausėme Živilės, ką ji tada jautė – pasididžiavimą, o gal baimę?

„Jei atvirai, tada nejaučiau jokios baimės, - atsako ji. - Supratau, kad mano darbinėje veikloje prasideda naujas etapas, kuris pareikalaus daugiau žinių, atsakomybės, laiko, jėgų“.

Pašnekovė teigia, jog jaučiasi gerai ir dabar, praėjus beveik mėnesiui po jos paskyrimo direktore: „Man patinka pokyčiai, nauji iššūkiai, kurie skatina tobulėti, domėtis, ieškoti naujų sprendimų“. Jauna moteris, beveik 18 m. dirbusi statutinėse įstaigose, turi pakankamą profesinę patirtį ir kvalifikaciją, kad greitai ir profesionaliai reaguotų ir spręstų kylančias problemas.

Ji mano, jog moteris patriarchalinėje visuomenėje, kurios dauguma pavaldinių ir „klientų“ yra vyrai, pirmiausia turi išlikti savimi ir neprarasti moteriškumo. „O profesionalumas atsakingumas, supratingumas, ir dar daug kitų savybių, kurias turi turėti vadovas, mano nuomone, yra privalomos visiems – tiek vyrams, tiek moterims, - sako Ž.Mikėnaitė. – Be to, viskas yra labai subjektyvu. Per savo ilgametę darbo praktiką esu sutikusi labai skirtingų žmonių ir tikrai negalėčiau teigti, kad moterys, pavyzdžiui, yra kruopštesnės, mandagesnės, o vyrai geresni vadovai. Tai tikrai labai priklauso nuo konkretaus žmogaus individualių savybių“.

Didesnę dalį Živilės pavaldinių ir įkalintųjų išties sudaro vyrai, nors yra ir moterų. Tačiau ji mano, jog nereikia skirti lyčių ir teigia, kad duodanti vienodus nurodymus ir atsakingumo, profesionalumo reikalaujanti vienodai iš visų. „Aš esu labai reikli sau pačiai ir savo pavaldiniams, - dėsto Kauno tardymo izoliatoriaus direktorė. - Galbūt pradžioje kai kam ir buvo šokas, bet aš aiškiai viešai išdėstau savo reikalavimus ir, manau, per mėnesį jau visi suprato, kad viskas turi būti daroma laiku, skaidriai, viešai, teisėtai. Tie, kurie nesugeba dirbti vadovaujantis tokiais principais, visada turi galimybę rinktis.

O iš kitos pusės galiu pasakyti, kad visada labai mylėjau žmones ir kaip vadovas ne tik keliu reikalavimus, bet išklausau nuomonių, pageidavimų, pasiteirauju apie savijautą, kaip sekasi šeimoje ir lanksčiai sprendžiu kylančias problemas. Suprantu, jog neklysta tas, kas nedirba, bet kai man bandoma meluoti ar išsisukinėti, apgaudinėti – reaguoju griežtai. Manau, kad abipusio pasitikėjimo klausimas svarbus bet kokiuose santykiuose“.

Dar būdama Kalėjimų departamento personalo vadove Ž.Mikėnaitė tapo profesinės sąjungos nare. Dalyvaujant šioje veikloje, pasak jos, jai pavyko realizuoti savo lūkesčius: „Teko padėti organizuoti kelis laisvalaikio renginius profsąjungos nariams bei jų šeimoms. Renginiuose matydama spindinčias žmonių akis labai džiaugdavausi“.

Dabar, jau būdama darbdavio pozicijose, pašnekovė teigia profsąjungų veikloje vis tiek matanti daugiau pozityvių nei negatyvių  dalykų. „Profsąjungos padeda identifikuoti problemas, kurių darbų rutinoje kartais nebespėja pamatyti administracija. Iš esmės aš matau daugiau pliusų nei minusų. Minusas toks, o tą pastebėjau dar anksčiau, kad kai kurie profsąjungų lyderiai dar ne visiškai supranta savo vaidmenį ir organizuodami veiklą ją labai suasmenina. Gal dar trūksta ir profesionalumo“, - svarsto Živilė ir priduria, jog tai - gyvenimiška, juk iš principo tai  naujas reiškinys. Bet ji įsitikinusi, jog ilgainiui bus sukurta puiki socialinė partnerystė, darbuotojai bus labiau išprusę ir greit supras, „ar tinkamai jiems yra atstovaujama, ar jiems reikia tokio atstovavimo, ar gali rinktis kitus sprendimo būdus“.

Ž.Mikėnaitė yra veikli moteris, vadovauja ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugijai, tad klausiame jos apie pomėgius, hobį, o gal laisvalaikio beveik nelieka? „Kelionės, buvimas su šeima, draugais. Menas. Kinas. Teatras. O gal teisingiau - man viskas yra įdomu. Tik kartais ne viskam laiko pakanka“, - sako naujoji Kauno tardymo izoliatoriaus direktorė Živilė Mikėnaitė.

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen