Vidaus reikalų ministerija lapkričio 3 d. teikia Seimui svarstyti Valstybės tarnybos įstatymo pataisą, kuria siekiama aiškiau apibrėžti statutinio valstybės tarnautojo sąvoką. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) mano, kad šis siūlymas, priešingai nei teigiama aiškinamajame rašte, nesprendžia pareigūno statuso problemos, o kaip tik sukels sumaištį bei sudarys prielaidas kilti įvairioms interpretacijoms, gali pažeisti tūkstančių pareigūnų teises.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, likus vienai dienai iki įstatymo pateikimo Seime, vakar kreipėsi į visus Seimo narius, ir informavo juos, jog projektas neaptartas su pareigūnų bendruomene, o pakeitimams, dėl kurių galimai nukentės darbuotojai, nenumatytas pereinamasis laikotarpis.

Profesinės sąjungos nuomone, neigiamą šios pataisos poveikį gali pajusti visi, tai  maždaug 25 tūkstančių Lietuvos teisėsaugos pareigūnų. Tai kelia socialinę įtampą tarp pareigūnų. Todėl Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, talkinant teisės ekspertams ir konsultantams,  parengė pastabas ir pasiūlymus Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymui ir lapkričio 2 d. išsiuntė Seimo nariams.

 Ministerijos parengto Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog „statutinių valstybės tarnautojų kategorijai dažnai priskiriami valstybės tarnautojai, kurių atliekamos funkcijos (pvz., viešųjų ryšių, viešųjų pirkimų, vidaus audito, dokumentų tvarkymo ir pan.) tiesiogiai nesusijusios su statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimu“.  Todėl teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma įtvirtinti tokią statutinio valstybės tarnautojo sąvoką: „statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas ir jas atliekantis pagal įstatymo patvirtintą statutą, turintis įstatymo suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu ir atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas, kurioms atlikti būtini specialieji sveikatos būklės, fizinio ir dalykinio pasirengimo, asmeninių ir moralinių savybių reikalavimai, taip pat diplomatas.”

 Atsiranda pagrindas abejotinoms kadrų „reformoms“

NPPSS pažymi, jog pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą praktiškai neįmanoma tiksliai ir vienareikšmiškai nurodyti, koks valstybės tarnyboje dirbantis asmuo turėtų būti laikomas statutiniu valstybės tarnautoju ir įgyti su tuo susijusias socialines garantijas. Skirtingai nuo šiuo metu galiojančios nuostatos (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 6 punktas) apibrėžiant statutinio valstybės tarnautojo sąvoką įstatymo projekto autoriai akcentuoja specialiuosius reikalavimus dėl sveikatos būklės, fizinio ir dalykinio pasirengimo, asmeninių ir moralinių savybių.

Pasak pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo, specialieji reikalavimai yra tik antrinis kriterijus, kuriuo remiantis turėtų būti identifikuojamas statutinis valstybės tarnautojas, kaip ir priklausymas tam tikrai tarnybai bei veiklos reglamentavimas specialiais įstatymais (statutais bei administracinių įgaliojimų jam nepavaldiems asmenims turėjimas).

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus NPPSS daro išvadą, kad konkrečios pareigybės priskyrimas statutinei ar nestatutinei realiai priklauso nuo jai priskirtų funkcijų. Todėl pagrindinis kriterijus, kuriuo turėtų būti remiamasi siekiant apibrėžti statutinio valstybės tarnautojo sąvoką, - vykdomų specialiųjų funkcijų pobūdis. Tokių funkcijų sąrašas turėtų būti nustatytas įstatymo projekte atskira nuostata.

Profesinės sąjungos vadovų nuomone, panašu, kad teikiamas įstatymo projektas pats savaime nekeičia situacijos, tačiau neišbaigtas, jis sukurs pagrindą dorotis su tūkstančiais pareigūnų įvairiai interpretuojant statutinio tarnautojo sąvoką. Pagal teikiamą siūlymą, išstatutinti galima bus bet kurį Lietuvos pareigūną, nepaisant jo lūkesčių ir galimų pasekmių, vykdomų funkcijų, ištarnauto laiko ir nuopelnų. 

Nepaisoma teisėtų lūkesčių

Rašte-pažymoje profesinė sąjungą teigia, kad  Įstatymo projekte nieko neužsimenama apie statutinių valstybės tarnautojų, kurie neatitiktų siūlytinos statutinio valstybės tarnautojo sąvokos, teisėtų lūkesčių apsaugą. Įstatymo projekte numatyta, jog įstatymas įsigalioja nuo 2012 rugsėjo 1d., todėl pareigūnams, kurių stažas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti siekia, pvz., 15 ar daugiau metų, ši socialinė garantija iš viso būtų atimama. Pasak  Eimučio Misiūno, apgynusio daktaro disertaciją tema „Policijos pareigūnų teisinis statusas“ ir atlikusio daugybę tyrimų, būtent ši garantija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl asmenys renkasi ar jau pasirinko statutinę tarnybą.

NPPSS siūlo, kad atitinkamos teikiamo įstatymo dalys būtų taikomos tik naujai į statutines pareigas priimamų asmenų atžvilgiu.

Taip pat siūloma straipsnio, kuriame apibrėžiama statutinio valstybės tarnautojo sąvoka, įgyvendinimą reglamentuoti atskiru įstatymu, nustatant protingą pereinamąjį laikotarpį numatomiems pakeitimams įgyvendinti ir atitinkamas išlygas esamiems pareigūnams, kad būtų užtikrinti jų teisėti lūkesčiai.

Teikdamas pasiūlymus Seimui NPPSS pabrėžia, kad įstatymo projektą tikslinga iš esmės tobulinti arba parengti lydimuosius įstatymo projektus.

 Profesinė sąjunga kviečia bendradarbiauti pareigūnus!

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas kviečia visus, norinčius ir galinčius prisidėti teikiant tolimesnius pasiūlymus ir pastabas Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. pakeitimo įstatymo projektui bei jo įgyvendinimui, rašyti nuomones ir bendradarbiauti, prisijungti prie NPPSS Teisės komiteto veiklos: Tel. +370 (5) 2716118, 56118, mob. Tel. 8 671 98974, el.paštas: info@pareigunai.lt.

 Teikiamas projektas

 NPPSS raštas-pažyma