Lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas atmetė (nepritarė) Vidaus reikalų ministro R. Palaičio pateiktam Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-2882 ir grąžino Vyriausybei jį tobulinti. Priminsime, kad įstatymo projektu ministras siūlė naują statutinio valstybės tarnautojo sąvoką, kuri reikštų tūkstančių pareigūnų išstatutinimą nepaisant jokių socialinių garantijų. Kaip aiškėja iš Seimo posėdžių stenogramos, įstatymo projektą ministras derino, tikėtina, su Vidaus reikalų sistemos respublikine profesine sąjunga.
Seime ministras Palaitis, teikdamas Valstybės tarnybos įstatymo projektą patyrė fiasko!
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovai projekto svarstymo išvakarėse parengė kreipimąsi-pažymą, kurioje akcentavo, kad ministro siūlymas, priešingai nei teigiama aiškinamajame rašte, nesprendžia pareigūno statuso problemos, o kaip tik sukels sumaištį bei sudarys prielaidas kilti įvairioms interpretacijoms, gali pažeisti pareigūnų teises. Profesinės sąjungos nuomone, priėmus įstatymą atsirastų sąlygos pažeisti tūkstančių pareigūnų teisėtus lūkesčius.
Kaip matyti iš Seimo posėdžio stenogramos, net 11 Seimo narių atakavo ministrą klausimais. Seime buvo cituojamas NPPSS raštas ir priekaištaujama ministrui kad šis neužtikrina tinkamo dialogo pareigūnų bendruomenėje. Ministrą aštriai kritikavo Seimo nariai Ž. Šilgalis, A. Sysas, M. Zasčiurinskas, S. Bucevičius, J. Juozapaitis.
Seimo narių neįtikino ministro argumentai ir bendru sutarimu nutarė net nesvarstyti įstatymo ir grąžino Vyriausybei tobulinti. Po pristatymo ministras paliko posėdžių salę net nesulaukęs galutinio Seimo sprendimo
Išstatutinimui pritarė Vidaus reikalų sistemos respublikinė profesinė sąjunga?
Kaip aiškėja iš posėdžių stenogramos ir garso įrašo, ministras R. Palaitis Seimo narious tikino, kad projektas buvo suderintas su Vidaus reikalų sistemos profesine sąjunga. „Vidaus reikalų ministerija turi sutartį su Vidaus reikalų ministerijos profesinių sąjungų susivienijimu. Neperžengdami šių ribų mes tikrai bendravome ir aptarėme šį klausimą, - teigė Vidaus reikalų ministras“ (vienintelė profesinė sąjunga, pasirašiusi sutarti su Vidaus reikalų ministru yra Vidaus reikalų sistemos Respublikinė profesinė sąjunga nepriklausanti NPPSS – pareigunai.lt pastaba).
Pasak kai kai kurių kalbintų NPPSS vadovų, šiuos ministro argumentus patikrinti sunku. Tai gali būti ir ministro provokacija, kad tiesiog skaldyti pareigūnų bendruomenę. Sunku patikėti, kad profesinė sąjunga galėtų pritarti tokiam pareigūnų teises labai grubiai pažeidžiančiam įstatymui. Kita vertus toks Vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos vadovybės elgesys nenustebintų prisimenant 2009 -uosius metus, kuomet dalis pareigūnų dėl mažinamo finansavimo protestavo basi didžiausiuose Lietuvos miestuose, o Vidaus reikalų sistemos profesinė sąjungos vadovė Loreta Soščekienė derėjosi dėl nacionalinio susitarimo ir jam pritarė. Vėliau, kaip paaiškėjo, nacionalinį susitarimą pasirašiusių profesinių sąjungų lyderiams buvo atseikėtas 700 tūkst. litų finansavimas iš valstybės biudžeto, o finansavimas Vidaus reikalų įstaigoms buvo nurėžtas maždaug penktadaliu.
Ištrauka iš Seimo posėdžių stenogramos
Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2882 (pateikimas)
Dar kartą tada kviečiu ministrą R. Palaitį pateikti dar vieną Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr. XIP-2882. Pateikimo stadija. Prašom.
R. PALAITIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Šis įstatymo projektas yra iš tikrųjų gana svarbus, aš neabejoju, jis sukels diskusijų. Projekto esmė yra ta, kad siekiame spręsti pareigybių priskyrimo statutinėms problemą. Kaip visi žinome, šiandien pasitaiko, kad statutiniai pareigūnai eina viešųjų ryšių specialisto pareigas, bet jie yra statutiniai su visomis iš čia išplaukiančiomis pasekmėmis, t. y. socialinėmis garantijomis, statutine pensija ir t. t., Viešųjų ryšių skyriuose, buhalteriniuose skyriuose iš tikrųjų ta konkreti tarnybos vieta su statutiškumu neturi nieko bendro. Bandydami spręsti šią problemą, mes siūlome pirmiausia Valstybės tarnybos įstatyme patikslinti arba iš naujo apibrėžti, kas yra statutinis pareigūnas. Mes sakome, kad tai yra toks valstybės tarnautojas, kuris turi įpareigojančius įgalinimus kito asmens atžvilgiu. Kaip čia buvo neseni įvykiai, kai sakai, kad netrukdyk eismo gatvėje, žmogus turi paklusti konkrečiai policijos pareigūnui. Kitaip sakant, įgalinimas kito jam nepavaldaus asmens atžvilgiu. Jeigu taip mes sakome, tada visoje valstybės tarnyboje, viešajame sektoriuje turėtų atsirasti gana daug vietų, kuriose turi dirbti nestatutiniai pareigūnai. Mano minėtose buhalterijose, mano minėtuose ūkiniuose padaliniuose, mano minėtuose viešųjų ryšių skyriuose ir t. t.
Šiuo įstatymo projektu mes nustatome visą jo įsigaliojimo tvarką, jeigu taip bus padaryta, maždaug 800 pareigybių visoje Lietuvoje turėtų būti padarytos nestatutinėmis. Mes tada numatome, jeigu taip, tai ši statutinė pareigybė yra naikinama, šioje vietoje kuriama karjeros tarnautojo pareigybė, bet tada reikia numatyti tam žmogui, kuris iki tol šioje vietoje dirbo, kokias nors gana paprastas sąlygas, kad jis toje vietoje galėtų ir toliau dirbti, nes kompetenciją turi, viską turi, galėtų dirbti toliau, tačiau tai būtų nestatutinė pareigybė. Numatomas perėjimo procesas, kad jeigu tas žmogus sutinka išsistatutinti, jis galėtų šią vietą užimti ir kaip karjeros tarnautojas. Toks švelnus perėjimo procesas. Pasekmės: ateityje būtų sutaupytos vis dėlto nemažos mokesčių mokėtojų lėšos, biudžeto lėšos. Toks ir tikslas, tokia yra projekto esmė. Aš mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, atrodo, nedidelis klausimas, bet norinčių klausti yra labai daug. Aš iš karto noriu pasakyti, kad čia irgi turi būti keičiamos datos, kurios yra įrašytos.
R. PALAITIS. Visai teisingai, nes projektas pateiktas irgi seniai.
PIRMININKAS. Vienuolika norinčių klausti. Pirmasis – Ž. Šilgalis. Prašom.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Klausimas gal nedidelis, bet iš tikrųjų dėl galimų pasekmių klausimas nėra labai paprastas ir vienareikšmiai vertinamas. Čia turbūt visus Seimo narius pasiekė Pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo kreipimasis. Jame teigiama, kad… Aš net pacituosiu: „Manoma, kad šis siūlymas, priešingai nei teigiama aiškinamajame rašte, nesprendžia pareigūnų statuso problemos, o kaip tik sukels sumaišties bei bus terpė kilti įvairioms interpretacijoms, ką galima vadinti statutiniu valstybės tarnautoju.“ Jūs sakėte, kad jūsų tikslas yra, kad būtų aiškiai apibrėžta ir atskirta, bet iš šio rašto lyg ir susidaro toks įspūdis, kad jie mano, kad nebus to aiškumo.
Ministre, ar jums neatrodo, kad galbūt iš tikrųjų per mažai buvo aiškinta patiems pareigūnams, galbūt buvo per mažai diskusijų, nes realiai, kaip jūs pats pasakėte, tai paliečia labai daug žmonių, labai daug pareigūnų? Galbūt šiek tiek diskusijų ir laiko tam pritrūko? Ar jūs taip nemanote? Gal mes galėjome išvengti tokių kreipimųsi? Gal jūs galėjote kažkaip viduje geriau atlikti aiškinamąjį darbą?
PIRMININKAS. Laikas!
R. PALAITIS. Aš manyčiau, kad, matyt, tai neišvengiamas dalykas, nes tai palies gana didelį ratą žmonių, kurie šiuo metu yra statutiniai pareigūnai, eina tokias pareigas, kurios neturėtų būti statutinėmis, tačiau jie ten yra. Jie turi socialines lengvatas, jie turi pensinį stažą ir t. t. Tai yra jų interesas, aišku. Ką jie daro? Jie pirmiausia eina į profesines sąjungas ir aiškina, kaip čia dėl tokio projekto viskas bus blogai. Bet aš manau, kad tai bus gana gerai, numatytas gana humaniškas perėjimo mechanizmas. Nusiimi antpečius ir iš esmės be konkurso toje vietoje gali toliau dirbti, bet jau ne kaip statutinis, o karjeros tarnautojas. Jums apsispręsti.
PIRMININKAS. Ačiū.
R. PALAITIS. Aš įsitikinęs, kad šis projektas yra tikrai neblogas.
PIRMININKAS. A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, turbūt visiems Seimo nariams buvo atsiųstas pareigūnų laiškas, kuriame yra būtent pastabos dėl statutinio valstybės tarnautojo apibrėžimo. Jeigu jūs pasižiūrėjote, Teisės departamento pastabos irgi trys dėl apibrėžimo. Todėl mano klausimas pirmiausia siejamas su tuo. Ar įsiklausysite į pareigūnų išdėstytas problemas (ten yra septyni punktai, į kuriuos reikia atsižvelgti, kad būtų aiškumas) ir į Teisės departamento, nes kitaip jūs suteikiate teises kai kuriems statutiniams to, ko jie negali daryti? Ačiū.
R. PALAITIS. Ar atsižvelgsite klausimas, gerbiamasis Seimo nary, jau ne man, o jums, nes vis dėlto jūs svarstysite šį projektą. Jeigu prie Teisės departamento pastabų eitume, galiu aptarti, jeigu jums įdomu. Nereikia?
PIRMININKAS. Ačiū. M. Zasčiurinskas. Prašom, kolega.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, mano klausimo pirmoji dalis irgi susijusi su Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo raštu. Aš kažkaip manyčiau, kad jūs, ko gero, buvote su jais susitikęs, jūs diskutavote ir neradote bendro sprendimo. Ar jūs išvis su jais nekontaktavote? Tai viena klausimo dalis.
Kita klausimo dalis. Nelabai supratau, tarp tų visų dalykų jūs parašėte, kad „įstatymo suteiktus įgaliojimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu“, ir dar prirašėte „kurioms atlikti būtini specialieji sveikatos būklės, fizinio ir dalykinio pasirengimo, asmeninių ir moralinių savybių reikalavimai.“ Ar tai bus taikoma visiems statutiniams, tarp jų ir diplomatams, nes jūs čia prirašėte diplomatus?
R. PALAITIS. Du klausimai. Atsakysiu į pirmą klausimą. Vidaus reikalų ministerija turi sutartį su Vidaus reikalų ministerijos profesinių sąjungų susivienijimu. Neperžengdami šių ribų mes tikrai bendravome ir aptarėme šį klausimą. Ar konkrečiai su šia jūsų minėta profesine sąjunga, aš negaliu atsakyti, bet sakau, su kuo mes bendravome. Tai yra Vidaus reikalų sistemos profesinių sąjungų susivienijimas.
Atsakau į antrą klausimą. Pažiūrėkit, kaip yra parašyta. Rašoma, rašoma, rašoma, kas yra, o po to pridedama „taip pat ir diplomatai.“ Vadinasi, kaip ir visiškai atskira sritis, nes diplomatai neturi įgaliojimo sau nepavaldiems asmenims, diplomatams nereikia ir visų tų sveikatos reikalavimų dėl specialiosios sveikatos būklės, tačiau tie pareigūnai – policija, ugniagesiai, pasieniečiai iš tikrųjų turi griežtus sveikatos reikalavimus, jie reguliariai privalo laikyti fizines normas, kurios yra nustatytos, kitaip sakant, nuolat būti kovinėje parengtyje. Kita vertus, na, kam buhalteriui, pavyzdžiui, reikalinga kovinė parengtis? Todėl mes ir darome tą išstatutinimo procesą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Bucevičius. S. Bucevičius!
S. BUCEVIČIUS (DPF). Esu, pirmininke.
PIRMININKAS. Toliau pirmininkaus Č. V. Stankevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, jūsų pateiktame supaprastintame variante išstatutintas pareigūnas galės pereiti į tas pačias pareigas. Prašom pasakyti, dabar jeigu aš norėčiau taip pat užimti ir žinodamas, kad ir pareigybės keisis, ir kiti dalykai, ir vienas žmogus, netekęs darbo toje pačioje sistemoje, norėtų taip pat kandidatuoti į tą darbo vietą, ar nebus pažeistas teisingumo principas, kad tas žmogus, kuris dirbęs, išstatutintas, ir kitas pareigūnas taip pat norėtų užimti būtent tą vietą.
R. PALAITIS. Irgi išstatutintas?
S. BUCEVIČIUS (DPF). Taip pat išstatutintas. Ir galbūt jisai nebetenka, bet nori kitos vietos, kad jis galėtų…
R. PALAITIS. Į kitą vietą, ne į tą pačią, kur buvo, o į kitą?
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ne į tą pačią, o į kitą. Ar nebus pažeisti teisėti lūkesčiai?
R. PALAITIS. Ačiū, supratau klausimą. Ne, nebus pažeista, nes ir šiuo metu tokia situacija susidaro gana dažnai. Valstybės tarnybos įstatymas sprendžia šį klausimą. Neprisimenu straipsnio konkrečiai, bet šis klausimas yra sprendžiamas tokiu būdu, kad tada vyksta atranka iš dviejų ar trijų, ar keturių, kiek ten tų konkurentų susidaro, atranka vyksta. Bet pažiūrėkite, apie ką mes šnekame. Mes šnekame, jeigu statutinis pareigūnas užėmė kažkokią konkrečią vietą, ir kalbama apie jo norėjimą likti toje pačioje vietoje. Jūs šnekate apie kitą variantą, kai iš kitų vietų į tą pačią vietą pretenduoja. Kaip ir sakiau, tokiu atveju atranka yra, o jeigu jau nepapuola pagal tą atranką, tai pagaliau yra kitos tos pačios kategorijos arba žemesnės kategorijos vietos, kurios atsilaisvina. Jeigu šis žmogus, kuris iš kitos vietos atėjo į šitą ir laimėjo tokią atrankėlę, tai jo vieta automatiškai liko laisva. Tai, vadinasi, laisvė pasirinkti.
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF). Dar nori patikslinti kolega S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ministre, trumpai. Nėra, iš jūsų atsakymo supratau, visiškai užtikrinta to žmogaus vieta, vis tiek bus atranka, taip?
R. PALAITIS. Jeigu pasitaiko taip, kad keli į vieną vietą pretenduoja, Valstybės tarnybos įstatymas tokius atvejus aprašo ir iš kelių kandidatų pasirenkamas geriausias.
PIRMININKAS. Dabar klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Į mano klausimą beveik ir atsakyta, bet aš norėčiau patikslinti, ar bus svarstoma su šios srities pareigūnų bendruomene? Valstybės tarnautojai.
R. PALAITIS. Prašau dar kartą.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Tas projektas su pareigūnų bendruomene.
R. PALAITIS. Kaip ir sakiau, jis jau buvo svarstytas, o dabar visos stadijos jau seniai pasibaigusios, nes projektas yra labai seniai padarytas ir tie svarstymai buvo su Vidaus reikalų sistemos profesinių sąjungų susivienijimu. Tai dabar, kadangi jis Seime, aš manau, niekas nedraudžia ir Seime pabandyti tokį svarstymą padaryti, nes sprendimas dabar jūsų.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, čia reikia suprasti, kad ši išstatutinimo procedūra, kaip jūs minėjote, vyksta ne tam, kad būtų nustatyta, ar ta statutinė pareigybė reikalinga, ar ne? Tiktai turbūt keičiasi to žmogaus, tai yra to pareigūno, kuris dirba atitinkamoje darbo vietoje, statusas.
R. PALAITIS. Taip, teisingai.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Čia nėra, kaip sovietmečiu buvo, kad darbo vietų atestacija, taip jūs bandote, taip sakant, išnagrinėti arba analizuoti situaciją, ar reikalinga ta statutinė pareigybė. Ta pareigybė bus reikalinga, bet tiktai tiek, kad žmogus nebus nestatutinis pareigūnas, o bus ir karjeros pareigūnas, ir panašiai. Na, taip reikia suprasti?
R. PALAITIS.Visai teisingai, jūs viską teisingai pasakėte.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė dabar klausia.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, gal aš neteisingai supratau? Jeigu jūs išstatutinsite pareigūnus, prašom pasakyti, jie socialinių garantijų netenka, netenka ir didesnio atlyginimo, taip? Ar kaip čia bus, jeigu perkeičiate į kitą darbą? Na, tai taip?
R. PALAITIS. Atsakysime taip. Taip, iš tikrųjų valstybei kainuoja buhalteris su antpečiais, jeigu jau visiškai supaprastintai šnekant, ir klausimas, ar buhalteris turi būti su antpečiais, ar jis turi atitikti fizines normas ir sveikatos specialiuosius reikalavimus. Manau, kad ne. Tačiau tai, ką statutiniu būdamas žmogus užsidirbo, šiurkščiai šnekant, pensijos stažą ir visa kita, tai jam išlieka. Tačiau jeigu jis išsistatutina, jis gauna atlyginimą kaip karjeros tarnautojas. Šio įstatymo įgyvendinimo tvarkoje pasakyta, kad jeigu jis kaip statutinis turėjo kažkokią kvalifikacinę kategoriją, tai ta pati kategorija perkeliama jau ir į karjeros kvalifikacinę kategoriją. Maksimaliai stengiamasi išlaikyti geras sąlygas, tačiau, aišku, visuomet yra interesų konfliktas, ar tas konkretus žmogus toje vietoje, ar mokesčių mokėtojas, kurio pinigai eina jam apmokėti. Tai kieno pusėje stovime?
PIRMININKAS. Dar liko trys Seimo nariai sąraše, bet laikas jau baigėsi ir mes labai vėluojame, tai reikia baigti, kitus klausimus gal pavyks geriau išsiaiškinti komitetuose.
Dabar motyvai. Dėkoju, ministre. Dabar motyvai, L. Sabutis – už. Prašau.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Senokai jau buvo svarstoma, ginčijamasi dėl atitinkamos vietos, atitinkamos pareigybės, statutinis ar nestatutinis toje pačioje įstaigoje galėtų atlikti tas pareigas. Šiuo atveju vis tiek reikia pritarti, nes iš tikrųjų problema egzistuoja ir ginčas nesibaigia. Tačiau dėl paties statutinio tarnautojo apibrėžimo, žinoma, jis koreguotinas ir visiškai čia neverta minėti diplomato. Diplomatas turi atskirą Valstybės tarnybos įstatymą ir gali jis pagal jį gyventi. Juo labiau svarbiausia šiame visame pateikime yra, be abejo, 2 straipsnis „Įstatymo įgyvendinimas“. Jo įgyvendinimo pradžia ir pabaiga turėtų būti numatyta. Kaip dabartiniams statutiniams tarnautojams, tampantiems karjeros arba kitokio pobūdžio tarnautojais, turėtų išlikti beveik visos tos garantijos, kurios buvo priimant į statutinę tarnybą. Todėl iš esmės svarstymui pritariu ir kviečiu kitus Seimo narius taip pat pritarti.
PIRMININKAS. A. Sysas išdėstys priešingus argumentus. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, net kolega, kalbantis už, viską kalbėjo apie tai, kas yra nekokybiškai padaryta šiame įstatyme, dėl kurio kyla gana daug diskusijų. Ir Teisės departamentas parašė nemažai pastabų, ir dėl dviejų straipsnių, ir dėl pirmo, ir dėl antro, pareigūnai parašė penkių puslapių kreipimąsi, kur išdėstė… Jie nesako, kad nereikia taisyti to įstatymo, bet ten daug išsakyta pastabų. Aš manau, paprasčiausias būdas grąžinti, tegu autoriai patobulina atsižvelgiant į tas pastabas, kurias išsakė ir pareigūnai, ir Teisės departamentas, ir tada ateina. Dabar ar visą šį reikalą darys Seimas? Ar neturite dabar darbo? Biudžeto nesvarstome ir kitų klausimų? Jeigu mes visus blogus įstatymo projektus, kuriuos atneša Vyriausybė, taisysime čia, tai gal Vyriausybės nereikia?
PIRMININKAS. Prašome balsuoti dėl pritarimo pateiktam projektui.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 24, prieš – 8, susilaikė 19. Nepritarta.
Dabar reikia spręsti alternatyviai, ar… (Balsai salėje) Prašau? Tai dabar siūlau alternatyviai spręsti, ką toliau darysime, ar grąžiname tobulinti Vyriausybei, tai yra rengėjams, ar atmetame. Už tobulinimą – mygtukas „plius“, už atmetimą – mygtukas „minus“.
V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, gal bendru sutarimu? Žiūrėkite, ministras netgi išėjo iš salės. Grąžinkime tobulinti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų gal nereikia balsuoti tada. Jeigu Seimas pritaria, tai nereikia alternatyvos. Gerai, Seimas pritarė, grąžiname šį įstatymo projektą Vyriausybei tobulinti.
Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.