Vakar Lietuvos policijos profesinės sąjungos taryba buvo susitikusi su Lietuvos policijos generaliniu komisaru Sauliumi Skverneliu, jo pavaduotoju Algirdu Stončaičiu ir Finansų valdybos viršininku Romualdu Voišniu. Pagrindinis susitikimo tikslas – sužinoti ateinančiųjų metų policijos finansavimo prognozes.

R.Voišnis, pristatė kitų metų finansinę situaciją ir paminėjo, kad finansavimas atrodo, jog sumažėjo, tačiau iš tiesų tas mažėjimas yra dėl atsilaisvinusių etatų. Anot V.Lamausko, nors išėjusieji pareigūnai sutaupė darbo užmokesčio fondo lėšų, tačiau likusiųjų pareigūnų darbo krūviai gerokai padidėjo, o pareigūnams nei priemokomis nei kitaip nebuvo atlyginta už papildomą krūvį.

Anot profesinės sąjungos atstovų, sumažėjęs finansavimas policijai tikrai ne į naudą.

A.Stončaitis priminė, jog nuo ateinančiųjų metų sausio 1 d. policija atsisako komercinių funkcijų, todėl policija praras dalį pajamų, kurias užsidirbdavo, vykdant komercinę funkciją. Uždirbtos lėšos buvo skiriamos kurui, automobilių eksploatacijai ir kt. išlaidoms. Minėtos išlaidos, atsisakius komercinės funkcijos, liks „nepadengtos“ pinigais ir dėl to visai sistemai kitais metais atsiras 5 mln.Lt poreikis. Taip pat generalinio komisaro pavaduotojas informavo ir apie tai, kad priimtas įstatymas įpareigojantis mokėti socialinio draudimo įmokas, bet pinigų šiam įstatymui vykdyti nenumatyta. Taigi jie turės būti skirti iš darbo užmokesčio fondo – iš viso apie 5,7 mln. Lt.

Dargi policijai deleguotos naujos funkcijos, susijusios su smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimu. Norint kokybiškai įgyvendinti šį įstatymą papildomai reikėtų apie 6,1 mln. Lt, o jų neskyrus, nukentės kitų veikų tyrimas. Atsižvelgiant į statistinius duomenis, dėl šio įstatymo įgyvendinimo, prognozuojama, jog ikiteisminių tyrimų papildomai daugės apie 5000. Policijos vadovybės nuomone, tai gali turėti įtakos ikiteisminių tyrimų kokybei.

Anot Lietuvos policijos pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko, profesinė sąjunga aktyvins savo veiksmus, siekdama, kad realus policijos sistemos finansinis poreikis būtų patenkintas ir būtų kompensuotos dėl komercinių funkcijų atsisakymo lėšos, kurias sistema praras.

„Pareigūnų bendruomenė neliks nuošalyje ir sieks atkreipti visuomenės bei politikų, formuojančių biudžeto asignavimų paskirstymą, nuomonę, kad būtina tokioms svarbioms sritims kaip policija, užtikrinti reikiamą finansavimą. Tik esant pakankamam finansavimui bus užtikrinta policijos darbo kokybė, o tuo pačiu visuomenė labiau pasitikės policija“, - kalbėjo V.Lamauskas.

Išklausius finansines prognozes buvo pereita prie eilinių klausimų. Policijos departamento vadovybei profesinės sąjungos atstovė Daiva Balkienė priminė apie problemą, dėl kurios profesinė sąjunga buvo kreipusis, dėl papildomų funkcijų pavedimo atlikti migracijos tarnybai, kai Vilniaus miesto policijos komisariate buvo prašoma įsteigti 4 migracijos darbuotojų etatus ir skirti finansavimą – apie 200 tūkst.Lt. Anot policijos Generalinio komisaro, ši iniciatyva nebuvo nepastebėta, departamentas informaciją apie lėšų poreikį pateikė vidaus reikalų ministerijai ir, departamento žiniomis, problema artimiausiu metu turėtų išspręsta.

Aptartas ir šiuo metu aktualus klausimas – situacija Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių policijos komisariate. Profesinė sąjunga informavo Generalinį komisarą apie Kėdainių policijoje pastebimą tam tikrą valdymo krizę. Pasak V.Lamausko, prieš 6 metus prasidėję neigiami reiškiniai šiame komisariate tęsiasi iki šiol. Tuomet atlikto mikroklimato tyrimo rezultatai kai kurių viduriniosios grandies vadovų atžvilgiu buvo neigiami, neseniai pakartotinai atlikus tokį tyrimą situacija atrodo nepasikeitusi, nesiimama jokių sprendimų. Profesinės sąjungos teigimu, nesitariama su pareigūnais kaip problemą spręsti, todėl kolektyvas tampa demotyvuotas, tai tiesiogiai veikia ir darbo rezultatus, ir bendrą pareigūnų savijautą, o tokie santykiai veda į dar gilesnę krizę. Profesinės sąjunga atkreipė dėmesį, kad vadovybė imasi priemonių, kuriomis tam tikra prasme spaudžiami visuomeniškai aktyvūs darbuotojai.

Užsiminta ir apie Lietuvos policijos mokyklos pareigūnų bendruomenės kreipimąsi dėl mikroklimato tyrimo iniciavimo. Generalinis komisaras užtikrino, kad toks tyrimas artimiausiu metu bus atliktas.

Išsakyta profesinės sąjungos nuomonė ir dėl kontrolės institucijų veiklos. Anot V.Lamausko, sukurta ir veikia labai daug subjektų, turinčių teisę vykdyti eilinių pareigūnų veiklos kontrolę. Kiekvienas tokių subjektų, atlikdami įvairius patikrinimus žūtbūt siekia pateisinti savo egzistavimą ir neradę pareigūnų kaltė įrodymų dėl tiriamo skundo ieško bet kokio, net ir mažareikšmio pažeidimo. Pasak V. Lamausko, susitikimų su pareigūnais metu jis dažnai girdi, jog nemažai darbo laiko pareigūnai skiria paaiškinimų ir pasiaiškinimų rašymui, atsiskaitymui kontroliuojantiems padaliniams, tad atrodo, kad kontrolė tampa savitikslis dalykas. Jis teigė, jog kontrolės mechanizmas orientuotas tik į žemiausią grandį, o akivaizdu, kad problemų gana daug yra ir aukštesniame lygmenyje, ir valdyme, todėl pasiūlė dalį kontrolės funkcijas atliekančių pajėgų nukreipti valdymo krizėms spręsti.

Pasak S.Skvernelio, pareigūnų bendruomenės teikiama nuomonė ir pasiūlymai labai svarbūs ir turi didelę reikšmę ieškant sprendimų probleminėse srityse.