Apie tai, kad tam tikrai daliai jėgos struktūrose dirbančių darbuotojų (buhalteriai, personalo, viešųjų pirkimų skyrių specialistai ir pan.) nebūtinas statutinio valstybės tarnautojo statusas, kalbama jau senokai. Tam neprieštarauja ir pareigūnų bendruomenė, tačiau pareigūnai išstatutinimo procesui kelia pagrindinę sąlygą, kad nebūtų pažeisti šiuo metu dirbančių statutinių valstybės tarnautojų, kurių pareigybę būtų nuspręsta išstatutinti, teisėti lūkesčiai. Atrodo, kad bent jau Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose dėl to neturėtų kilti konfliktų, mat jį kuruojanti Teisingumo ministerija apie pasikeitimus informuoja darbuotojų atstovus, su jais konsultuojasi ir ieško bendro sutarimo. Nors teisingumo viceministras Gytis Andriulionis prisipažino, jog pertvarkos norėtųsi kardinalesnės, tačiau daug svarbiau esą yra užtikrinti teisėtus darbuotojų lūkesčius.

Teisingumo ministerija jau pradėjo įgyvendinti pirmąjį Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų išstatutinimo etapą, kai išstatutinamos valstybės įmonių prie pataisos namų vadovų pareigybės. Planuodama antrąjį etapą lapkričio pradžioje ministerija konsultavosi ir su darbuotojų atstovais.

 Žadėjo skaidrų procesą

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovas Pravieniškių pataisos namuose Kęstutis Pauliukas susitikimo ministerijoje atmosferą apibūdino kaip labai gerą, viceministras įdėmiai išklausęs profsąjungininkų; konstatuota, jog dėl pagrindinių pertvarkos elementų pozicijos iš esmės sutampa. Tai, kad praeityje daryta pertvarka sujungiant kai kurias  Kalėjimų departamentui pavaldžias įstaigas nesukėlė nereikalingos įtampos tarp darbuotojų, taip pat teikia vilčių, kad ir čia išstatutinimo procesas vyks gana sklandžiai

Pasak Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Tomo Vaitkunsko, susitikime Teisingumo ministerijos atstovai taip pat pažadėjo, jog darbuotojus informuos apie visus numatomus pakeitimus, konsultuosis su jų atstovais. Atsiradus pakeitimų teisinėje bazėje, veiksmai taip pat bus derinami su darbuotojų atstovais.

 Pristatytas natūralaus išstatutinimo modelis

Teisingumo viceministro teigimu, struktūros išgryninimas reikalingas dėl socialinio teisingumo ir dėl racionalaus valstybės išteklių naudojimo: „Yra pareigybių, kurioms nebūdingas ir nebūtinas statutinio valstybės tarnautojo statusas. Pvz., buhalteriui ar personalo skyriaus specialistui nereikalingas nei fizinis pasirengimas, nei galimybė duoti valdingus nurodymus tretiesiems asmenims. Nepaisant to, jie dirba statutinį darbą su papildomomis socialinėmis garantijomis, kaip ir tie, kurie pagrįstai turi specialų statusą. O tai susiję ir su valstybės išteklių naudojimu“.

Kartais, anot jo, tokio statuso turėjimas netgi trukdo, „pvz., sveikatos priežiūros tarnybų vadovai anksčiau turėjo būti statutiniai. Tai reiškia, kad medikai, o į vadovo postą dažniausia pretenduoja vyresnio amžiaus žmonės, prieš priimant į statutinį postą turėjo pasitikrinti sveikatą, laikyti fizinio pasirengimo testą ir t.t. Dažnai žmonės to testo neišlaikydavo arba net nesutikdavo laikyti“, - sako G.Andriulionis.

Susitikime darbuotojų atstovams valdininkai pristatė vadinamąjį natūralų išstatutinimą. „Tai reiškia, kad bendru sutarimu identifikuojame pareigybes ir funkcijas, kurioms nereikia turėti specialiųjų gebėjimų ir priimame sprendimą jas išstatutinti, bet tik tada, kai žmogus išeina iš darbo“, - dėsto viceministras. 

 Sieks išvengti „dirbtinių“ reorganizacijų

Dėl dalies pareigybių jau yra sutarta, tačiau struktūroje yra ir tokių, dėl kurių statuso kyla nesutarimų. Paskutiniame ministerijos ir darbuotojų atstovų susitikime nuspręsta identifikuoti tas pareigas, dėl kurių statutinio statuso sutaria abi pusės, o dėl ginčytinų  bus deramasi atskirai.

„Vienas pagrindinių tikslų, kad Kalėjimų departamento struktūra būtų mažiau sukarinta, ir buvo perduodant šią struktūrą iš Vidaus reikalų į Teisingumo ministerijos pavaldumą“,  - sako dabartinis departamento vadovas Kęstutis Širvaitis, - tik procesas kiek užtrukęs. Jis kol kas dar negali pasakyti, kiek maždaug pareigybių palies išstatutinimas, tačiau masinio pobūdžio jis esą neturės.

K.Širvaitis taip pat palaiko profesinių sąjungų  poziciją, kad vykdant reorganizaciją nenukentėtų žmonės, kad darbuotojų lūkesčiai nebūtų pažeisti. „Stengsimės taip pat, kad neatsirastų dirbtinės reorganizacijos, nuo kurių nukentėtų žmonės, - sako departamento direktorius. -  Parengsime ministerijos lygmeniu tipinius  pareigybių aprašymus, kad atskiros įstaigos negalėtų traktuoti išstatutinimo savaip“.

 Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen