Atvejų apie korumpuotus teisėsaugos pareigūnus, nuteistus ar ne, žinome tikriausiai kiekvienas. Kiek rečiau „prasimuša“ informacija apie sąžiningus tarnautojus, nukentėjusius dėl savo atliekamo darbo.

Panašu, kad būtent persekiojimo dėl savo pareigų auka tapo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vyriausioji tyrėja Lina Andriuškevičienė. Per 15 metų ištyrusi daugybę bylų, taip pat ir rezonansinių bei didelių apimčių, neturėjusi jokių nuobaudų per vieną dieną ji tapo „blogiete“, kuri esą tarnauja nusikalstamam pasauliu. Jauna moteris, kartu su vyru auginanti dvi dukreles, nušalinama nuo pareigų ir jau daugiau nei metus neturi pajamų šaltinio.

Nors susidaro įspūdis, jog visą tą laiką L.Andriuškevičienė buvo atsitvėrusi tylos siena, tačiau ji sako, jog iki šiol tiesiog nebuvo išgirsta. „Visuomenėje nėra įprasta, kad prokuratūra taip akivaizdžiai griautų tyrėjo atliktą tyrimą, tad tikėti manimi niekas ir neskubėjo“, - sako visą nežmoniškų jėgų pareikalavusią istoriją sutikusi papasakoti pareigūnė.

Po metus vykdyto tyrimo - areštinė

Metus, nuo 2009 metų spalio, tyrusi bylą dėl UAB „Vilniaus sadutė“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, didelės vertės turto iššvaistymo ir nusikalstamo bendrovės bankroto, surinkusi nemažai įrodymų dėl penkių įtariamųjų nusikalstamos veikos, vyriausioji FNTT tyrėja staiga sulaukė kolegų iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT).  2010 metų rugsėjo 21 d. skandalingai (plačiai nušviečiant žiniasklaidai) laikinai sulaikytai tyrėjai, prieš tai atlikus kratą darbe ir namuose, pareikšti kaltinimai, neva, vykdydama ikiteisminį tyrimą ji piktnaudžiavusi tarnyba ir padariusi nusikalstamų veikų. Ji kaltinama neteisėtai pradėjusi, neteisėtai tyrusi ir neteisėtai pareiškusi įtarimus penkiems asmenims. Beje, tiesiai iš areštinės ji buvo išvežta į ligoninę, kur jai skubiai atlikta operacija, o reikšmingi dokumentai įteikti dar kaip reikiant nepraėjus veikti narkozę sukėlusiems vaistams.

L.Andriuškevičienė iki šiol negali suprasti, kaip ji galėjusi neteisėtai pradėti tyrimą, jei tai buvo pavesta atlikti, tokį nurodymą sankcionavo prokuroras. Be jo ir ikiteisminio tyrimo teisėjo žinios L.Andriuškevičienė nėra padariusi nė vieno procesinio veiksmo.

Gajos spaudos antys

Po jos laikino sulaikymo žiniasklaida tuoj pat pradėjo skleisti gandą, neva L.Andriuškevičienė bei dar du sulaikytieji (bendrovėje „Baltijos turto holdingas“ vadybininku dirbantis Arūnas Antanaitis bei advokatas Petras Butkevičius) vykdė Izraelio bei Lietuvos pilietybes turinčio Meiro Klabino užsakymą kenkti jo buvusiems verslo partneriams. Ji, esą, vykdė, o tie du – ją organizavo ir tam sukurstė.

Pareigūnė M.Klabiną, teigia, mačiusi tik kartą, kai jį byloje apklausė liudytoju po to, kai jo pavardę paminėjo vienas iš įtariamųjų „Vilniaus sadutės“ byloje. Tai padariusi, kad būtų patikrintos visos įmanomos iškeltos versijos.

Tik šių metų rudenį prasidėjus teismo procesui valstybinį kaltinimą L.Andriuškevičienei ir kitiems dviem įtariamiesiems palaikantis prokuroras Mindaugas Bliuvas teisėjai buvo priverstas pasakyti, jog M.Klabinas šioje byloje nėra minimas iš viso ir yra joje „niekas“. Deja, iš inercijos ar specialiai, kai kurios žiniasklaidos priemonės vis dar eskaluoja spaudos antį, esą, įtariama, jog L.Andriuškevičienė dirbo M.Klabinui.

Gali būti numarinta svarbi byla

Paradoksas, bet tyrėjos pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį ji, teigia, atlikusi sąžiningai ir teisėtai, nors STT atrodo priešingai, yra nenutrauktas, o pareikšti įtarimai iki šiol (daugiau nei metai!) nepanaikinti. Ikiteisminis tyrimas perduotas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui, kurį kuruoja prokuroras Audrius Pėstininkas.

Jo teigimu, šiuo metu procesas „laukia“, kol specialistai atliks „Vilniaus sadutės“ finansinės veiklos tyrimą. Pasak prokuroro, šio tyrimo išvados turės didelės reikšmės bylai, todėl be jų, esą, sunku prognozuoti tyrimo baigtį ir galimus rezultatus. Deja, specialistų išvadų reiks laukti dar ilgokai, mat šiai bylai eilė ateis tik 2012 m. antrame ketvirtyje. „O jau tada, tikėkimės, kitų metų pirmąjį pusmetį bus matyti šio tyrimo pabaiga“, - komentuoja A.Pėstininkas.

Taigi L.Andriuškevičienės tirtos bylos procese – pauzė, o ji pati teisiama už tai, kad neteisėtai jį pradėjo. Išeitų labai didelis absurdas, jei tyrėja būtų už tai nuteista o iš paskos, šio neva neteisėto tyrimo pagrindu, būtų nuteisiami ir tie penki įtariamieji. Tačiau ji įsitikinusi, kad taip neatsitiks, nes ji apsiginsianti, tik va, ta kita, gerokai rimtesnė byla, gali būti tyliai numarinta. Tam jau yra prielaidų.

Įtariamieji tapo nukentėjusiaisiais

Lapkričio 8 d. Vilniaus miesto II apylinkės teismas, remdamasis prokuroro M.Bliuvo pozicija, priėmė stulbinančią nutartį. Pagal ją du iš įtariamųjų „Vilniaus sadutės“ byloje – verslininkas Remigijus Andriūnas ir jo sugyventinė Lina Mananikova – gavo galimybę nekliudomai susipažinti su visa dešimties tomų byla, kurioje prieš juos surinkti duomenys, grindžiantys jiems pareikštus įtarimus. Kol vyks visų instancijų teismų maratonas L.Andriuškevičienės byloje, R.Andriūnas ir L.Mananikova, išstudijavę visą savo bylos medžiagą (dokumentais, liudytojų apklausomis, įtariamųjų parodymais, kitais įkalčiais), turės pakankamai laiko sukaišioti galus į vandenį.

Kaip gi tai atsitiko? Ogi jie, kartu su kitais trimis įtariamaisiais „Vilniaus sadutės“ byloje, L.Andriuškevičienės byloje apie savo vykdytą galimai nusikalstamą veiką buvo apklausti kaip liudytojai, o bylą perdavus nagrinėti teismui, teisėja Ainora Kornelija Macevičienė gavo R.Andriūno ir L.Mananikovos prašymus juos pripažinti nukentėjusiaisiais. Jie, esą, patyrė žalą, kai L.Andriuškevičienė, be jų sutikimo atskleidė informaciją apie jų privatų gyvenimą, kurią sužinojo atlikdama ikiteisminį tyrimą. Prokuroras M.Bliuvas teismo prašė gautus prašymus tenkinti. Jo neįtikino L.Andriuškevičienės ir jos advokato argumentai, kad R.Andriūnui ir L.Mananikovai pareikšti įtarimai nėra panaikinti, o jų atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiaga yra prijungta prie šios bylos. Prokuroras patikino teisėją, jog šios dvi bylos nėra susijusios, tad teismas detaliau neanalizavo kaltinamųjų pozicijos.

Neturėjo teisės prieiti prie bylos, bet viską žino

Bet grįžkime prie įtariamųjų-nukentėjusiųjų pareiškimų, Ypač įspūdingas L.Mananikovos prašymas. Ji teigia, jog byloje, kurioje ji prašo pripažinti ją nukentėjusiąją „surinkta pakankamai duomenų“, kad kaltinamieji atskleidę informaciją apie josios ir kitų asmenų privatų gyvenimą. Be to, jai jau aišku, kad ikiteisminis tyrimas dėl „Vilniaus sadutės“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymas neteisėtas ir nepagrįstai inicijuotas (kursyvas L.Mananikovos). Dar bent keliose jos prašymo vietose remiamasi bylos medžiaga ir ne šiaip nuotrupomis, o jos analize.

Išties stulbinančios įžvalgos, žinant, kad ji, kaip liudytoja, neturėjo teisės su bylos medžiaga susipažinti. L.Andriuškevičienė teisme uždavė klausimą prokurorui, ar jis aiškinosi šią problemą, tačiau jis nuo atsakymo išsisukęs.

Nepaisant to, L.Mananikova net neslepia bylos duomenis išsinagrinėjusi ir teigia, jog dėl jos privataus gyvenimo detalių  atskleidimo „patyrusi dvasinius išgyvenimus, psichologinę traumą, nesaugumo jausmą bei kitus nepatogumus“, todėl teismo prašo L.Andriuškevičienės byloje pripažinti ją nukentėjusiąja ir leisti dalyvauti ją nagrinėjant.

Įtariamieji neturi teisės į privatumą

Dar vienas absurdas, kurio niekas neįvertino: R.Andriūnas ir L.Mananikova net neturi teisės skųstis, kad esą atskleistos jų privataus gyvenimo detalės, nes įtariami nusikaltimo darymu asmenys patys „atsisako  nuo teisės  į  privatų gyvenimą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nusikaltimas.  Nusikalstamai  veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas“ (LR Konstitucinio teismo nutarimas 2000 m. gegužės 8 d.). Ši nuostata, kaip ir nekaltumo prezumpcijos principas, yra įtvirtinti Europos žmogaus teisių teismo praktikoje.

L.Andriuškevičienė sako, jog jai mesti kaltinimai yra tas pats, kaip kaltinti gydytoją, kad jis imdamas kraują iš piršto sukėlė skausmą.

Prokuroras kažko nežino?

„Vilniaus sadutės“ bylą šiuo metu kontroliuojantis prokuroras A.Pėstininkas, paklaustas kaip vertina faktą, jog jo bylos įtariamieji teismo nutartimi gavo leidimą susipažinti su prieš juos rinktais duomenimis, atsako, kad su tuo tyrimu jis nieko bendro neturįs, tačiau jeigu tam tikros informacijos ir yra iš jo baudžiamosios bylos, tai ji yra ten tik su jo leidimu.

„Yra tam tikra bylos informacija, mano leista panaudoti kitoje byloje. Tą bylą, kurios tyrimą atliko STT, kuruojantis prokuroras (M.Bliuvas – red.) kreipiasi į mane su prašymu leisti iš mano tyrimo panaudoti informaciją savo baudžiamojoje byloje, tai aš tada svarstau ir duodu sutikimą, - sako prokuroras. - Yra vertinama, ar tai gali turėti įtakos mano tyrimui. Su tuo tyrimu aš nieko bendro neturiu, bet jeigu kokia nors informacija iš mano tyrimo ir yra kitoje baudžiamojoje byloje, tai ji duota su mano leidimu apsvarsčius galimybę, kiek ji gali pakenkti“.

Tai išgirdusi L.Andriuškevičienė labai nustemba, nes yra rašiusi prašymą prokurorui, kad prie STT ikiteisminio tyrimo jos atžvilgiu medžiagos būtų prijungta ir visa jos tirtos bylos medžiaga, o šis jos prašymą patenkinęs.

Laukiama Generalinės prokuratūros reakcijos

Ilgą patirtį turinti tyrėja, be kita ko, stebisi nuo pat pradžių jos atžvilgiu vykdomų procesinių veiksmų  nekorektiškumu. Pradedant kratomis, kurios atliktos pažeidžiant daugybę būtinų procesinių taisyklių, baigiant reakcija į jos dėl pažeidimų rašomus skundus. Jų L.Andriuškevičienė sako prirašiusi šešias dešimtis. „Žinote, yra Lietuvos Baudžiamojo proceso kodeksas ir yra kodeksas L.Andriuškevičienei, - liūdnai juokauja ji. - Piliečiui į raštą tam tikros institucijos turi atsakyti per 10 d., man – per 30 d., aš – kitam registre“.

Paskutinis tyrėjos pareiškimas adresuotas Generaliniam prokurorui, juo ji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro M.Bliuvo atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo jam suteiktais įgaliojimais. Ar šis prašymas  nepasiklys Generalinės prokuratūros koridoriuose, parodys laikas.

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen