Policijai, ypač kriminalinei, - jos prestižui, pasitikėjimui suduotas nemažas smūgis, aukščiausiems  vadovams pareikšti įtarimai dėl sunkių nusikaltimų. Visuomenė ir kriminalinės policijos pareigūnai sunerimę: ar skandalo sukrėsta sistema neišsibalansuos, ar nebus pakenkta svarbiems tyrimams, kuriuos atlieka kriminalinė policija?

Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis atsakydamas į kelis portalo pareigunai.lt užduotus klausimus sakė, jog taip neatsitiks, ir tvirtino visiškai pasitikįs Lietuvos kriminaline policija. „Maniau, manau ir, matyt, manysiu, nes kol kas neturiu kitokių prielaidų, kad tai (Kriminalinės policijos biuras - red.) elitinis, svarbiausias mūsų padalinys, lygiai kaip ir kriminalinė policija yra ypatingai svarbi ir duoda milžinišką naudą šaliai“, - teigė policijos vadovas.

Sisteminių problemų esama

Tačiau nepaisant to, čia jis matąs ir tam tikrų sisteminių problemų: „Tai, kas susiję su ikiteisminio tyrimo efektyvumu, veiksmų derinimu, su operatyvinės veiklos kontrole, su operatyvinių darbuotojų rengimu, mokymu ir kitais klausimais, kurie turi būti sprendžiami strategijų lygmeniu, iki šiol, manau, nebuvo tinkamai sprendžiama. Šita istorija kaip tik ir apnuogino tam tikras mūsų veiklos spragas“.

Tai, kad su operatyvinės veiklos kontrole yra problemų, rodo ir dar vienas nesenas pavyzdys, kai po patikrinimo, kurį atliko Kriminalinės policijos biuras ir Policijos departamento Imuniteto valdyba, Šilutės komisariate nustatyti faktai, dėl kurių teko atleisti kriminalinės policijos skyriaus viršininką ir dar keletą pareigūnų, dar kitus – bausti ir skirti neeilines atestacijas. „Turime pasidarbuoti, kad tokių atvejų nebūtų mūsų sistemoje“, - tvirtina generalinis komisaras.

Vieno asmens susitapatinimas su visa kriminaline policija nekorektiškas 

S.Skvernelis mano, jog garsiai nuskambėjusioje istorijoje teigiamas dalykas yra tas, kad pati sistema (iš dalies padedama ir žiniasklaidos) identifikavo problemą, aktyviai įsijungė į jos sprendimą. „Mūsų kartu su prokuratūra veiksmai parodo, kad niekas, nepriklausomai nuo rango, pareigų ir kitokių nuopelnų, negali išsisukti nuo atsakomybės, jei yra padaryti neteisėti veiksmai. Pirmiausiai jie turi būti identifikuoti, rizikos suvaldytos ir įvardyti kalti asmenys.

Ikiteisminis tyrimas turi atsakyti į visus šituos klausimus, todėl vertinimai ar versijos, pasakytos viešojoje erdvėje, nesutampa su tuo, kas vyksta ikiteisminiame tyrime. O atskirų asmenų statusas šioje istorijoje priklauso nuo prokuratūros. Šiuo metu, kai kalbamės (lapkričio 15 d. - red.), yra vienas žmogus, kuris pasitraukė savo noru“, - pasakoja generalinis komisaras.

Jis neigiamai vertina dabar jau buvusio savo pavaduotojo Visvaldo Račkausko komentarus, esą visas šis įvykis yra nusikaltėlių provokacija, nukreipta prieš kriminalinę policiją: „Save sutapatinti su kriminaline policija yra mažų mažiausiai neetiška. O kalbos apie kriminalinės policijos galių mažinimą ar naikinimą yra taip pat nekorektiškos.  Aš matau labai svarbią jos misiją, ta linkme ir dirbsime“, - komentuoja S.Skvernelis.

 Pareigūnai gali jaustis drąsiau

Šie neseni įvykiai, taip pat Kalvarijos istorija, anot jo, turėjo parodyti pareigūnams, kurie galbūt buvo persekiojami, nesijautė saugūs prieš viršininkus, kad jie nebus palikti likimo valiai, jei bus principingi, drąsiai įvardins problemas. „Tikrai manau, kad didžioji mūsų policijos dalis yra sveika, o tą, kuri papuvusi, tiesiog reikia šalinti“, - teigia policijos vadovas.

Jis daro prielaidą, jog ši istorija gali šiek tiek sumažinti žmonių pasitikėjimą policija, tačiau taip pat mano, jog ir visuomenė turinti įvertinti faktą, kad pati policija bando savo problemas spręsti: neneigia jų, neslepia ir nepersekioja tų, kurie apie jas kalba.

Tai, kad tyrimą dėl aukštų pareigūnų galimo piktnaudžiavimo atlieka generaliniam policijos komisarui tiesiogiai pavaldi Imuniteto valdyba, gali atrodyti, kad jis ir prokurorai nepasitiki kriminaline policija ir jos vadovais, tačiau S.Skvernelis tai kategoriškai neigia. „Sistemos vadovas turi turėti padalinį, kuris nebūtų pavaldus policijos įstaigų padalinių vadovams. Tai yra visame pasaulyje numatytas mechanizmas tam, kad būtų objektyvumas ir nešališkumas. Pavyzdžiui, jei Kalvarijos istorijos atveju Kriminalinės policijos biure nebūtų buvę korupcijos kontrolės valdybos, kuruojamos kriminalinės policijos pavaduotojo, galbūt nebūtų buvę tų neigiamų pasekmių“.

Policija stipri ir susitelkusi

Generalinis komisaras taip pat informuoja, jog į V.Račkausko vietą kol kas niekas nebus priimamas, jo turėtos kompetencijos bus paskirstytos dviems pavaduotojams. „Jeigu mums pavyks įvykdyti pertvarką, kuri yra numatyta, gali būti kad ir ateityje bus tik du generalinio komisaro pavaduotojai“, - sako S.Skvernelis. Jis mano, jog taip dirbtinai atskirti viešosios ir kriminalinės policijos veiklą, kaip yra dabar – su skirtingais tikslais ir uždaviniais, netikslinga: „Ketinama eiti link to, kad visą policinę veiklą kuruotų vienas generalinio komisaro pavaduotojas. Būtų centrinė kriminalinė policija biuro pagrindu ir analogiškas viešosios policijos darinys, o juos abu apjungtų vienas pavaduotojas, strateginis vadovas, sprendžiantis visos veiklos klausimus“.

Generalinis komisaras šioje situacijoje išlieka optimistas, sako, jog niekas neprarasta ir linki visai pareigūnų bendruomenei susitelkti: „Esame stiprūs, o stiprybė yra ir tame, kad sugebame problemą pamatyti, identifikuoti ir ją spręsti“.

Kalbino Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen