Šią savaitę Seimo komitetai tęsia Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymą, kuriuo numatoma laikinąjį įstatymą pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skaičiavimui taikyti iki 2012-12-31 (anksčiau buvo siūloma iki 2011-12-31). Kai kurių kitų rūšių pensijų ir kitų socialinių išmokų sumažinimą numatančias nuostatas projekte pasiūlyta taikyti tik iki 2011-12-31, t.y. įtvirtinti skirtingus nepalankių nuostatų taikymo terminus. Dėl to pagrindinis komitetas gavo du atskirus Seimo narių siūlymus dėl šio įstatymo projekto, kuriuose nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. gruodžio 31 d. baigia galioti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 bei į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, kad iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensija mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo  principą, siūlo atstatyti valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir kt.; Valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus visoms socialinėms grupėms, o skirtingas teisinis reguliavimas, kai vieniems socialinės išmokos yra  atstatomos, o kitiems – pratęsiamos sumažintos,    pažeidžia konstitucinius piliečių  lūkesčius, vienos rūšies socialinių išmokų  gavėjai priešpastatomi kitai socialinei grupei, todėl siūlo, kad laikinasis įstatymas galiotų iki 2011-12-31.

Projektas čia.

Tęsiamas Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Juo siūloma keisti šiuo metu galiojančias nuostatas dėl ligos ir motinystės pašalpos dydžių ir mokėjimų, o būtent tai, kad laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams būtų mokama 85 procentai vidutinio jų darbo užmokesčio. Nėštumo ir gimdymo atostogų, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) atostogų pašalpos pareigūnams būtų mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Šiuo metu tiek ligos, tiek motinystės (tėvystės) pašalpų dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Siūlomas reguliavimas teigiamas tuo aspektu, kad siūlomi didesnis vidutinio darbo užmokesčio dydis ligos metu, tačiau dėl mokėjimų vaiko priežiūros atostogų nieko nepakeistų. 

Projektas čia.

Pagrindinis (Teisės ir teisėtvarkos) komitetas, apsvarstęs šį projektą, savo išvadoje nutarė įstatymo projekto tikslui – nustatyti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams jų tarnybos sąlygas ir riziką atitinkančias socialines garantijas – pritarti, tačiau nepritarti visam  Įstatymo projektui dėl sekančių priežasčių:

§  Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad poreikis vidaus reikalų sistemos pareigūnams nustatyti kitokią ligos pašalpų mokėjimo tvarką nei asmenims, kuriems šios pašalpos mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, atsiranda dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo specifikos, susijusios su didesniu pavojumi gyvybei ar sveikatai ir didesne šių pareigūnų traumų ir susižalojimų tarnybos metu tikimybe. teigiama, kad su tokiais pavojais susiduria ir kitų statutinių įstaigų (Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, krašto apsaugos sistemos įstaigų) pareigūnai, tačiau Įstatymo projekte siūlomas nustatyti teisinis reglamentavimas būtų taikomas tik vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kuriems taikomas Vidaus tarnybos statutas. Toks teisinis reglamentavimas pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą kitų statutinių pareigūnų atžvilgiu.

Ligos pašalpos dėl nelaimingo atsitikimo darbe mokėjimo statutiniams pareigūnams jų nedarbingumo atveju klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai – visiems statutiniams pareigūnams turi būti nustatoma vienoda tvarka ir sąlygos, neišskiriant vienos statutinių pareigūnų grupės iš kitų.

Toks kompleksinis reglamentavimas galėtų būti nuostata, jog statutiniams pareigūnams jų laikinojo nedarbingumo, atsiradusio dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), susijusio su tarnybinių pareigų atlikimu ar profesine liga, atveju mokama 100 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio, taikant maksimalaus ir minimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis dėl ligos pašalpos skaičiavimo.

 Pastebėtina, kad tokia kompleksinio reguliavimo nuostata dėl nedarbingumo apmokėjimo tvarkos yra pateikta į Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, kuris bus teikiamas Seimui 2011-11-24. Su šiuo projektu galite susipažinti čia.

Papildomame (Valstybės valdymo ir savivaldybių) komitete svarstomas – Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio pakeitimo projektas, kuriuo siūloma pakeisti (padidinti) kompensacijos dydį žuvusio valstybės tarnautojo artimiesiems,  kai vykdęs tarnybines pareigas valstybės tarnautojas žūva valstybėje, kurioje vyksta ginkluoti konfliktai arba yra padidėjusi teroristinių aktų grėsmė (jo artimiesiems būtų išmokama vienkartinė 100 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o sužalojimo arba sunkios ligos atveju, atsižvelgiant į sveikatos sutrikimo laipsnį – nuo 30 iki 50 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija)

Projekte taip pat siūloma nustatyti, kad visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus išmokamos kompensacijos suma negalėtų viršyti 350 000 litų ir galėtų būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus. Išmokėjusiai kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai suteikiama reikalavimo (regreso) teisė išieškoti sumokėtas lėšas iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų.

 Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nėra jokių išimčių dėl to, kur ir dėl ko žūsta valstybės tarnautojas, o numatytas bendras atvejis, kad žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jei jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 12 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Pagrindinis komitetas (Nacionalinio saugumo ir gynybos), apsvarstęs projektą, bendru sutarimu pasiūlė projektą tobulinti šiais aspektais: siūloma, kad valstybės tarnautojams kaip ir statutiniams valstybės tarnautojams dėl kompensacijos sumos nebūtų nustatoma viršutinė riba bei tai, kad susirgimas sunkia liga turėtų būti susiejamas priežastimis, tiesiogiai atsiradusias dėl  tarnybinių pareigų atlikimo.

Projektas yra čia.

Papildomame (Valstybės valdymo ir savivaldybių) komitete bus svarstomas  - Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jame numatoma keisti asmenų, pageidaujančių mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, siuntimo į kitas švietimo įstaigas tvarka. Pagal dabartinį reglamentavimą asmenims, norintiems mokytis įvadiniuose kursuose, susijusiuose su vidaus reikalų įstaigų veikla, kitose švietimo įstaigose, siuntimus į tokias mokymo įstaigas išduoda Vidaus reikalų ministerija visais atvejais, kai asmuo atitinka keliamus reikalavimus. Šiuo projektu siekimama įtvirtinti reguliavimą, kad asmeniui išduoda siuntimą į kitą švietimo įstaigą  vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro nustatytą pareigūnų rengimo poreikį pagal atitinkamas studijų programas.

Su projektu galite susipažinti čia.

Kartu su prieš tai minėtuoju svarstomas - Policijos veiklos įstatymo 11,12 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Juo siekiama nustatyti, kad rotacija būtų taikoma ne tik teritorinių policijos įstaigų ir  policijos komisariatų viršininkams, bet ir jų pavaduotojams, policijos profesinio mokymo įstaigos viršininkui ir jo pavaduotojams, specializuotų policijos įstaigų viršininkams (vadams) ir jų pavaduotojams. Įsigaliojus šiam įstatymui, rotacija būtų taikoma 171 policijos pareigūnui. Policijos generalinio komisaro pavaduotojams siūloma nustatyti penkerių metų kadenciją.

Įstatymo projekte taip pat siūloma detaliai reglamentuoti visų policijos įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų skyrimo į pareigas tvarką. Manytina, kad pritarus minėtam siūlymui ir visų policijos įstaigų vadovus bei jų pavaduotojus ėmus skirti į pareigas atrankos būdu, bus sudaryta galimybė pasirinkti iš didesnio kandidatų užimti vadovaujančias pareigas skaičiaus, o tuo pačiu parinkti labiausiai vadovaujančioms pareigoms eiti tinkančius pareigūnus.

 Projektas yra čia.  

Svarstomas  - Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama išgryninti statutinio tarnautojo sąvoką tokiais tarnautojais nebelaikant arba Lietuvos teisės universiteto policijos fakultetuose (nuo 2004 m. lapkričio 10 d. – Mykolo Romerio universiteto policijos fakultetuose, nuo 2007 m. spalio 18 d. – Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete) besimokusiųjų (besimokančiųjų) asmenų.

 Su projektu galite susipažinti čia.

Svarstomas - Vidaus tarnybos statuto 2, 3, 15, 17, 18, 28, 36, 46, 52 ir 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Jame numatyta, kad neteritoriniu principu steigiamų vidaus reikalų įstaigų ar šių įstaigų padalinių pareigūnų tarnybos vietove laikomos savivaldybių teritorijos, esančios šių vidaus reikalų įstaigų (ar jų padalinių) veikimo teritorijoje. Šiuo metu dėl tarnybos vietovės įstatymas reglamentuoja tai, kad tarnybos vietovė – savivaldybės teritorija, kurioje yra vidaus reikalų įstaigos, kurioje pareigūnas eina pareigas, ar šios įstaigos padalinio (jei padalinio buveinė nesutampa su vidaus reikalų įstaigos buveine), kuriame pareigūnas eina pareigas, buveinė. Taigi siekiama praplėsti tarnybos vietovės ribas, o tai turi įtakos komandiruotpinigių mokėjimui.

 Projektu siaurinamas veiksnių, kurie turėtų būti vertinami, kai asmuo siekia užimti aukštesnes pareigas, ratas. Dėl to  numatyta, kad pagal karjeros principą skyrimas į aukštesnes pareigas grindžiamas pareigūno tinkamumu pretenduojamoms pareigoms (nelieka, jog grindžiama kompetencija, atrankos metu įvertinamas profesionalumas, tinkamumas).

 Taip pat siūloma numatyti, kad pareigūnas gali būti perkeltas į aukštesnes pareigas atestacijos arba atrankos būdu, išskyrus atvejus nustatytus šio Statuto 16 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir kituose įstatymuose, t.y. esant tarnybiniam būtinumui, vidaus reikalų įstaigos vadovas turi teisę laikinai perkelti pareigūną į kitas lygiavertes ar aukštesnes pareigas toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje bei esant tarnybiniam būtinumui ir vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, pareigūnas gali būti laikinai perkeltas į kitas lygiavertes ar aukštesnes pareigas kitoje atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, esančioje toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje.

 Siūloma įtvirtinti, kad vidaus reikalų centrinėms įstaigoms pavaldžių vidaus reikalų įstaigų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vadovų pareigas pareigūnai gali būti perkeliami tik atrankos būdu, išskyrus atvejus, nustatytus šio Statuto 16 straipsnio 5 ir 6 dalyse. Taip pat projekte pateiktas siūlymas įtvirtinti atestavimo tvarką įstatyminiu lygmeniu bei numatyti, kad atestacijos komisijos posėdyje stebėtojo teisėmis gali dalyvauti vidaus reikalų įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ar profesinių sąjungų susivienijimo atstovas. Šiuo metu pagal Vidaus reikalų ministro patvirtintą tvarką, jei pareigūnas yra profesinės sąjungos narys, stebėtojo teisėmis atestacijoje gali dalyvauti tos profesinės sąjungos atstovas.

 Analogiškai kaip ir su atestacija, siūloma kvalifikacijos kategorijų laikymo procedūrą detaliai reglamentuoti įstatyminiu lygmeniu.  

 Projektas čia.