Jaunas ir veržlus profesinės sąjungos atstovas Šiaulių rajono policijoje, tarybos narys, Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas viešajai policijai, Saulius Baltakis nuo 2004 m. dirba Šiaulių apskrities policijoje. Į policiją jis atėjo iš Lietuvos Teisės universiteto Kauno policijos fakulteto. Kaip ir daugelis jaunųjų pareigūnų darbą pradėjo patrulinėje tarnyboje paprastu patruliu.

Ir šiandien jis dirba patrulių būryje tik jau nebe eiliniu, o šio būrio vadu, šį būrį ne per seniausiai prijungė prie Patrulių rinktinės.

Nesibaigiančios reformos vargina pareigūnus

Anot Sauliaus, jau dešimtoje klasėje žinojo, kad bus policininkas, nors giminėje ir šeimoje pareigūnų nebuvo. Ir dėl savo pasirinkimo visai nesigaili, nors pripažįsta, kad per tą neilgą laikotarpį, kai dirba sistemoje, jau spėjo regėti ir išgyventi gausybę pokyčių: nesibaigiančios ir viena kitą vejančios reorganizacijos, sujungimai, apjungimai ir pan. „Kai pasiteiravau seniausiai policijoje dirbančiųjų ar taip buvo visada, jie tik linkčiojo galvas, kad nepamena metų be reformų policijoje. Tas nepastovumas veikia žmones. Nežinai, kas bus po mėnesio, pusės metų... Manau, kad per 20 nepriklausomybės metų policijos sistema jau turėjo būti sutvarkyta ir reformuota. Vis dar tikiuosi, kad sistema bus kada nors sutvarkyta, dėl to ir dirbu dar. O kai kas nors sako, kad gal dėl socialinių garantijų dirbu, belieka tik nusijuokti – kokios socialinės garantijos, jų beveik nėra. Norėtųsi, kad policijos strategija būtų ilgalaikė ir kad kiekvienas naujas vadovas atėjęs nekurtų sistemos pagal save“, - sako Saulius.

Anot S.Baltakio, blogai, kad pareigūnai be teisiai, be jokių garantijų. Štai suserga, kosti, sloguoja ir vis viena į darbą eina. Taip kenkia ne tik sau, bet ir rizikuoja apkrėsti kitus. O kodėl taip yra? Todėl, kad ligos pašalpa – labai maža, o pareigūno atlyginimas nors ir labai nedidelis, vis geriau, nei pašalpa. Niekas neatsižvelgia, kad dažnas pareigūno susirgimas susijęs su jo darbu, juk tenka dirbti lauke, nežiūrint oro sąlygų.

Problemų nemažėja

Gerų pokyčių, pasak Sauliaus, policijoje yra, štai, pavyzdžiui, jau nebereikia pareigūnams iš savo pinigų pilti degalų į policijos automobilius ir jų remontuoti už savo lėšas. Tačiau tų gerųjų dalykų gerokai mažiau nei problemų. Didžiausia problema – žmonių trūkumas ir jų vis mažėja. Jaunų pareigūnų, anot S.Baltakio, ateina labai mažai, o ir atėjusieji dirbti turi mokytis iš naujo. O iš tiesų atėjęs iš mokymosi įstaigos jaunas policininkas turėtų mokėti elementarius dalykus: surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, parašyti išsamų tarnybinį pranešimą, gebėti sulaikyti  pažeidėją, bendrauti su juo, žinoti kaip elgtis įvykio vietoje.

Pareigūnams būtini kokybiški mokymai. Gaila, kad tie, kurie paprastai rengiami – nepasiteisina ir yra daugiau teoriniai. Minusas ir tas, kad tie mokymai organizuojami labai didelei grupei žmonių, paprastai įstaigos salėje, nauda iš jų menka. Anot Sauliaus, sudalyvavęs profesinės sąjungos surengtuose mokymuose atstovams, buvo apstulbęs, kad mokymai gali duoti tiek naudos. Tokius, nedidelėms grupelėms turėtų rengti ir policija, tada iš tiesų būtų jaučiama nauda iš mokymų.  

Sistema pareigūno negina

Labai gaila, tačiau policijos sistema – negina pareigūno, todėl, pasak S.Baltakio, gerai, kad yra nepriklausomos profesinės sąjungos, kurios prireikus siena stoja už pareigūną. Todėl ir pats pasirinkęs profesinę sąjungą tapo jos nariu, nors tuomet gerai nė nesuprato kas ta profesinė sąjunga ir ką ji veikia. Suprato tik viena, kad tai vienintelė priemonė apsiginti, jeigu prireiktų. Tapti profesinė sąjungos nariu paskatino atvejis, kai iš sistemos buvo išmestas dorai, gerai ir sąžiningai dirbantis pareigūnas, vien todėl, kad nebuvo kam jo apginti. To atvejo Saulius sakė negalintis pamiršti iki šiol. Būtent tada ir suvokė, kad policijos sistema gali „suvirškinti“ bet kurį, nes jai visai nesvarbus pareigūnas ir jo nuomonės niekas neklausia, o iškilus problemai ir nesigilinama bei netikima pareigūnu.

„Pareigūno pozicija neanalizuojama, svarbiausia ką sako/rašo žiniasklaida, ką kalba pažeidėjas, jo artimieji. Atliekant bet kokius tarnybinius patikrinimus visiškai neatsižvelgiama į policijos pareigūną. Pamirštama, kad kai kuriais atvejais pareigūnui reikia per kelias sekundes apsispręsti ir veikti. Jeigu kas nors ne taip, niekas nebesiaiškina kodėl. Blogiausia, kad dažniausiai pareigūno nepalaiko net jo vadovybė“, - sakė S.Baltakis.

Vienintelis užnugaris – profesinė sąjunga

Tapęs profesinės sąjungos nariu netrukus Saulius buvo išrinktas atstovu, gal todėl, kad niekada nebijo pasakyti savo nuomonės, o gal dėl to, kad visada stengiasi padėti kitiems. Palaipsniui vis labiau įsitraukė į visuomeninę veiklą ir dabar pripažįsta, kad ji užima kone visą jo laisvą laiką. Tačiau dėl to Saulius nesigaili, per tą laiką daug ko išmoko, daug žinių gavo. „Profesinė sąjunga man kaip gaivaus oro gurkšnis. Dalyvauju profesinės sąjungos rengiamose konferencijose, pasitarimuose, čia kiekvienas gali išsakyti savo nuomonę, ir iš jos niekas nesijuokia, visiems rūpi, ką tu sakai ir apie kokias problemas kalbi. Čia aš pasisemiu naujų jėgų ir idėjų, čia aš augu ir tobulėju. Tuo pat metu tai galimybė nepaskęsti rutinoje: darbas-namai“, - pasakoja S.Baltakis.

S.Baltakis mano, kad šiandien pareigūnui profesinė sąjunga – būtinybė. Aktyvesniam – tai ir saviraiškos būdas, galimybė save realizuoti, pasyvesniam – tai teisinis užnugaris, galimybė jaustis saugesniam. Vis dėlto, anot S.Baltakio, profesinė sąjunga dar daugiau turėtų bendrauti su žmonėmis kiekviename mieste ir miestelyje, su kiekvienu atskirai ir kartu, kad žmonės žinotų, kas yra profesinė sąjunga ir tai, kad juos išgirs, supras, ir bėdoje nepaliks.

Pasinėręs į kasdieninį darbą, profsąjunginę veiklą, laisvalaikio Saulius beveik neturi. Juk nuolat sulaukia kolegų skambučių, klausimų, padeda spręsti problemas, tačiau tai – nevargina, priešingai suteikia džiaugsmo, juk padėti kitiems – malonu.

Pasak Sauliaus, kai galva pernelyg apkrauta – griebiasi fizinio darbo: nupjauna žolę, tvarko aplinką, pasportuoja. „Galva išsivėdina ir vėl pirmyn“, - juokiasi Saulius.