Visą rudenį Pavoverės užkardos pareigūnai gyveno nežinioje ir įtampoje, nes buvo pradėtas svarstyti klausimas dėl šios užkardos perkėlimo Ignalinos rinktinės žinion. Iki šiol ši užkarda priklausė Vilniaus rinktinei.

Keičiantis darbo sąlygoms ir vietovei, natūralu, kad kyla įvairiausių nepasitenkinimų, todėl Pavoverės užkardos daugiau kaip 30 pareigūnų kreipėsi į VSAT vadą Vainių Butiną ir išdėstė savo poziciją, kodėl užkarda turėtų būti palikta Vilniaus rinktinėje.

Pareigūnų manymu, toks sprendimas sukeltų daug neigiamų padarinių, mat neaišku, kurie pareigūnai turėtų būti perkeliami į Ignalinos rinktinę, juolab, kad po sargybų būrio pertvarkymų pareigūnai dirba ne minėtoje užkardoje, o Vilniaus rinktinės Sargybų būryje. Šioje užkardoje dirba pareigūnai iš skirtingų miestų: 17 iš Vilniaus, 19 – iš Pabradės, 20 – iš kitų miestų - Ignalinos, Zarasų, Švenčionių. Nors atstumas tarp rinktinių skiriasi nežymiai, t.y. apie 4 km, vis dėlto kai kuriems pareigūnams, pasikeitus rinktinei, į darbą maksimaliai gali tekti vykti apie 250 km.

Taip pat pareigūnai teigė, jog ne paslaptis, kad skiriasi rinktinių aprūpinimas: Vilniaus rinktinės jis geresnis nei Ignalinos. Pareigūnai motyvavo, kad nesinori pertvarkų, nežinant jų naudos, nes nusistovėję, draugiški santykiai kolektyve, susiformavusios tradicijos.

Svarbiausia, Pavoverės užkardos pareigūnai pasigedo VSAT argumentų, kodėl toks sprendimas būtinas ir kokia tokio sprendimo ekonominė ar kokia kita nauda. Gal tiesiog toks pertvarkymas kažkieno užgaida, o gal žemėlapyje užkardų teritorijos pertvarkius atrodys dailiau?

VSAT vadas V.Butinas tuomet pareigūnus ramino, jog Pavoverės užkardos perkėlimas Ignalinos rinktinės žinion  svarbus dėl struktūros optimizavimo, siekiant paprastesnio valdymo. Tačiau vis dėlto VSAT sudarė komisiją , kuriai buvo pavesta išanalizuoti Pavoverės užkardos klausimą, įvertinti visus teigiamus ir neigiamus aspektus ir pasiūlyti sprendimą. Į komisijos sudėtį įtrauktas ir Pavoverės užkardos atstovas Viktor Magin.

Neseniai vykusiame minėtos komisijos posėdyje balsuojant už Pavoverės užkardos perdavimą Ignalinos rinktinei 3 komisijos nariai balsavo už, 1 - susilaikė, 1 – prieš.

Komisijos posėdyje kalbėjęs VSAT Sienos stebėjimo skyriaus vadovas Vytautas Ulevičius, teigė, jog perduodant Pavoverės užkardą Ignalinos rinktinei, Vilniaus rinktinėje būtų paliekami esami Specialiosios paskirties būrio pareigūnai bei operatyvininkai, taip būtų sustiprinta sienos kontrolė šioje rinktinėje, o taip pat efektyviau būtų išnaudojamas Ignalinos rinktinės (Štabo) potencialas.

Komisijos posėdyje Vilniaus rinktinės vadas V.Mačaitis teigė, kad tikslingumo perduoti užkardą kitai rinktinei nėra, už tai, kad užkarda būtų palikta pasisako ir Vilniaus rinktinės struktūrinių padalinių ir užkardos personalas. Tokios nuomonės laikėsi ir jo pirmtakas, dabartinis Varėnos rinktinės vadas Vytautas Ižganaitis, taip pat l.e.p. Ignalinos rinktinės vadas Valentinas Urbonas.

Anot V.Mačaičio, užkardos pavaldumas sienos kontrolės prasme didelės įtakos neturi, nes sienos kontrolę užtikrina užkarda, o pareigūnų funkcijos Pavoverės užkardoje nesikeistų, nesvarbu kuriai rinktinei ji priklausytų. Vis dėlto Vilniaus rinktinės vadas priminė, kad sprendžiant šią problemą svarbus ne tik finansinis klausimas, bet ir tai, kaip jausis žmonės, nes didelę įtaką turi kolektyvas, jeigu viskas tvarkoje, nereikėtų struktūrinio padalinio perduoti.

VSAT vado pavaduotojas Antanas Montvydas užtikrino, kad keičiant priklausomybę rinktinei nesikeis užkardos etatų skaičius, todėl sienos saugumui grėsmė neiškils. Donatas Škarnulis VSAT Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos viršininko pavaduotojas patvirtino, jog Vilniaus rinktinei sumažinus veikimo teritoriją ir padalinių skaičių ji galės efektyviau vykdyti sienos kontrolę likusiame ruože, o didesnės SPB pajėgos Ignalinos rinktinėje bus efektyviau panaudojamos Ignalinos rinktinėje.

Tačiau nors komisija taip ir nesurado aiškių svertų įrodyti, kad Pavoverės užkarda turėtų būti perkelta į Ignalinos rinktinę, visgi priėmė sprendimą, kad ši užkarda turi būti perduota Ignalinos rinktinei.

Taigi taip ir liko neaišku, kodėl reikia keisti tai, kas normaliai veikia?

Netrukus po komisijos posėdžio VSAT įvyko kito – Strateginio planavimo ir valdymo tobulinimo bei logistikos - komisijos posėdis, kuriame 21 „už“, 2 susilaikius priimtas sprendimas Pavoverės užkardą perduoti Ignalinos rinktinei nuo 2012 m. vasario 1 d.

Anot VSAT Štabo viršininko V.Novikovo Pavoverės užkardos pavaldumo klausimas neturėtų kelti didelių įtampų, nes pareigūnai dėl reorganizacijos nenukentės, o jeigu nesutiks dirbti Ignalinos rinktinės Pavoverės užkardoje jiems bus siūlomos kitos pareigos, pagal jų kvalifikaciją Vilniaus rinktinės padaliniuose.

Tad nuo ateinančių metų vasario Pavoverės užkarda jau bus pavaldi ne Vilniaus, o Ignalinos rinktinei.

Vladimir Banel, Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas:

Pavoverės užkardos perdavimo klausimas keliamas jau ne pirmą kartą, paskutinį kartą - 2009 m., tačiau tada po trumpų diskusijų buvo nutarta Pavoverės užkardą palikti Vilniaus rinktinės sudėtyje, nuo tuo laiko nepasikeitė niekas, svarių argumentų, kodėl turėtų būti perduota užkarda nėra. Dauguma narių tuomet balsavusių Strateginio planavimo ir valdymo tobulinimo bei logistikos komisijos posėdyje prieš užkardos perdavimą, šį kartą buvo kardinaliai priešingi, o gal jų buvo paprašyta taip elgtis? Mažų mažiausiai atrodo keista, kad tiek dabartinis, tiek buvęs Vilniaus rinktinės vadovas, sako kad tai nereikalingas dalykas, tą patį patvirtina buvęs užkardos vadas, kurio nuomonės klausė LPPPS. Užkardos perdavimas būtų labiau žalingas nei naudingas, o sprendimas nesikeičia. LPPPS bandė atsakyti į šį klausimą, ieškojo ir oficialių, ir neoficialių argumentų, informacijos. Atsakymas buvo vienas - argumentų nėra ir neieškokite, nes tai vieno žmogaus noras. Norisi priminti, kad valstybės tarnautojas turi tarnauti, o ne vien valdyti ir vadovauti. Susidaro įspūdis, kad struktūra yra kažkieno asmenine nuosavybė ir nesvarbu, kad argumentų nėra - aš taip noriu...