Kol Vyriausybė pagrindiniu tikslu ir toliau laiko biudžeto deficito sumažinimą, labai tikėtina, jog taupymo režimas vidaus reikalų sistemoje išliks ir kitais metais.

Nors biudžeto įstatymo projektas vis dar keliauja tarp Seimo ir Vyriausybės, tačiau Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios tarnybos ir departamentai jau modeliuoja 2012 metų gyvenimą. Tik Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ir Vadovybės apsaugos departamento vadovai atsisakė portalui pareigunai.lt komentuoti siūlomą finansavimą, kol jis nėra galutinai patvirtintas.

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Vainius Butinas teigė, jog VSAT, vykdydama savo veiklą, dar turės taupyti visose srityse.

Darbuotojams įsipareigojimai vykdomi

Tikrų skaičių apie kitų metų biudžetą dar neturintys Viešojo saugumo tarnybos (VST) atsakingi pareigūnai nesiima prognozuoti, kokie konkrečiai bus kiti metai, tačiau neabejoja, jog taupymo režimas išliks. Nors jei bus gautas toks pats finansavimas kaip ir šiemet, didelių bėdų darbuotojai neturėtų pajusti. Deja, taupymas kitose srityse, tokiose kaip transportas, kelia nemažą susirūpinimą.

VST personalo skyriaus viršininkas Dainius Skliaustys sako, jog gavus tiek pat lėšų kaip ir praeitais metais, etatų mažinimo nenusimatytų, nereikėtų darbuotojams eiti ir nemokamų atostogų. „2008 metais tarnyboje buvo 1145 etatai, 2009 m. sumažinta iki 1067, 2011 – iki 1064. Automatiškai buvo sumažintas ir finansavimas“, - dėsto personalo viršininkas.

Mažinant etatus, pasak jo, žmonių atleisti nereikėjo: „2009 metais padarėme restruktūrizaciją – keli padalinai buvo sujungti į vieną. Žmonių neatleidinėjome, bet kai kuriems šiek tiek sumažėjo vadinamieji koeficientai. Taip pat panaikintos pareigybės tų darbuotojų, kurie išėjo į pensiją. Žodžiu, žmonės atleidimo lapelių negavo, nė vienas nebuvo atleistas“, - nesenus laikus prisimena D.Skliaustys.

Eiti nemokamų atostogų eiliniams Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams nereikėjo nė vienais krizės metais, o 2008 m. po kelias dienas ėjo tik aukštesnės ir aukščiausiosios grandines pareigūnai -  nuo tarnybos vado iki skyriaus viršininko.

„Stengiamės, kad žmonės nebūtų skriaudžiami, - personalo skyriaus viršininkui antrino Tarptautinio bendradarbiavimo ir ryšių su visuomene skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Guzevičius. -  Jei leidžia finansavimas mokame už viršvalandžius, jei ne – suteikiame papildomų poilsio dienų. Žodžiu, vykdomi visi įsipareigojimai darbuotojams“.

Transportui lėšų gali pritrūkti

Deja, situacija, susijusi su transportu, yra gerokai liūdnesnė. Specialiojo transporto ir ginkluotės centro viršininkas Arūnas Griauzdė sakė, jog nors tarnybinių užduočių daugėja, asignavimai transportui net 68 proc. sumažinti 2009 m., nedidinami iki šiol. „O kuras brangsta kiekvieną dieną. 2009 metais 67 proc. visų išlaidų, skirtų transportui, reikėjo skirti vien kurui, praeitais metais – 80, šiemet - jau net 84 proc. Vadinasi, mažiau lėšų skiriame mašinų aptarnavimui ir remontui“, - pasakoja viršininkas ir priduria, jog kuo prasčiau prižiūrimas transportas, tuo jis pavojingesnis.

Sukantis iš padėties per pusę sumažintos nustatytos ridos normos administracijai, lėšos mokymų programai. „Apkarpėme visas išlaidas, kiek buvo įmanoma, - liūdnai juokauja A.Griauzdė, - kad tik liktų tarnybai. Užduočių daugėja, vis atsiranda naujų. „Kol kas laikomės, bandysime išgyventi, bet jei kitais metais kuro kainos kils, o finansavimas liks toks pats, tai ketvirtame ketvirtyje mes nebeturėsime lėšų“, - reziumavo Specialiojo transporto ir ginkluotės centro viršininkas.

VST pareigūnai dirba visoje Lietuvoje, beveik tris ketvirčius tarnybos veiklos sudaro nuteistųjų, įtariamųjų konvojavimas, taip pat valstybinių objektų apsauga, ir ši veikla, pasak pašnekovų, sustoti negali.

Be to, Viešojo saugumo tarnyba iš policijos perėmė ir ekstradicijos funkciją. Tiesa, šiai veiklai vykdyti gautas ir finansavimas - 43 tūkst. litų metams, visa bėda, kad iš tiesų reikia gerokai daugiau lėšų – virš 200 tūkst. litų, tad dar ir dėl to nukenčia kitos sritys.

Laiku susigriebę šiandien gali kvėpuoti lengviau

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Remigijus Baniulis, išgirdęs klausimą, ar departamentui teks taupyti kitąmet, sakė, jog kitais metais kažkokių papildomų taupymo priemonių nenumatoma. „Mes jau nuo 2009 m. gyvename labai asketiškai, susispaudę. 2011 m. buvo pats sunkumų pikas, nes daugelis pareigūnų turėjo išeiti nemokamų atostogų (vidutiniškai po 3 darbo dienas), negalėjome sumokėti ir dabar dar esame skolingi kompensacijas pareigūnams už keliones į ar iš darbo“, - sakė R.Baniulis. Jis tikisi, jog 2012 metai bus geresni: „Neprašysiu ugniagesių ir pats, matyt, neisiu nemokamų atostogų, nes planuojame, kad biudžetas nebus deficitinis. Sumokėsime įsiskolinimus ir vykdysime visus įsipareigojimus, kurie numatyti statute“.

PAGD vadovas nenorėjo tvirtai žadėti konkrečių dalykų, nes pokalbio metu biudžeto projektas dar nebuvo patvirtintas. Jis pabrėžė, komentuojantis tik tuos „skaičius“, kurie buvo pateikti Seimui.

Pašnekovo teigimu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas buvo vienas tų, jei ne vienintelis, kuris smarkiai taupyti pradėjo nuo pat 2009 metų pradžios: „Yra taupymo priemonių planas, kuris atnaujinamas kasmet ir laikysimės jo toliau. 2009 m. atsisakėme per 70 transporto priemonių, sumažinome ridos normas, telefoninių pokalbių limitą, labai apribojome paprastąsias išlaidas“, - dėstė R.Baniulis ir džiaugėsi, jog visiems solidariai „susispaudus“ didelių įsiskolinimų departamentas neturi, nors brangsta elektra, šildymas, kuras.

Tai, kad laiku - dar 2008 metais - atlikome kiekybines reformas, direktoriaus teigimu, lėmė, jog per krizę nereikėjo atleisti darbuotojų, šiek tiek mažėjo tik administracijos etatų. Anot R.Baniulio, dabar jo tikslas - siekti darbo kokybės, o ne bet kaip bet ką mažinti. Be to, jeigu PAGD kitais metais gaus tiek lėšų, kiek numatyta įstatymo projekte, atsiras galimybė paskatinti gerus darbuotojus.

Kitais metais numatoma grįžti ir prie tarnybinės uniformos klausimo. „Kol kas šiai sričiai biudžete yra numatytas vienas milijonas litų, prašome dar pusės, kad galėtume atnaujinti jau dirbančių ugniagesių tarnybines uniformas“, - sako R.Baniulis.

Deja, gerokai prastesnė savivaldybių ugniagesių situacija. PAGD vadovas sakė, jog pinigų yra tiek, kiek yra, ir, deja, savivaldybių ugniagesių teks mažinti, kad būtų pagerintos darbo sąlygos likusiems ir būtų užtikrinta nuolatinė parengtis. PAGD vadovas tikisi, kad iki kitų metų pradžios tokią reformą pavyks įgyvendinti.

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen

 I dalis čia.