Į pensiją išėję vidaus reikalų sistemos pareigūnai, kaip ir kiti Lietuvos pensininkai, kelis metus gyveno susiveržę diržus, tačiau jiems nežadama, jog kitais metais į 2009 m. lygį bus sugrąžintos pensijos. Nors senatvės pensininkai tokiu pažadu raminami jau keletą mėnesių.

Keli pareigunai.lt kalbinti į pensiją išėję, tačiau dar dirbantys pareigūnai, jaučiasi esą apiplėšti valdžios ir sako, jog pasiekta ta riba, po kurios jau galima laukti Graikijos ir kitų šalių varianto, kai žmonės teisingumo reikalauja gatvėse. O jeigu prie jų neapsikentę prisidėtų ir tvarkos sergėtojai, pasekmes sunku būtų ir prognozuoti.

Trisdešimt metų statutiniu pareigūnu dirbęs Jonas Lazarenka vardija savo pareigas: buvęs „Aro“ vadas, buvęs pasienio štabo, patrulių tarnybos, apsaugos policijos viršininkas. Šiuo metu jis dirba „Lietuvos geležinkelių“ saugos bendrovės „Gelsauga“ Vilniaus rinktinės vadu. „Man priskaičiuota pensija, lyginant su eiliniais pensininkais, yra „nepadoriai“ didelė“, - ironizuoja jis ir teigia, jog žinojimas, kad gaus nemažą pensiją ir buvo viena iš motyvacijos priemonių geriausius savo gyvenimo metus rizikuoti „vaikščiojant po kulkomis“.

Kreipsis ir į Strasbūrą

Pareigūnų ir karių pensijos, kaip ir visiems pensininkams, sumažėjo 2009 m. pabaigoje Seimui priėmus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą. Taip pat sumažintos pensijų „lubos“: valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti statistinio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio (buvo 1,5).

Kadangi nemažai pareigūnų, dėl tarnybos specifikos visada rūpinęsi savo fizine sveikata, ir išėję į pensiją yra puikios formos, be to, siekia kiek geresnio gyvenimo, todėl iš darbo rinkos nesitraukia. Tokiu būdu jų, kaip dirbančių pensininkų pensija, susitraukia dar labiau.

Trisdešimt metų vidaus reikalų sistemai atidavęs ir šiuo metu privačioje saugos bendrovėje dirbantis Vytautas Jonikas sako dabar gaunąs tik ketvirtadalį tos pensijos, kuri jam buvo priskaičiuota išeinant į užtarnautą poilsį.

Šiuo metu šalyje yra apie 10 tūkst. į pensiją išėjusių pareigūnų. Jie dvejus metus, kaip ir kiti, sutiko „susiveržti diržus“, tačiau jų kantrybė baigiasi, ypač kai aukščiausia valdžia senatvės pensijas žada nuo kitų metų atkurti iki 2009 metų lygio, o apie pareigūnų ir karių pensijas nekalba nė žodžio. „Konstitucinis teismas berods prieš dešimt metų jau yra išaiškinęs, jog dirbančių pensininkų pensijų mažinimas prieštarauja Konstitucijai; valstybė dar iki šiol nėra su visais atsiskaičiusi ir vėl lipama ant to paties grėblio“, - stebisi V.Jonikas ir teigia, jog nemažai vidaus reikalų sistemos pensininkų yra užvertę teismus pareiškimais.

„Teismai savo ruožtu kreipėsi į Konstitucinį teismą ir pavasarį jau bus treji metai, kaip iki šiol niekas nieko nesprendžia“,  - sako jis. Anot pašnekovo, buvę pareigūnai neketina nusileisti ir, jei reiks, kreipsis į Strasbūrą, Europos žmogaus teisių teismą.

Nebus kam saugoti žmonių

J.Lazarenka sako, jog pajutę, kad netenka vienintelės dirbti sistemoje motyvuojančios priemonės – ankstesnio išėjimo į pensiją ir valstybinės pensijos, - daug pareigūnų, turinčių nemažą patirtį, tiesiog išeis iš darbo. Sistemai tai gali būti pražūtinga.

Dar vienas pareigunai,lt pašnekovas 32 metus valstybės tarnyboje dirbęs Juozapas teigia, jog ne veltui psichologai ir gydytojai yra nustatę, kad tie, kurie prižiūri viešąją tvarką, dirba sunkų, su stresu, neigiamomis emocijomis, su „blogąją žmogaus prigimtimi“ susijusį darbą ir ilgiau nei dvidešimt metų tokio darbo dirbti negalima. „Žmonės, sutikdami dirbti šį darbą, tam tikra prasme aukojasi, be to, jiems keliami dideli reikalavimai, todėl visuomenė jiems garantuoja kažkokių lengvatų; kitaip sakant, valstybė susimoka už žmonių saugumą“, - dėsto Juozas ir konstatuoja, kad Lietuvoje tos lengvatos kaip tik ir buvo iš pareigūnų pavogtos.

Pasak jo, jei valdžios politika nesikeis, pasekmės gali būti itin liūdnos: nesant motyvacijos „aukotis“, žmonės paliks tarnybą, išvažiuos ieškoti geresnio gyvenimo svetur, o naujų pareigūnų neatsiras ir visuomenė liks neapsaugota. „Per kelias generacijas neliks tų, kurie gali šalį apginti nuo  prieš  visuomenę nusiteikusių asmenų griaunančios jėgos. O tokių yra ir visada bus, nepriklausomai nuo to, kokią turime santvarką“, - kalba Juozas.

Kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus

Na, o kol kas dar tikimasi, kad valdžios atstovai išgirs valstybines pareigūnų pensijas gaunančius Lietuvos piliečius. Iniciatyvinė grupė parengė kreipimąsi į aukščiausius šalies vadovus ir surinko arti pusės tūkstančio vidaus reikalų sistemos pensininkų parašų.

Prezidentei, Seimo Pirmininkei ir Premjerui primenamas 1990 m. Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis į vidaus reikalų sistemos darbuotojus, kad šie toliau sąžiningai vykdytų savo pareigas – palaikytų viešąją tvarką. Jame taip pat buvo ir pažadas, kad bus išsaugotos vidaus pareigūnų garantijos. Šis įsipareigojimas tebedirbančių ir buvusių pareigūnų laikomas pasitikėjimo valstybe garantu.

Kreipimesi į šalies vadovus teigiama, jog pensijų mažinimas negali būti skirtingas atskiroms asmenų grupėms ir negali būti taikomos vieną ar kitą visuomenės grupę diskriminuojančios priemonės. „Galimybės laisvai pasirinkti darbą bei verslą suvaržymu laikytinas ir toks teisinis reguliavimas, kai asmuo negali darbo bei verslo laisvai pasirinkti tik dėl to, kad įgyvendinus šią teisę jam būtų nemokama paskirta ir iki tol mokėta pensija arba jos dalis, netgi esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai (kilus ekonomikos krizei ir kt.); -  negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu“, - teigia rašto autoriai.

Pašnekovai sako, jog yra nusiteikę bendrauti su profesinėmis sąjungomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir veikti kartu. „Yra įsikūrusi vidaus tarnybos pensininkų asociacija, šiame judėjime dalyvauja ir Tarptautinės policijos asociacijos nariai“, - sako V.Jonikas, pats priklausantis pastarajai organizacijai

Yra tam tikra riba

Vidaus reikalų sistemos pensininkai dalyvaus ir profesinių sąjungų rengiamame mitinge gruodžio 10 d. Pašnekovai sako, jog piliečių kantrybė nebegalinė, nors vis dar tikimasi, kad valdžios atstovai atsitokės. „Mes manome, kad mūsų valdžia dar yra pakankamai protinga ir turi suprasti, kad priėjo ribą, kad negalim taip ilgai ubago laikyti su atimta lazda ir terba, kad laikas jau atiduoti“, - sako

Abipusė nauda

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas sako, jog dar nėra sugalvotas geresnis būdas kolektyviniams interesams ginti, kaip burtis į organizacijas. Jis primena, jog 2010 m. jau yra įkurta Pareigūnų ir karių veteranų asociacija, galima veikti jos pagrindu, tačiau bet kokiu atveju dirbančius pareigūnus vienijantis susivienijimas yra pasirengęs suteikti visokeriopą pagalbą ir buvusiems vidaus reikalų sistemos darbuotojams. 

V. Bakas mano, kad bendradarbiavimas galėtų būti naudingas abiems pusėms: „Turime įdirbį, ryšių, yra sukurtas informacijos tinklas visoje Lietuvoje. Antra vertus, veteranų patirtis, žinios, pagalba, padrąsinimas yra labai svarbūs dirbantiems pareigūnams“.

Paspaudę ant nuorodos galite atsisiųsti už savo teises kovojančių buvusių pareigūnų pareiškimą šalies vadovams ir parašų rinkimo lapus. Lapus su parašaus galite siųsti į NPPSS būstinę arba tiesiog pareiškimo autoriams.

Pareiškimas

Parašų rinkimo lapas

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen