2011-12-22 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje dėl pareiškėjos E.Š. apeliacinio skundo, ji buvo sugrąžinta į pareigas.   

Pareiškėja, atstovaujama Profesinės sąjungos teisininkų, prašė pripažinti neteisėta 2011 metų gegužę jos atžvilgiu atliktą eilinę atestaciją, po kurios ji buvo pažeminta pareigose ir perkelta iš Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK Kriminalinės policijos viršininko pareigų į Panevėžio AVPK Panevėžio r. PK Kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjo pareigas.

E. Š ir profesinės sąjungos manymu, atestacijos buvo metu padaryti grubūs pažeidimai : Vidaus tarnybos pareigūnų atestavimo taisyklės (toliau tekste Taisyklės) numato, jog prieš pareigūno atestaciją rengiamas pareigūno atestacijos lapas, kuriame tiesioginis vadovas rašo pareigūno charakteristiką, su kuria pareigūnas supažindinamas ir gali įrašyti savo motyvuotą nesutikimą. Pareigūnas, matydamas, jog atestacijos lape yra vertinamas neigiamai, gali atitinkamai pasiruošti galimai negatyviam vertinimui ir apsispręsti dėl nešališko stebėtojo – profesinės sąjungos dalyvavimo atestacijos metu. E. Š. atveju tiesioginis vadovas atestacijos lape padarė įrašą, kad ji tinka eiti užimamas pareigas, tačiau atestacijos metu pateikė kardinaliai priešingą nuomonę – tvirtino, jog ji netinkama užimamoms pareigoms. Tokiu būdu E.Š buvo tendencingai suklaidinta, pagrįstai manydama, kad vadovas ją vertina teigiamai, negalėjo parašyti motyvuoto nesutikimo su vadovo išvada, tikėjosi objektyvios atestacijos, nesikreipė pagalbos į profesinę sąjungą dėl jos dalyvavimo atestacijos metu.

Kitas itin grubus pažeidimas, neužtikrinęs objektyvumo, buvo tas, jog atestacinės komisijos posėdis nebuvo fiksuojamas, nebuvo daromas garso įrašas, o posėdžio protokole nebuvo užfiksuoti nei E. Š. užduodami klausimai, nei jos atsakymai, E. Š.  pageidaujant apsiginti ir pasisakyti, jai to nebuvo leista, jai buvo užduodami netinkamai klausimai, buvo reikalaujama nepertraukiamai cituoti įstatymų, kitų teisės aktų punktus, tačiau tai neatsispindi protokole, jis visiškai neinformatyvus, pagal jį nėra galimybių įvertinti atestacijos eigos ir teisėtumo.

Be to, vertinant E. Š. tinkamumą einamoms pareigoms, atestacinė komisija iš esmės vertino ne E. Š. darbą apkritai už atestuojamą 4 metų laikotarpį, bet tik dvi aplinkybes – operatyvinę veiklą ir jos vadovaujamo skyriaus psichologinio mikroklimato tyrimo išvadą, nors pagal statistinius duomenis jos vadovaujamas skyrius buvo tarp pirmaujančių, vertinant pagal šalies vidurkį. Kas liečia operatyvinę veiklą - E.Š. nebuvo galimybių užtikrinti operatyvinę veiklą, nes už ją buvo atsakingas kitas pareigūnas.      

Pirmosios instancijos teismas atestacijos komisijos išvadas ir jų pagrindu priimtą sprendimą pažeminti E. Š. pareigose įvertino kaip teisėtus ir pagrįstus.

Priešingai E. Š. skundą vertino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau tekste LVAT), panaikinęs Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjo Ramūno Gadliausko sprendimą ir priėmęs naują sprendimą šioje byloje – grąžinęs E.Š. į eitas pareigas.

 LVAT pažymėjo, kad atestacinės komisijos posėdžio protokolas yra dokumentas, skirtas posėdžio eigai fiksuoti, jame turi atsispindėti komisijos narių balsavimo rezultatai, turi būti motyvuota išvada, leidžianti atestuojamam pareigūnui žinoti, kokios priežastys lėmė neigiamą jo gebėjimų įvertinimą. Protokolas yra vienas iš įrodymų, sprendžiant klausimą, ar atestacijos komisija užtikrino objektyvų, nešališką sprendimą. LVAT pripažino netinkamu E. Š. atestacijos komisijos protokolą, nes jame nebuvo užfiksuoti tikslūs klausimai, E. Š. atsakymai, nenurodyti komisijos narių motyvai, nenurodyta kokių dokumentų pagrindu priimta neigiama išvada ir pripažino atestacijos komisijos darbą kaip neobjektyvų ir nevisapusišką.

LVAT nepagrįstais įvertino tiesioginio E. Š. vadovo įvertinimus, prieštaraujančius vienas kitam.

Taip pat LVAT pripažino, jog kaltinimai E. Š. dėl netinkamai atliekamos operatyvinės veiklos buvo nepagrįsti, nes ji neturėjo objektyvių galimybių tai daryti, kadangi už tai buvo atsakingas kitas pareigūnas ir darbai nebuvo tinkamai perduoti E.Š..

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog E. Š. veikla neigiamai įvertinta remiantis psichologinio mikroklimato tyrimo rezultatais, tačiau šis tyrimas yra grindžiamas anoniminėmis apklausomis, kas apriboja galimybę patikrinti juose užfiksuotų duomenų tikrumą bei kelia abejones dėl tokio įrodymo objektyvumo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad E. Š. nebuvo bausta tarnybinėmis nuobaudomis, ne kartą skatinta, o jos vadovaujamo skyriaus rezultatai buvo pakankamai geri. Visos šios aplinkybės paneigė argumentus, kad E.Š. netinkamai atliko jai pavestas pareigas.

 NPPSS teisininkai 2011 metus sėkmingai užbaigė 47 procesus, pareigūnų skundai buvo pripažinti pagrįstais.

Informaciją apie tai, kaip tapti profesinės sąjungos nariu rasite paspaudę ant nuorodos

Parengė teisininkė Margarita Bakienė