Ugniagesiai – už demokratiją, prieš sistemą žlugdantį taupymą

Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (UGPS) 2012-iesiems ketina tęsti jau pradėtus darbus ir kelia sau naujų uždavinių. Apie visus juos pasakoja organizacijos pirmininkas Saulius Džiautas.

Darbų dar daug nenuveiktų. Tai, ką jau nuveikėm, galbūt, nėra labai pastebima, bet išlaikėm maždaug tą patį lygį. Kai kurios savivaldybės ugniagesių komandos buvo panaikintos, bet stengėmės, kad žmonės nenukentėtų. Ateityje dėl savivaldybių ugniagesių tęsim pradėtą darbą, yra parengti įstatymų projektai, kuriais būtų gerinama jų padėtis tiek socialinių garantijų, tiek atlyginimo atžvilgiu, keičiamas jų statusas.

Kas link statutinių pareigūnų, tai mūsų laukia dideli darbai. Jau treji meti jiems neišduodama uniforma; tęsime kontrolę, kad ir toliau būtų mokami kelionpinigiai ir butpinigiai, kas numatyta įstatymu, tačiau kurį laiką nebuvo vykdoma.

Sieks valandinio apmokėjimo

Dar viena įsisenėjusi problema yra ta, kad budintys ugniagesiai per mėnesį 14 valandų dirba už dyką. Jau bene ketverius metus dėl to ginčijamės su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, o šiemet sieksime, kad šį ginčą spręstų teismas. Mūsų nuomone, ugniagesių darbo apmokėjimas turėtų būti  valandinis ir valandos įkainis turi būti nustatytas vienodas visiems pareigūnams – tiek dirbantiems darbo dienomis, tiek budintiems naktimis ir savaitgaliais. O dabar susidaro paradoksali situacija, kai suserga du pareigūnai – vienas iš jų budintis, kitas ne, tačiau jų ligos pašalpa būna skirtinga, nes skaičiuojama, kiek valandų dėl ligos kiekvienas jų nebuvo darbe.

Valandos įkainis nustatomas pagal vidutinį atlyginimą ir vidutinį dirbtų valandų skaičių, todėl kuo daugiau dirbai valandų, tuo jos įkainis mažesnis. Nebudinčio pareigūno valanda apskaičiuojama jo pareiginę algą dalinant iš 168 valandų, budinčio – iš 192, tokiu būdu valandos įkainio dydis skiriasi daugiau nei litu.

Vidaus statutas leidžia departamento vadui nustatyti 48 val. darbo savaitę, ką jis ir padarė, tačiau „pamiršo“ už tas papildomas valandas numatyti apmokėjimą. Taip neturi būti ir bandysime tokią praktiką panaikinti per teismus. Gal tai užtruks ilgiau nei metus, nes byla, matyt, nukeliaus ir iki Vyriausiojo administracinio teismo.

Iš būsimo ministro tikisi daugiau

Taip pat toliau stiprinsime pasitikėjimą profsąjunga ir sieksime, kad pareigūnai nebijotų reikšti savo nuomonės ir ieškoti teisybės. Deja, mūsų struktūroje vis dar labai daug vadovų, kurie visokiais būdais baugina darbuotojus, kad šie nestotų į profsąjungą. Turime išaiškinti tokiems vadovams, kad gyvename demokratinėje valstybėje, kad visi turi teisę reikšti savo nuomonę, o įstatymai galioja ne tik ugniagesiui, bet ir jam pačiam. Tą daryti bandysime pirmiausia per aukščiausią valdžią: šiemet rinkimai, rudenį bus paskirtas naujas  vidaus reikalų ministras, bandysim situaciją keisti jam padedant. Tikimės, kad jis nuveiks daugiau, nes  dabartinis ministras, mano nuomone, per visus ketverius metus dėl demokratijos ir socialinio dialogo plėtros nepadarė nieko.

Žinoma, mes neatmetame ir piketų, mitingų galimybės, jeigu bus pažeidinėjami įstatymai, su darbuotojais nederinami darbo grafikai, keičiama struktūra. Galiu nuvilti generolą Remigijų Baniulį, kuris laikraštyje „Ugniagesys“ šventiniame sveikinime linki ramybės bei rimties, kad mes dėl pažeidimų netylėsime, toliau kontroliuosime vadovus ir sieksime, kad būtų laikomasi visų įstatymų.  Netoleruosime ir spaudimo profesinės sąjungos nariams.

Vardan taupymo žlugdoma struktūra

Dar vienas didelis iššūkis – šiems metams numatytas taupesnis režimas dėl ministerijoms nurėžtų 4 proc. finansavimo. Tai žlugdo visą sistemą. Jau dabar nekomplektuojami esami etatai, trys ugniagesiai dirba už penkis, kur dar ką mažinti?

Finansavimas ir savivaldybių ir departamento ugniagesiams turi atitikti poreikį, to sieksime tiek peržiūrint biudžetą po pusmečio, tiek sudarant jį kitiems metams.

Juk kalba eina apie visuomenės saugumą. Tokį aukštą (90 proc.) jos pasitikėjimą daugiausiai turime eilinių ugniagesių, o ne vadovų dėka. Mūsų aukščiausi vadovai net nebando išsireikalauti to, kas gyvybiškai būtina – finansavimo, kad ugniagesiai būtų aprūpinti visomis priemonėmis, būtų įgyvendintos visos jiems numatytos socialinės garantijos. Kartu veikdami galėtume pasiekti rezultatų, bent tiek, kiek reikia išlaikyti struktūrai.

Pareigūnams ir generolams ne tos pačios taisyklės?

Šiemet turėtų išsispręsti ir dar vienas principinis dalykas. Man yra pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl to, kad pikete prie Seimo dalyvavau su uniforma. Uniformos dėvėjimo taisyklės draudžia ją dėvėti ne darbo metu. Mano nuomone, pagal uniformą pareigūnas identifikuojamas visuomenėje. Statute nėra numatytas draudimas ne darbo metu nešioti uniformą, o centrinių įstaigų vadovai, sudarydami taisykles, numatė daugybę draudimų. Panašios taisyklės, berods, yra taikoms ir pasieniečiams.

Aš esu pareigūnas visada – ar darbo, ar ne darbo metu, o kai aš dėviu uniformą pikete ir su ja nueinu į Seimą, mane užtai nori nubausti. Mano orumas man neleidžia su tuo sutikti. Jei man bus skirta nuobauda, ją ginčysim teisme ir sieksim, kad minėti draudimai būtų panaikinti. Juk patys generolai vilki uniformas ne darbo metu, su jomis dalyvauja įvairiuose filmavimuose, vadinasi ir šitai prieštarauja taisyklėms.

Profsąjunga – ne baubas

Nepaisant daugelio vadovų nedemokratiško vadovavimo stiliaus, profesinės sąjungos narių nemažėja, šiek tiek net auga. Vilniuje yra bene geriausia situacija, čia jau nuo 1999 m. veikia profesinė sąjunga ir niekas ugniagesių neskirsto į narius ir nenarius. Yra ir kitų miestų, kur dirba demokratiški viršininkai. Paminėčiau Kėdainius, kur beveik šimtaprocentinė narystė, sutariama su vadovu, ten ir problemų didelių nėra.

Planuojame apsilankyti visų apskričių ataskaitiniuose metiniuose susirinkimuose, vadovams bandysime išaiškinti, kad profsąjunga nėra baubas.

Sausio pabaigoje planuojame ir UGPS tarybos susirinkimą, kuriame išgryninsime visas problemas, jas konkretizuosime, nustatysime prioritetus ir veiksim.

Parengė Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen