Pareigūnai skatinami bausti?

Šiaulių policijos nenustoja drebinti skandalai. Po to, kai Šiaulių apskrities policijos vadovas išssisuko nuo atsakomybės už tai, kad pasirūpino sau prabangų tarnybinį butą, paiškėjo, kad  Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būryje taikoma nereglamentuota praktika skelbti pareigūnų surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų skaičių. Tarnybinių patalpų stende kabinami lapai, kuriuose nurodoma kiekvieno pareigūno vardas ir pavardė, bei protokolų skaičiaus „išklotinė“ - t.y. kiek protokolų buvo surašyta per kiekvieną mėnesį, iš viso per metus ir kiek per praėjusio mėnesio kiekvieną savaitę.

Policijos pareigūnai, informavę profesinę sąjungą apie tokią komisariato administracijos praktiką, nurodė, jog jie jaučiantys spaudimą surašyti kuo daugiau protokolų ir neretai reikalaujama pasiaiškinti, kodėl buvo surašyta mažiau protokolų. Maža to, Lietuvos policijos profesinė sąjunga įtaria, jog po to, kai ji kreipėsi į Policijos departamentą, profsąjungos atstovei Pakruojyje Donatai Sadauskienei pradėtas daryti spaudimas. Tiesa, netiesioginis, nes ji pati esanti vaiko auginimo atostogose.

Sąrašai kartais „dingsta“

Bene dešimtmetį struktūroje dirbantis Policijos profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Šiaulių apskrityje Saulius Baltakis sako, jog jam nėra tekę matyti, kad patruliai būtų vertinami pagal jų surašytų protokolų skaičių, o jų suvestinės dargi būtų kabinamos stenduose. Jo teigimu, pašaliečiui „gyvai“ pamatyti iškabintus sąrašus Pakruojo policijos komisariate net nėra taip paprasta, mat prieš kažkam atvažiuojant – tikrinti ar aukštesnei vadovybei, jie nuo stendo dingdavo. Tačiau profsąjungos atstovui šiuos „šedevrus“ užfiksuoti vis dėl to pavyko.

Jį labai nustebino toks patrulių darbo vertinimo būdas, juolab kad jau kurį laiką kalbama apie tai, jog pareigūnai neturėtų būti vien baudėjais, nežiūrėtų į kiekvieną žmogų kaip į potencialų pažeidėją ieškant, dėl ko jį galima būtų nubausti. Patrulių darbui vertinti juk galima rasti nepalyginamai daugiau kriterijų: „suteikė kažkam socialinę pagalbą, kiek išaiškino, užkardė nusikaltimų, sulaikė įtariamųjų ir pan.“, - vardija S.Baltakis.

Pareigūnai – pasimetę 

Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovė Pakruojo rajono policijos komisariate D.Sadauskienė sako, jog pareigūnai anaiptol nesidžiaugia, kai skaičiuojami jų pagauti kelių eismo pažeidėjai. Juolab kad tie, kurie „sugavo“ per mažai, perkeliami dirbti į budinčiąją dalį. „Jeigu neduodi naudos „ant kelio“, gadini viso kolektyvo prestižą, eik į budinčią dalį ir sėdėk“, - ironizuoja ji.

Tačiau net ir labai stengiantis, pakliūti tarp pirmaujančiųjų nėra paprasta. Profsąjungos atstovė sako, jog kartais rajone dirba vienas ekipažas, o jis juk negali visą laiką būti „ant kelio“, jis turi pirma visur kitur suspėti, o viršininkams atrodo, jog laiko pakankamai sugaudyti ir pažeidėjams keliuose. Deja, kitų „rezultatų“, pasak D.Sadauskienės, niekas neseka ir neskaičiuoja.

Praktika, kai pareigūnų surašyti protokolai ne tik skaičiuojami (tas buvo daroma ir seniau, vienu metu net „norma“ nustatyta - nemažiau dviejų protokolų), bet ir afišuojami stenduose, pradėta maždaug prieš pusę metų, kai patrulių būrio vadu pradėjo dirbti Darijus Grinius. Tai, tai anot profsąjungininkės, skaldo kolektyvą: „jis nebe toks vieningas, kaip buvo prieš dvejus metus. Pareigūnai pradėjo net šiek tiek bijoti, nes jei kažką pasakai, prie tavęs yra kabinėjamasi, ieškoma kabliukų, kad tik tu užsičiauptum“, - pasakoja D.Sadauskienė.

Vadovaujasi Policijos patrulių veiklos instrukcija

Paprašytas situaciją pakomentuoti Pakruojo policijos komisariato patrulių būrio vadas D.Grinius nesileido į kalbas ir iš karto nukreipė pas laikinai komisariato viršininko pareigas einantį Giną Pocevičių.

Šis paaiškino, jog komisariate vadovaujamasi Generalinio policijos komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija. Jos 104 punktas numato, pagal kokius kriterijus tiesioginio vadovo vertina policijos patrulio veiklą. Vienas iš jų – veiklos rezultatai.

Tai surašytų protokolų skaičius ir yra tie rezultatai?, - klausiame viršininko. „Ne vien protokolų, ir nustatytų kitų administracinės teisės pažeidimų, sulaikytų paieškomų asmenų, sulaikytų nusikaltėlių“, - vardija jis. „Žiūrime ir kitus rezultatus, be abejo“, - sakė viršininkas, paklaustas ar ir pagal kitus kriterijus sudarinėjamos panašios suvestinės.

Be to, G.Pocevičius patikslina, jog surašytų administracinės teisės pažeidimo protokolų suvestinė  esą iškabinta ne matomoje vietoje, o patrulių būrio vado kabinete. Tačiau, pasak pareigūnų, tiesioginio viršininko kabinetas yra ta vieta, kur nuolat lankosi ne tik patruliai ir policininkai iš kitų skyrių, bet ir interesantai „iš gatvės“.

Paklaustas, ar mažiau protokolų surašę pareigūnai nėra savotiškai baudžiami paliekant juos dirbti budinčioje dalyje, G.Pocevičius atsakė: „limito nėra kažkaip nustatyto, žiūri į žmogaus iniciatyvą darbui, į jo norą dirbti... Kadangi šiuo metu pas mus trūksta žmonių, yra pasitelkiami žmonės kitam darbui“. Jis taip pat teigė nežinąs, kaip kituose komisariatuose vykdomas Policijos patrulių vertinimas vadovaujantis minėta instrukcija.

Pradėtas tyrimas

Lietuvos policijos profesinė sąjunga gruodžio 12 d. kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą Saulių Skvernelį atkreipdama dėmesį į ydingą patrulių veiklos vertinimą Pakruojo policijos komisariate ir prašydama įvertinti tokią praktiką.

„Atkreipiame dėmesį, kad paviršutiniškas patrulių veiklos vertinimas yra ne tik šiaip, pats savaime ydingas veiksmas, bet ir sukelia neigiamų padarinių - t.y. tiesiogiai skatina pareigūnus tik fiksuoti administracinius teisės pažeidimus, nesiekiant išsamiai išsiaiškinti aplinkybių, neskatina pareigūnų teikti socialinę pagalbą, vykdyti prevencinę veiklą. Kaip pavyzdys galėtų būti eismo priežiūros veikla: eismo priežiūrą galima vykdyti atvirai, stebint eismą ir veikti prevenciškai bei sudaryti sąlygas išvengti nelaimių, o kita vertus, galima pasislėpus fiksuoti kuo daugiau pažeidėjų taip nemažinant grėsmių eismo dalyviams, o tik fiksuojant kuo daugiau pažeidimų“, - teigiama S.Skverneliui adresuotame profesinės sąjungos rašte.

Šio kreipimosi pagrindu Policijos departamento viešosios policijos valdyba persiuntė profsąjungos raštą Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui įvertinti jame pateiktos informacijos pagrįstumą.

Vadovybė Vilniuje komentuoti atsisako

Viešosios policijos valdybos patrulių poskyrio viršininkas Vaidas Giršvildas teigė, jog „tai nėra pats baisiausias nusidėjimas“, todėl tyrimą atlikti visiškai pajėgūs Šiaulių apskrities pareigūnai. „O mes šioje situacijoje atliekame kontrolę. Kai bus baigtas tyrimas, bus pateikta visa medžiaga, tada mes matysim, kas nustatyta, ar tinkamai vertintos aplinkybės ir pan.“, - kalbėjo V.Geršvildas. Pasak jo, tyrimas turėtų būti atliekamas maždaug mėnesį. Viešosios policijos valdyba tyrimą Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui vykdyti perdavė gruodžio 15 d., tad sausio antroje pusėje jau būtų galima tikėtis rezultatų.

Kelias dienas bandant susisiekti su Generalinio policijos komisaro pavaduotoju Renatu Požėla su prašymu pakomentuoti, ką jis manąs apie Pakruojo policijos komisariate taikomą praktiką patrulių darbą vertinti pagal surašytų protokolų skaičių, el.laiškas atėjo iš to paties V.Geršvildo. Jis dar kartą informavo, kad dėl profesinės sąjungos skundo tyrimą atlieka Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o kol vykstąs skundo tyrimas, „detalesnių komentarų pateikti negalime“.

Po profsąjungos skundo – dar didesnis spaudimas

Iškart po to, kai Lietuvos policijos profesinė sąjunga kreipėsi į Policijos departamentą, profesinės sąjungos atstovės Pakruojo rajono policijos komisariate D.Sadauskienės vyrui, to paties komisariato patruliui Renaldui Sadauskui buvo pradėti du tarnybiniai patikrinimai. Profsąjunga mano, kad tokiu būdu yra bandoma paveikti D.Sadauskienę, kuri šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir jai daryti tiesioginio spaudimo neišeina.

Be to, profesinė sąjunga turi duomenų, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracija ketinanti pradėti dar vieną tarnybini patikrinimą. Spėjama, kad tarnybiniai patikrinimai pradėti galimai pažeidžiant tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo bei panaikinimo tvarkos nurodytus terminus.

„Manome, kad tokie administracijos veiksmai gali būti tendencingi, jais gali būti siekiama susidoroti su profesinės sąjungos, paviešinusios ydingą praktiką, aktyviais nariais“, - teigiama dar viename rašte policijos generaliniam komisarui S.Skverneliui.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes Lietuvos policijos profesinė sąjunga prašo kuo skubiau perimti iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vykdomą tyrimą, tam, kad būtų objektyviai ir nešališkai įvertinti administracijos veiksmai.

Tirs Šiauliai, vertins Vilnius, o pareigūnai laukia

Į šį kreipimąsi Policijos departamentas sureagavo generalinio komisaro pavaduotojo Algirdo Stončaičio vardu kreipdamasis į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir  prašydamas, atlikus tarnybinius patikrinimus dėl R.Sadausko galimai padarytų pažeidimų, pateikti departamentui jų išvadų kopijas.

Tuo tarpu Pakruojo policijos komisariate toliau puikuojasi patrulių „darbo vertinimo“ sąrašas, dabar jau už visus 2011 metus: kiek kiekvienas patrulis kiekvieną metų mėnesį surašė administracinės teisės pažeidimų protokolų. O įtampa kolektyve, anot profsąjungos atstovės D.Sadauskienės, tuo tarpu auga, niekas nežino, kam dar gali būti pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas:

Situacija Pakruojo rajono policijos komisariate mane nukėlė į gūdžius 1999 metus, kuomet visų policijos ryšių darbas buvo vertinimas tik per statistinių skaičių prizmę. Tiek iš tardytojų būdavo reikalaujama atiduoti į prokuratūrą kiek įmanoma daugiau bylų, tiek apylinkės inspektorių - administracinių teisės pažeidimų protokolų, tiek iš kriminalinės policijos pareigūnų – išaiškintų nusikaltimų skaičiaus. Toks tuometinės policijos vadovybės požiūris davė savo vaisių: išsikreipė nusikaltimų tyrimo metodai, smuko baudžiamųjų bylų kokybė, policijos pareigūnas įgavo baudėjo įvaizdį.

Vis tik viltį teikia dabartinės policijos vadovybės deklaruojama ir suvokiama policijos misija, kuri įtvirtinta net policijos šūkyje „Ginti. Saugoti. Padėti“, tačiau jei toliau toleruosime iškreiptą Pakruojo komisariato vadovybės požiūrį į policijos veiklos vertinimo kriterijus, tuomet prie dabartinio policijos šūkio reikėtų pridėti ir žodį „Bausti“. Šią misija Pakruojo policijos vadovas sėkmingai taiko ir sau pavaldžių darbuotojų atžvilgiu.

Esu tikras, kad šalies policijos vadovai atkreips dėmesį į šiuos, užsilikusius praeityje policijos viršininkus, ir imsis ryžtingų priemonių įdiegti šiuolaikišką ir modernų policijos valdymą Pakruojo rajono komisariate bei sugebės perduoti tikrąsias policijos vertybes visiems policijos įstaigų vadovams.

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen