Ugniagesiai savivaldybėse greit gali tapti istorija, bent jau taip norėtų šalies valdžia, tačiau kai kurie merai ir ugniagesius vienijančios profesinės sąjungos nežada lengvai pasiduoti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) savivaldybių vadovams siuntinėja rekomendacijas atsisakyti ugniagesių komandų rajonuose. Departamentas tik rekomenduoja ir siūlo, įsakyti negali, nes nestatutinių ugniagesių komandų miesteliuose ir kaimuose steigėjos yra savivaldybės. Vidaus reikalų ministerija eina kitu keliu, tiesiog lėšų savivaldybėms vykdyti valstybės deleguotą priešgaisrinės apsaugos funkciją kasmet skiria vis mažiau. Kupiškio rajono savivaldybės meras Jonas Jarutis sako, jog tam prieš ketverius-penkerius buvo skiriama 1,5 mln, šiemet jau tik 1,2 mln. litų. Nors ir neatrodo labai drastiškas mažinimas, tačiau reikia įvertinti tai, kad per tą laikotarpį smarkiai brango ir degalai, ir šildymas, ir elektra.

„Su mažinamu finansavimu jau eilė metu taikomės, bandom išgyventi, bet dabar jau norima ugniagesių komandų tinklą „optimizuoti“, paprasčiau tariant – kai kurias jų uždaryti: Kupiškyje ir Biržuose po vieną, Rokiškyje – dvi ir t.t.“, - pasakoja Kupiškio meras. Tuo tarpu Vietos savivaldos įstatymas įpareigoja vykdyti savivaldybėms deleguotą funkciją.

Jo teigimu, panaikinus ugniagesių komandą Kupiškyje, 20 kilometrų spinduliu nelieka nieko, kas suteiktų greitą pagalbą kilus gaisrui. „Komandos yra išdėstytos pagal tam tikrą metodiką ir tam yra poreikis: šalia yra arba mokymo įstaiga, arba kultūros paveldo objektas. Bendruomenės pageidauja, kad ugniagesiai išliktų, o aš kaip meras siekiu patenkinti žmonių lūkesčius“, -  pasakoja J.Jarutis.

Be to, yra ir Kupiškio savivaldybės tarybos nutarimas išsaugoti  rajone ugniagesių komandą, kurią meras turįs vykdyti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis mano, jog Lietuvai reikia sekti Vakarų Europos valstybių pavyzdžiui, kur nuo seno veikia savanoriškų ugniagesių draugijų sistema.

„Dviračio neišradinėjame, esame Europos Sąjungoje, o Europoje veikia modelis: valstybinė priešgaisrinė tarnyba, kuri finansuojama nuolatos, ir kaimeliuose, miesteliuose veikiančios savanorių grupės. Bendruomenės nariai apmokomi gesinti gaisrus, jie parūpinti reikiama technika. Mes tą modelį bandome propaguoti ateičiai. Statutiniai ugniagesiai ir mieste, ir kaime yra tik Baltarusijoje, tai labai brangiai kainuoja.
Savivaldybėse naikinamos ugniagesių komandos, nes nėra pinigų. Jos buvo sukurtos kolūkiuose, jų turto apsaugai. Kolūkių jau nebėra, o komandų tinklas išlikęs, galbūt jį reikia reformuotu. Yra perteklinių komandų, kurios per metus, pvz., į įvykius išvažiuoja 8-9 kartus, o valstybei tai yra labai brangu ir neefektyvu. Naudingumo koeficientas labai žemas“, - portalui pareigunai.lt dar pareitų metų rudenį sako generolas R.Baniulis.

Tuo tarpu Kupiškio meras J.Jarutis sako, jog šitoje vietoje verslo neturėtų būti: „Čia ne biznis. Jeigu išvažiavimų į gaisrus mažai, tai džiaukimės, vadinasi niekas nesudegė, niekas nenukentėjo“. Tačiau visoje situacijoje, pasak jo, iškylanti koalizija: valstybė iš savivaldybių perka paslaugą, šios yra suformavusios komandas tai paslaugai įvykdyti. Tuo tarpu valstybė turi užtikrinti pakankamą finansavimą toms komandos, kurios yra patvirtintos savivaldybės rajono tarybos sprendimu. Ir šį sprendimą gali pakeisti tik pati savivaldybė.

O savivaldybė, žinoma, turi atsižvelgti į gyventojų poreikius. „Štai su PAGD rekomendacija buvo panaikinta viena komanda, o ėmė ir užsidegė tame regione pastatas, kol suvažiavo ugniagesiai iš toliau, namas sudegė iki pamatų“, - vieną pavyzdį prisimena Kupiškio meras.

Meras neatmeta minties, kad reikia kažkiek keistis, kai kurios komandos Lietuvoje gal ir perteklinės, tačiau kai siūloma panaikinti komandas, kurios yra pakraščiuose. 

Savivaldybės nesipriešina ir tarptautinei praktikai – pereiti prie savanorystės, tačiau jos pačios turi  nuspręsti, kaip tvarkytis srityse, už kurias jos yra atsakingos. „Visos strėlės už gerus ir blogus darbus tenka savivaldybės tarybai ir meru. Mes susitvarkytume su gaunamomis lėšomis, gal paslauga ir būtų prastesnė. Laipsniškai galbūt pereitume prie savanorių, parengtume žmones, viskas tas yra įmanoma, dėl to mes nesiginčijame, bet departamentas viršija savo įgaliojimus“, - teigia J.Jarutis.

Sausio 13 d. į pasitarimą susirinkę Rokiškio, Kupiškio, Biržų ir Kėdainių rajonų merai ir savivaldybių atstovai tarėsi, ką daryti. Kupiškio meras J.Jarutis dar anksčiau yra parašęs laiškus ir PAGD, ir Seimo nariams, ir Finansų ministerijai, tačiau niekas nepasikeitė. Susirinkę merai nusprendė parašyti dar vieną kreipimąsi Seimo Nacionalinio saugumo komitetui, na, o kraštutinis žingsnis bus kreipimasis į teismą. „Panašus precedentas jau yra buvęs, bene prieš dešimtmetį teismų keliu savivaldybės prisiteisė iš Vyriausybės lėšų dėl nepakankamo deleguotų funkcijų finansavimo“.