Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga (LPPPS) pernai pasipildė pusantro šimto narių ir dabar vienija maždaug ketvirtį visų Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) dirbančių pareigūnų ir tarnautojų. Be to, penkerių metų sukaktį šiemet minėsianti pasieniečių organizacija yra sparčiausiai augusi 2011 m. Nacionaliniame pareigūnų profesinių sąjungų susivienijime (NPPSS). Pasakoja LPPPS pirmininkas Vladimiras Banel:

Šie metai, manau, neturėtų labai skirtis nuo praeitais metais vykdytų darbų. LPPPS situaciją VSAT konstatavo lapkričio mėnesį vykusiame organizacijos suvažiavime. http://www.pareigunai.lt/index.php?page=naujienos&id=1230 . Nors kai kurios keltos problemos išsisprendė (rasta lėšų pareigūnų skiepams nuo erkinio encefalito), tačiau ir toliau liko neišspręstas tiesiogiai valstybės sieną saugančių viduriniosios grandies pareigūnų (užkardų pamainos vyresniųjų, sargybų būrio specialistų) atlyginimų klausimas. 2009 m. pabaigoje situacija turėjo keistis, tačiau jie liko tokioje pačioje pozicijoje, kaip ir žemesnės grandies pareigūnai (pvz. jaunesnieji specialistai), nors išsilavinimo reikalavimai ir atsakomybės sritys yra didesnės. Tokių specialistų sistemoje yra apie 200, todėl reikalinga suma nebūtų didelė, tačiau lėšų vis nerandama.

Sieks ginčus spręsti vietoje

Neseniai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kurį buvo apskundusi Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Jame konstatuota, kad buvo siekiama susidoroti su profesinės sąjungos lyderiu dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Tai – didelis laimėjimas visam profsąjungų judėjimui, todėl ateityje dar uoliau sieksime, profesinės sąjungos galėtų laisvai veikti kaip tai yra bet kurioje demokratinėje šalyje.

Be to, tęsime derybas dėl bendradarbiavimo susitarimų pasirašinėjimo su rinktinėmis. Tokie jau yra pasirašyti su Vilniaus rinktinės ir Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės vadais. Susitarimuose yra numatyti tarnybinių ginčų komisijos veiklos principai. Šios komisijos tikslas – trumpinti tarnybinių ginčų tarp darbdavio ir darbuotojo nagrinėjimo laiką. Ginčą perkėlus į teismą procesas gali užtrukti ir iki kelerių metų, o komisija jį galėtų išspręsti kad ir per mėnesį. Taip būtų sutaupyta ir pinigų, kurių nemažai abi pusės išleistų teisininkams. Taip pernai pavyko išspręsti du tarnybinius ginčus.

Beje, nelabai seniai pasirašėme bendradarbiavimo susitarimą su Lenkijos nepriklausoma pasieniečių profesine sąjunga. 2012 m. toliau bus plėtojamas ir stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas. Šiuo metu vyksta derybos ir artimiausiu metu planuojami darbiniai susitikimai su Suomijos pasieniečių profesine sąjunga.

VSAT egzistuoja dvigubi standartai

Reiktų paminėti, kad su VSAT rinktinių vadovybėmis bendradarbiavimas vyksta gana sklandžiai, ko negalima pasakyti apie VSAT centrinę įstaigą. Tiek ankstesniam, tiek dabartiniam vadovui siūlėme taip pat pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą, tačiau iniciatyva buvo atmesta.

Apskritai VSAT vadovybė nebuvo linkusi spręsti keliamų problemų, jas ignoravo ir net bandė grasinti profesinei sąjungai, kad svarstys galimybę riboti jos veiklą. Į tokį žaidimą buvo bandomi  įtraukti ir rinktinių vadovai, tikėtina, sąmoningai juos klaidinant dėl profesinės sąjungos įgaliojimų ir veikimo VSAT, bet neabejoju, kad rinktinių vadovai yra sąmoningi ir patyrę pareigūnai ir suprato, kur yra problemos, kodėl jos keliamos ir kodėl nesprendžiamos.

Praeitais metais buvo ypač akivaizdu, kad VSAT egzistuoja dvigubi standartai. Jei, pvz., daug metų visiems buvo žinoma, kad kasmetinių atostogų kiekvienas turi išeiti per kalendorinius metus (taip numatyta įstatymu), blogiausiu atveju – kitų metų pirmąjį ketvirtį, tai VSAT centrinėje įstaigoje buvo keletas išskirtinių personų, kurioms buvo leista elgtis kitaip. Jei pasienietis, kuris laiku neatostogavo, buvo gąsdinamas tarnybiniais patikrinimas, tai VSAT vadovai savo pavaldiniams priekaištų dėl to neturi.

Principingai reaguosime į lėšų švaistymo faktus

Dar viena blogybė, egzistuojanti sistemoje, -  pareigybės naikinamos atsižvelgiant į tam tikrų žmonių interesus, neužtikrinant įstaigos ir visų pasieniečių interesų. T.y. sudaromos schemos, kurios leidžia išmokėti daugiatūkstantines išeitines kompensacijas.

Profesinei sąjungai taip pat teko spręsti ir klausimą dėl vieno nesąžiningo darbuotojo Pakrančių apsaugos rinktinėje, kuris neturėdamas tinkamo išsilavinimo net ketverius metus sugebėjo dirbti teisininku, gauti didesnį atlyginimą, aukštesnius laipsnius ir pan. Net ir paviešinus šiuos faktus VSAT vadovai neskubėjo imtis veiksmų, kad pareigūnas pasitrauktų iš tarnybos.

Žinoma, profesinės sąjungos paskirtis yra kiek kitokia, tačiau kai stovi basas prie Vyriausybės ir prašai  finansavimo pasieniečių darbo užmokesčiui, o paskui matai kaip lėšos švaistomos, negali likti pasyviu stebėtoju. Todėl mes ir toliau principingai reaguosime į tokius dalykus, viešinsime ir sieksime maksimaliai tokius reiškinius išgyvendinti, kad pasienietis tarnyboje jaustųsi komfortiškai. Esame tvirtai įsitikinę, kad piktnaudžiaujantys tarnybine padėtimi pareigūnai turi būti traukiami tarnybinėn bei materialinėn atsakomybėn.

Koks ministras, tokie ir vadai

Negalima nepaminėti ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM), kuri yra tiesiogiai atsakinga už VSAT veiklą. Ji ne tik nepadėjo, bet dar ir trukdė spręsti problemas, o ministras buvo labiau linkęs jas neigti.

Štai  teisingumo ministras Kalėjimų departamento vadovą rinko viešai paskelbęs atranką, o kai į ją pretendavo vos vienas kandidatas, ją atšaukė ir skelbė iš naujo. LPPPS ragino VRM vadovą panašiai elgtis ir renkant VSAT vadą, bet ši iniciatyva buvo atmesta. Matyt, tai neišvengiamai užprogramavo ir tolimesnes VSAT centrinės įstaigos aukščiausių vadovų atrankas, kai dalyvaudavo po vieną kandidatą. Tai labiau panašu į paskyrimus iš anksto suderintus už uždarų durų, o ne į skaidrius procesus sprendžiant karjeros klausimą ir formuojant tradicijas VSAT.

Projektuojama, kaip išgyventi

Šalia kasdieninių darbų sieksime, kad nebūtų bloginamos sąlygos pareigūnams, užtikrinamas tinkamas finansavimas. Matyt, neišvengiamai pavasaris, artėjant biudžeto perskirstymo etapui, bus audringas akcijų prasme. Natūralu, kad su 4 proc. sumažintu biudžetu nepavyks išgyventi visus metus, nors darbdaviai ieško visokių išeičių ir kol kas kalbama, kad nemokamų atostogų nereiks eiti. Reikia pabrėžti, kad pasieniečiai ypač dėl to yra nukentėję, todėl sieksime, kad toks taupymo metodas nebebūtų taikomas.

Šiuo metu VSAT vadovybė lyg ir ketina laikytis tokios pozicijos, kad pareigūnams nebūtų daromas spaudimas eiti nemokamų atostogų, tačiau jos neribojamos tiems, kurie per trejus metus, tarkim, jau įprato keletai mėnesių išvažiuoti kur nors padirbėti. Tai, kad nustota daryti spaudimą dėl nemokamų atostogų, manau, yra nemažas profesinių sąjungų pasiekimas.

Be to, numatyta nekomplektuoti pareigybių, kurios lieka neužimtos iš darbo pasitraukus pareigūnams. Dar vienas numatomas dalykas: paskutinio šių metų mėnesio atlyginimo išmokėjimą perkelti į kitus metus.

Tai yra projektiniai sumanymai, kaip išsisukti iš padėties, o kaip ten bus iš tikrųjų, paaiškės gal po ataskaitinių susirinkimų padaliniuose.

Užrašė Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen