Parodijų teatras

Jau net numatyta data nieko gero nežadėjo. 2007-09-26, trečiadienis, nors policijos diena yra spalio 2d. Nieko kvailesnio sugalvoti negalima. Įdomu kas buvo šio renginio organizatoriai? Kai žmonėms pasakydavai, kad bus švenčiama policijos diena, niekas negalėjo suprasti kodėl švęsti nutarta savaitę prieš ir dar vidury savaitės?

Tekdavo tik šyptelti ir gūžtelti pečiais. Teko girdėti iš pareigūnų, kad tokiu laiku organizuota šventė, nes vėliau „Litexpo“ parodų centre prasidės paroda. Nejaugi nėra kitų vietų visame Vilniaus mieste, kur būtų galima atšvęsti šią šventę? Jei ir policijos darbas mūsų sostinėje yra organizuojamas tų pačių žmonių, tai jau visai ne kas tada...

Už šventę susimokėjau 25 litus ir atėjau. Šventinis vakaras prasidėjo nuo vedančiojo pasisveikinimo „Labas rytas“, o po to buvo vis juokingiau ir juokingiau. Daugiau nei dvi valandas vyko apdovanojimai. Jei pradžioje apdovanojimų ceremonija vyko pakankamai aiškiai, tai vėliau buvo visai neaišku – kas ir už ką apdovanojamas.  Turbūt tai žinojo tik renginio organizatoriai ir to pakako. Susidarė įspūdis, kad buvo apdovanoti visi šio renginio organizatoriai, ar kaip nors prisidėję prie jo ir, be abejo, VPK vadovai. Žodžiu, patys save apsidovanojom ir dar viršininkams įtikom. To neslėpė ir tiesiai šviesiai tai pasakė VPK organizacinio skyriaus viršininkas Bagužis, kuris policijos pareigūnams padovanotą 1000 Lt vertės čekį (prekybos centro „Akropolis“ dovana) pažadėjo išleisti pasidalindamas su VPK vadovybe, nes jam bus perdaug.

Jo elgesys scenoje buvo švelniai tariant keistas, nors vaišių dalis dar buvo neprasidėjusi, bet gal jis pradėjo švęsti dar ankščiau. Jo žodžiais tariant, policininko profesija yra pati geriausia Europoje, Lietuvoje, kad pareigūnai, kurių koeficientas yra 1-9, po naujų metų gaus 500 Lt daugiau atlyginimo ir dar daug daug kitų dalykų. Nors į sceną jis buvo pakviestas paimti dovaną ir būtų užtekę kultūringai padėkoti, o ne kalbėti visokius dalykus ne į temą.  

Keisčiausia apdovanojimų dalis buvo nominacijos. Laimėtojams buvo įteiktos angelų statulėlės ir įvairios dovanos. Dauguma nominacijų buvo paskirtos neaišku už ką, buvo pasakomas tik nominacijos pavadinimas ir asmuo-nominantas. Daugumoje nominacijų iš vis buvo tik vienas nominantas. Kažkokia nesąmonė. Šioje renginio dalyje girdėjosi pavieniai pasyvūs plojimai, išgirdus nominacijų laimėtojus dalyvavusių asmenų veiduose pasirodydavo nustebimo ar net pasipiktinimo požymiai. Praktiškai visi dalyvavę laukė šio renginio dalies pabaigos. Vienai iš nominančių neužteko statulėlės- angelo, todėl ji buvo tiesiog pasveikinta. Kodėl taip atsitiko? Ogi todėl, kad renginio pradžioje Vilniaus meras VPK vadovui padovanojo savo statulėlę-angelą, tai renginio pabaigoje VPK viršininkas nusprendė tuo pačiu atsilyginti padovanodamas Vilniaus miesto merui policijos pareigūnams skirtą statulėlę. Taigi, viena iš nominančių ir liko be statulėlės. Žodžiu, vienas kitą apsidovanojome.

Beje, renginio metu buvo apdovanotas ne tik pats VPK viršininkas, bet beveik visi (išskyrus vieną) jo pavaduotojai. Įdomu, ar taip kiekvienais metais ir kiekviena proga išsidalinami apdovanojimai ?

Oficialioje dalyje, padarius muzikinę pertrauką tarp apdovanojimų, virš scenos pakabintuose ekranuose buvo rodomos nuotraukos, kuriose matyt norėta pristatyti Vilniaus policijos veiklą.

Oi, oi, oi, čia vėl tas pats. Pagrindiniai veikėjai- VPK viršininkas, jo pav. Adomavičius, Dervinskas,  Bagužis. O epizodai tokie - jie Vokietijoje, jie Maskvoje, jie visur kitur... Reikia manyti, kad tai buvo visaapimantis policijos veiklos pristatymas. 

Renginio pradžioje susidarė įspūdis, kad ten buvo švenčiama ne angelų-sargų diena, o VPK viršininko gimtadienis. Dauguma sveikinimų, dovanų buvo skirta būtent jam asmeniškai. Tačiau, stebint dalyvavusių asmenų reakcijas į sveikinimus VPK viršininkui ir pan., nebuvo didelio džiaugsmo nei eilinių pareigūnų, nei vadovų veiduose. Dar liūdniau buvo žiūrėti į VPK viršininką, kuris antroje šventės dalyje su taure rankose blaškėsi nuo vieno stalo prie kito nerasdamas su kuo pabendrauti. Buvo pastebėta, kad jis nėra mėgiamas ne tik eilinių pavaldinių, bet ir policijos padalinių vadovų.

Pasibaigus oficialiai renginio daliai, t.y. apdovanojimų ceremonijai, visi buvo pakviesti pasivaišinti. Čia galiojo posakiai - traukinys ..... nelaukia - kas nesuspėjo, tas pavėlavo. Pirmieji, panorę pasivaišinti, turėjo kaip senais laikais stovėti eilėse prie maisto bei gėrimų, bet vis tiek jiems pasisekė, nes tie, kurie nusprendė ramiai palaukti galėjo nieko ir nesulaukti. Labai greitai baigėsi viskas. Karšti patiekalai išgaravo tuoj pat, jų paragavo ne kiekvienas, tik tie pirmieji. Ką jau kalbėti apie gėrimus ir dar alkoholinius, jeigu trūko net lėkščių ir stalo įrankių. Bet buvo linksma, vieni vaikščiojo su šakute rankose ieškodami peilio, o kiti atvirkščiai. Vyno ir alaus buvo tik prie vieno staliuko ir tai labai labai nedaug, o stipresnių alkoholinių gėrimų buvo, bet vėl tas pats- kas pirmas, tas... Praėjus kažkuriam laikui tuos pačius gėrimus galima buvo nusipirkti už savo pinigus. Pažymėtina, kad renginys nors nedidele kaina, bet kiekvienam pareigūnui buvo mokamas. Taip, turbūt šiuo metu  tik policijoje taip yra rūpinamasi savo darbuotojais.  

Tinklapio pareigunai.lt administratoriai už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė