Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas sako, jog tarp pareigūnų jaučiamas nusivylimas esama situacija sistemoje, juolab, kad ir šie metai žada būti nelengvi. Tačiau jis taip pat žino, jog kartu, susitelkus galima pasiekti, kad politikai pradėtų laikyti viešąjį saugumą prioritetiniu, kuris šiemet, keturiais procentais nugnybus finansavimą policijai, neišvengiamai sumažės. Pasakoja V. Lamauskas:

Išskirčiau dvi pagrindines šių metų Lietuvos policijos profesinės sąjungos veiklos kryptis: išorinių grėsmių ir vidinių grėsmių policijai suvaldymas.

Prie išorinių grėsmių, be abejo, priskiriami politikų neprognozuojami, nenuoseklūs ir dažnai negatyvūs sprendimai bei eilinį kartą krizės laikotarpiu sumažintas finansavimas policijos sistemai. Tai – didžiausios grėsmės, kurių pasekmės atneša daugiausiai žalos.

Ginsime teisėtus lūkesčius

Politikų sprendimai ir siekiai nuolat mažinti socialines garantijas, pažeisti pareigūnų teisėtų lūkesčių principą, apriboti darbuotojų atstovų veiklą ir daug kitų iniciatyvų, kurias demonstruoja atskiri politikai, neįvertindami jų veiksmų žalos policijos sistemai, gerokai sumažina vidinę policijos pareigūnų motyvaciją. Tai yra labai jautrūs mums dalykai, ypač pensijų sistemos pakeitimai, todėl mes aktyviai stebėsime šiuos procesus, o atsiradus tam tikrų negatyvių niuansų kviesime pareigūnus ginti savo interesus ir aktyviai dalyvauti akcijose, kad žalingi policijos sistemai teisės aktai nebūtų priimami.

Sumažintas finansavimas labai susijęs su pačios policijos gebėjimu vykdyti jai priskirtas funkcijas, su vadovybės gebėjimu teisingai apmokėti darbuotojams už atliktą darbą ir aibė kitų pasekmių. Neturėdami pakankamo finansavimo policijos įstaigų vadovai priversti taikyti iškreiptus darbo organizavimo būdus: siūloma patruliuoti po vieną, kai kuriuose regionuose naktimis budi tik vienas ekipažas. Mūsų nuomone, tai nenormalu ir visuomenės saugumui tai tikrai nepasitarnauja.

Atsižvelgiant į šias grėsmes šiemet susikoncentruosime ties tuo, kad politikai, priimdami sprendimus, viešąjį saugumą laikytu prioritetu, o finansavimas policijos sistemai būtų toks, kad galima būtų užtikrinti tinkamą paslaugų visuomenei teikimą.

Ministras klaidina visuomenę

Generalinis policijos komisaras Saulius Skvernelis, supažindinęs mus su situacija po biudžeto, kuriame finansavimas sumažintas 4 proc., patvirtinimo, teigė, jog tai sistemai šiemet kainuos maždaug 700 pareigūnų. Tik tiek, kad ši netektis bus natūrali, t.y. pareigūnai išeis į pensiją, tarnybą paliks dėl sveikatos ir pan.

Tokiu būdu finansiškai lyg ir galima bus atsilaikyti, tačiau išeinantys pareigūnai, deja, su savimi neišsineša darbo krūvio, kuris neišvengiamai guls ant likusiųjų pečių. Kadangi krūviai didėja, natūralu, kad lėtėja tam tikri procesai: ilgėja ikiteisminis tyrimas, patrulių reagavimo į įvykius laikas, didėja apylinkės inspektorių aptarnaujamos teritorijos ir t.t. Tai reiškia, kad visuomenės saugumo laipsnis mažėja. Labai gaila, kad asmuo, kuris paskirtas atstovauti visai vidaus reikalų sistemai (ministras Raimundas Palaitis – red.), klaidina visuomenę, kad sumažėjus policininkų visuomenės saugumas neva nenukentės.

Bus akcijų

Tiek Lietuvos policijos profesinėje sąjungoje, tiek Nacionaliniame pareigūnų profesinių sąjungų susivienijime kalbėjome apie tai, kad pavasariop reikėtų kviesti policijos pareigūnus aktyviau ginti savo interesus, nes finansavimo mažinimas palies tiesiogiai kiekvieną pareigūną: arba didės krūvis, arba bus neteisingai atlyginama už darbą, arba netinkamai bus organizuojamas darbas. Be to, kaip jau sakiau, mažės ir visuomenės saugumas.

Imsimės iniciatyvos organizuoti tam tikras akcijas su reikalavimais Vyriausybei užtikrinti tinkamą finansavimą. Prieš perskirstant biudžetą sieksime, kad valstybės vadovai viešąjį saugumą pripažintų prioritetine sritimi, bent jau tiek, kad būtų išlaikytas esamas visuomenės saugumo lygis.

Tarnybiniais patikrinimais žabojami darbuotojų atstovai

Kalbant apie vidines grėsmes, viena pagrindinių – profesinių sąjungų lyderių persekiojimas. Darbdaviai su darbuotojų atstovais pradeda tam tikrus, visiškai į socialinį dialogą nepanašius, veiksmus, kai aktyviems profsąjungų nariams dirbtinai suorganizuojami tarnybiniai jų veiklos patikrinimai dėl bet kokio mažareikšmio veiksmo, kuris, galimai, panašus į pažeidimą. Pavyzdžiui, Pakruojo policijos komisariato neformalių profsąjungos lyderių atžvilgiu pradėti net trys tarnybiniai patikrinimai. Juos paskatinusios priežastys yra tokios menkos, kad kitu atveju dėl to tyrimai net nebūtų pradedami.

Tai reiškia, kad darbdavys teisinėmis priemonėmis, neva siekdamas užtikrinti drausmę, pradeda persekioti aktyvius narius siekdamas juos įbauginti. Tai - didelė grėsmė visam profsąjungų judėjimui ir pačiai darbuotojų atstovavimo idėjai.

Šią problemą sieksime spręsti įvairiais būdais. Vienas jų – dialogas Policijos departamento vadovybės lygmeniu. Iki šiol toks dialogas davė vaisių: inicijuojami tam tikri procesai, vykdomi psichologinio mikroklimato tyrimai ir pan.

Vis dar yra vadų – karaliukų

Pastaruoju metu aktyvių narių persekiojimo atvejų padaugėjo. Iš dalies tai galima sieti ir su sunkia finansine situacija, kai vadovai, siekdami išsiversti su esamomis lėšomis, netinkamai organizuoja darbą. Tokiais atvejai aktyvesni darbuotojai netyli, kelia problemas.

Bet, mano nuomone, yra ir kita priežastis – valdymo problema. Per ilgą laiką buvo suformuota (dar Generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus laikais) nebaudžiamumo politika. Komisariatų vadovai jausdavosi turį užnugarį, aukštesnė vadovybė jų veiksmus vertindavo švelniai, atlaidžiai, jie niekada nebuvo traukiami drausminėn atsakomybėn ir galėjo sau leisti daugiau nei kiti pareigūnai. Dabartinė situacija turėtų keistis, nes Policijos departamento vadovybė žengė žingsnį į naują, modernų valdymą, tačiau atokesnių regionų komisariatų vadovai dar liko praeitame dešimtmetyje ir vis dar jaučiasi karaliukais. Aktyvesnių pareigūnų persekiojimu jie galbūt savotiškai protestuoja prieš papūtusius naujus vėjus valdyme. Manau, kad ir šią problemą kartu su departamento vadovybe sėkmingai išspręsime.

Laivą dar galima išgelbėti

Na, ir dar viena vidinė grėsmė - mūsų kasdieninės problemos, susijusios su darbo organizavimu, sąlygomis, aprūpinimu darbo priemonėmis. Mesime visas priemones, teisinius būdus – individualius ar sistemiškai kolektyvinius, kad nebūtų pažeidinėjamos pareigūnų teisės.

Reikia pažymėti, kad šioje įtemptoje situacijoje kai kurie pareigūnai išstoja iš profesinės sąjungos, manydami, kad taip mažiau kris į akis darbdaviui ir kilus grėsmėms kažkaip išsigelbės. Deja, turiu pasakyti, kad jei laivas skęs, jis nusineš visus: nuo eilinio jūrininko iki kapitono, ypač jeigu visi bėgs į skirtingas puses, užuot kartu sprendę, kaip išsigelbėti.