Sausio 24 d. teisingumo ministrui prisiekė naujasis Kalėjimų departamento direktorius Artūras Norkevičius. Praėjus kiek daugiau nei savaitei nuo paskyrimo jis sutiko atsakyti į pareigunai.lt klausimus.

Papasakokite trumpai apie savo karjerą, kaip atėjote į sistemą?

1998 m. baigęs Lietuvos teisės universiteto teisės ir penitencinės veiklos magistro studijas, pradėjau tarnybą Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos viešosios policijos padalinyje inspektoriumi, vėliau čia dirbau vyresniuoju inspektoriumi, komisaru inspektoriumi. Darbo sritys buvo susijusios su bendrosios ir individualiosios prevencijos, t.y. narkomanijos, nepilnamečių nusikalstamumo užkardymo veiklos organizavimu, koordinavimu ir kontrole policijos įstaigose. Viena iš funkcijų buvo policijos įstaigų darbo su pataisos inspekcijomis organizavimas, kuravimas. Laimėjęs konkursą ir Prancūzijos vyriausybės skiriamą stipendiją 2000-2001 m. stažavausi Prancūzijos nacionalinėje Kalėjimo direktorių mokykloje. Po šios stažuotės grįžęs į Lietuvą, tęsiau tarnybą Lietuvos viešosios policijos biure.

2003-2005 m. dirbau Lietuvos Respublikos valstybės kontrolėje, aukščiausioje audito institucijoje, vyresniuoju, vyriausiuoju valstybiniu auditoriumi. Valstybinius auditus teko atlikti daugelyje teisėsaugos institucijų, o viena iš jų buvo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos.

2005-2011 m. dirbau Policijos departamento Vidaus audito skyriaus vedėju. Praeitų metų pabaigoje dalyvavau ir laimėjau konkursą Kalėjimų departamento direktoriaus pareigybei eiti.

Kokie pagrindiniai Jūsų prioritetai šiame poste?

Prioritetus skirstyčiau į pirmaeilius ir tolesniuosius, kuriuos sąlyginai galėtume skirstyti laiko požiūriu. Prie pirmaeilių prioritetų priskiriu tinkamą pasirengimą Probacijos įstatymo, kurio atitinkamos nuostatos turi būti pradedamos įgyvendinti nuo š.m. liepos 1 d., probacijos padalinių veiklos organizaciniam ir struktūriniam tvarkymui, šių padalinių veiklą reglamentuojančių teisės aktų rengimui. Taip pat pasirengimas lygtinio paleidimo iš  laisvės atėmimo vietų procesui ir su tuo susijusiai veiklai organizuoti. Su minėto įstatymo įgyvendinimu susiję tam tikri Kalėjimų departamento veiklos organizavimo bei struktūriniai pokyčiai, kuriems padaryti šiuo metu atliekamos tam tikros analizės, diskutuojama, išklausomos įvairios bausmių vykdymo sistemos darbuotojų, struktūrinių padalinių vadovų ir kitų darbuotojų, ekspertų nuomonės.

Kalėjimų departamentas turi būti stipri bausmių vykdymo sistemos veiklos organizavimo, koordinavimo ir metodinė institucija, atstovaujanti ir apjungianti sistemos interesus, tinkamai dalyvaujanti bausmių vykdymo sistemos politikos formavime ir ją vykdanti.

Pagrindinis siekis yra veiksmingai ir taupiai veikianti bausmių vykdymo sistema,  pasiekianti nuteistųjų resocializacijos tikslų, suteikianti šiems asmenims motyvus atsisakyti neteisėtos veiklos įpročių, nukreipianti juos pozityviai veiklai. Nuteistųjų skaičius kalinimo įstaigose taip pat turėtų  nuosekliai mažėti.

Nuteistųjų resocializacija turėtų rūpintis kūrybiškas, motyvuotas ir tinkamai parengtas bausmių vykdymo sistemos darbuotojas, dalyvaujantis bausmių vykdymo sistemos bendruomenės gyvenime, sprendimų priėmime, branginantis savo darbą. Norėčiau, kad darbas bausmių vykdymo sistemoje būtų patrauklus ir konkurencingas, kaip tai yra daugelyje Europos šalių, jame nebūtų nereikalingos įtampos.

Tuo pačiu bus reikalaujama, kad bausmių vykdymo sistemos darbuotojas profesionaliai ir sąžiningai atliktų savo funkcijas, nepamirštant apie tai, kad veikslo apimtys iš tiesų didelės - šiuo metu nuteistųjų pataisos įstaigose yra 9903, beveik antra tiek – laisvėje prižiūrimi probacijos tarnybų. Iš viso prižiūrima, resocializuojama apie 17 tūkst. žmonių, o darbuotojų sistemoje tėra 3,5 tūkst.

Prioritetinis yra Vyriausybės patvirtintos Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir joje numatytų priemonių vykdymas,  kuris, deja, yra įtakojamas valstybės ekonominių finansinių veiksnių.      

Detalesniems prioritetams dar reikia gilesnio bausmių vykdymo sistemos pažinimo, analizės. Manau, kad prioritetus padės suformuoti per susitikimus su įvairių kalinimo, probacijos įstaigų darbuotojais gaunama informacija apie tobulintinas sritis.

Gana banali, bet labai aktuali problema pataisos namuose – uniformų stoka. Kaip ketinate ją spręsti?

Uniforminės aprangos klausimas yra prioritetinis, yra žinomas ir pagal finansines galimybes sprendžiamas. Analizė rodo, kad uniforminės aprangos poreikis kasmet yra identifikuojamas, tačiau jis tenkinamas aiškiai nepakankamai, ir tai susiję su bendra finansine situacija valstybėje. Tačiau Kalėjimų departamento vadovybė tikrai ieško įvairų galimybių. Šiuo metu man yra pateiktas uniforminės aprangos projektas, sprendžiami technologiniai klausimai, pasiūlymus dėl jos kokybinių aspektų, detalių teikia darbuotojai ir profesinių sąjungų atstovai. Tikiuosi, kad jau greitai pasieksime kompromisą ir parengsime tokį uniformos pavyzdį, kuris tiktų visiems.

Atkreipiu dėmesį į tai, kad šiuo metu gryniname prioritetus, kam jų labiausiai reikia, galbūt kažkuriai grupei darbuotojų reikia tik tam tikro elemento ir pan. Siūlysiu uniforminės aprangos krepšelio idėją, kurią gal būt realizuotume elektroninėje erdvėje. Pasikartosiu, kad kalbame ne apie tai, kad turime pakankamai lėšų ir negalime išsirinkti modelio. Priešingai – lėšų trūksta, o norime, kad kuo daugiau darbuotojų būtų aprengti patogiai. Reikia rinktis – pasiūti daugiau, ar kokybiškesnių uniformų. 

O kaip tie nuo biudžeto nukirpti 4 proc.? Kaip tai atsilieps pareigūnams, gal reiks eiti nemokamų atostogų ar pan.?

Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, kaip ir kitoms įstaigoms, skirti asignavimai 2012 m., palyginus su 2011 m., sumažėjo 4 proc. t.y. 7 454 tūkst. litų. Tai labai reikšminga suma, tad ieškoma vidinių resursų, atliekama išlaidų peržiūra, mąstoma apie lėšų perskirstymo galimybes. Apie nemokamas atostogas nekalbame, nes tikimės, kad kompleksiškai tvarkant bausmių vykdymo sistemos biudžetą, to išvengsime.

Dėl pilnos pareigūnų, įeinančių į pataisos įstaigą, apžiūros: darbuotojų atstovai mano, kad pateisinama yra tik dalinė apžiūra, o pilna tuo tarpu turėtų būti atliekama tik esant aiškių įtarimų, jog prižiūrėtojas kažką neleistina įneša į teritoriją. Kokia Jūsų nuomonė?

Mūsų žiniomis, vadinamoji pilna apžiūra pasitaiko gana retai. Tačiau šiuos veiksmus reiktų vertinti dalykiškai. Įkalinimo įstaigoje bausmę atliekantiems asmenims taikomi įvairus draudimai, ribojimai, kurie pasireiškia tuo, kad nuteistieji negali turėti atitinkamų daiktų, tačiau jie pas juos įvairiais būdais atsiranda. Deja, tenka konstatuoti, kad yra atvejų, kai draudžiamus daiktus į pataisos įstaigas įneša šių įstaigų darbuotojai. Tad natūralu, kad yra taikomos tam tikros vidaus kontrolės procedūros. Žinoma, nemažai draudžiamų daiktų yra permetama į pataisos įstaigos teritoriją. Susipažindamas su įvairiomis analizėmis, tyrimais pastebiu, kad tai jautrus klausimas. Pareigūnų apžiūra yra viena iš kontrolės formų, tačiau ji neturi būti taikoma nepagrįstai ir neturi žeminti pareigūno. Kita vertus, atgrasant darbuotojus nuo neteisėto elgesio, stiprinsime jų vidines nuostatas, atsparumą įvairioms pagundoms. Ten, kur bus reikalinga, bus daromos atitinkamos korekcijos.

Teisės aktuose yra numatytos veiklos kontrolės formos ir įstaigos vadovas ar vadovai jas pasirenka. Manau, kad reiktų siekti nesusikurti tokių situacijų, kai iškyla poreikis taikyti darbuotojams vienokias ar kitokias veiklos, elgesio kontrolės formas. 

Profesinės sąjungos sistemoje: padeda ar trukdo? Kokių įžvelgiate pliusų ir kokių minusų esamų profsąjungų veikloje?

Manau, kad tikrai netrukdo. Visada skatinu diskusijas ir kitokias nuomones. Kiek žinau, iš esmės priešingų pozicijų nėra identifikuojama, neturiu informacijos, kad pataisos įstaigose būtų nesutarimų tarp darbuotojų atstovų ir šių įstaigų vadovų bei darbuotojų.   

Toliau skatinsime dialogą, aptarsime periodinių susitikimų būtinumą, bendrus renginius ar projektus. Kita vertus, reiktų suprasti Kalėjimų departamento ir pataisos įstaigų vadovus bei jų poziciją, nes kolektyvuose galima susitarti tiek, kiek leidžia teisės aktai ir juose aptarta kompetencija. Manau, kad nėra tokių klausimų, apie kuriuos negalėtume diskutuoti, ir nėra tokių situacijų, kurių negalėtume išspręsti. Kompromisą visada galima surasti.

Ar nusimato kažkokių reformų sistemoje?

Didžiuosius pokyčius siečiau su Vyriausybės patvirtintos Laisvės atėmimo vietų modernizavimo  strategija 2009-2017 m. vykdymu, kurioje užprogramuota laisvės atėmimo vietų pertvarka, kuri būtų vykdoma privataus verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo sutarčių pagrindu. Kaip minėjau, šios pertvarkos tikslas – veiksmingai ir taupiai veikiančios laisvės atėmimo vietos, pasiekiančios nuteistųjų pataisos tikslą. Naujai pastatytose laisvės atėmimo vietose būtų užtikrinamas nuteistųjų laikymas kamerose, individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais. Atitinkamai tektų tikslinti šių laisvės atėmimo vietų struktūras. Įvertinant nūdienos aktualijas, siūlyčiau tai vertinti kaip nuolatinius ir neišvengiamus pokyčius. Suprantu, kad darbuotojams kiek neramu dėl šių artėjančių pertvarkų, tačiau pabrėžiu, kad bausmių vykdymo sistemos didžiausia vertybė yra jos darbuotojas.