Vakar Kalėjimų departamente vyko pasitarimas bausmių vykdymo sistemos 2011-ųjų metų veiklos rezultatų ir 2012-ųjų metų veiklos prioritetų ir uždavinių klausimais. Susitikime dalyvavo Teisingumo ministras Remigijus Šimašius ir viceministras Gytis Andrulionis, visų kalėjimo departamentui pavaldžių įstaigų vadovai, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Tomas Vaitkunskas.

Anot Teisingumo ministro R.Šimašiaus, Kalėjimų sistema reformuojama jau antri metai, vyko pataisos įstaigų reorganizacija, kai kurios įstaigos buvo sujungtos. Šie darbai užbaigti ir atėjo metas Kalėjimų departamento struktūriniam pertvarkymui, kuris bus pradėtas netrukus. Po jo tikimasi, kad Kalėjimų departamentas taps daugiau metodininkas, o ne vien vykdytojas. Taigi bus peržiūrėtos Kalėjimų departamento funkcijos, dalis jų perduota pavaldžių įstaigų kompetencijai, o departamentas turės tapti metodiniu kontrolės, analizės, galimų rizikų centru.

Pasak Kalėjimų departamento direktoriaus Artūro Norkevičiaus, kaip vyks centrinės įstaigos pertvarkymas ir visa kita paaiškės patvirtinus departamento struktūrą. Tačiau jis patikino, jog etatų mažinimų bent jau pavaldžiose įstaigose nenumatyta.

Pasitarime kalbėta ir apie išstatutinimą. Teisingumo ministras sakė, jog pareigybės, kurios liks statutinėmis ir tos, kurios bus išstatutinamos yra įvardintos, išsiuntinėti raštai, aptartos funkcijos bei tai, kokiu būdu vyks šis procesas. Ministras akcentavo, jog šio proceso metu bus kiek tai įmanoma stengiamasi, kad nenukentėtų pareigūnai ir nebūtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas. R.Šimašius sakė, jog išstatutinimo įgyvendinimą ir funkcijų išgryninimą turės atlikti Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos.

Teisingumo ministras atkreipė dėmesį ir į tai, kad pataisos įstaigų vadovai neturėtų laukti įsakymų iš viršaus, tai yra būti vien vykdytojai, o patys ieškoti ir siūlyti efektyvesnius valdymo būdus. Pasak R.Šimašiaus, vienas iš kriterijų vertinant įstaigų vadovus bus būtent tai ar vadovas laukia įsakymų, ar jis pats ieško sprendimų, siūlo ką ir kaip galima būtų keisti pačioje įstaigoje ar sistemoje, kad efektyviau vyktų darbas.

Kalėjimų departamento vadovas pasitarime atkreipė dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais labai ryškiai keitėsi nuteistųjų ir darbuotojų (būtent jaunesniosios grandies) santykis. Nuteistųjų kasmet daugėja, o pareigūnų – tiesiogiai dirbančių su nuteistaisiais mažėja ir tai rimta problema.

Teisingumo ministras atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad turi būti skiriamas ypatingas dėmesys atvejams, kai nuteistieji pasipriešina pareigūnams. Anot R.Šimašiaus, bandymai nuslėpti tokius atvejus bus visiškai netoleruojami. Ministras kalbėjo, jog pasipriešinimo pareigūnui kartelė turi būti maksimaliai nuleista, t.y. net grubus nuteistųjų atsikalbinėjimas pareigūnams bus vertinamas kaip nepaklusimas, ir į tai turi būti atsižvelgiama taikant poveikio priemones, kurios numatytos pagal teisės aktus, nuteistiesiems.

Teisingumo ministras išsakė kritiką dėl pataisos įstaigų vidaus tyrimo ir ikiteisminio tyrimo padalinių darbo kokybė ir paprašė įstaigų vadovų atkreipti į tai didesnį dėmesį, kadangi dėl nepakankamos darbo kokybės kartais nukenčia tyrimas, priimami nekvalifikuoti  sprendimai.

Kalėjimų departamento direktorius A.Norkevičius pasidžiaugė, kad pagaliau baigiamas spręsti uniformų klausimas. Parengtas naujos uniformos modelis, kurį patvirtinus bus sprendžiama kokiu būdu jos bus perkamos: ar bus pasirinktas krepšelio principas, kaip yra policijoje, ar kitas būdas. Tačiau kalėjimų departamentas yra pasiryžęs išspręsti pareigūnų aprūpinimo uniforma klausimą.

Kalėjimų departamento direktorius patvirtino, kad laisvės atėmimo vietų ligoninių sujungimas bus užbaigtas šiais metais, minėtos įstaigos bus perkeltos į numatytas patalpas Pravieniškių pataisos namuose.

Anot A.Norkevičiaus, didžiausi iššūkiai, kurie nusimato artimiausiu metu - departamento vidaus pertvarkymai. Direktoriaus nuomone, kalėjimų sistema turi tapti atviresne, pirmasis žingsnis – kaip patariamasis organas įkurta pataisos įstaigų direktorių tarybą, viliamasi, kad galbūt pavyks suburti ir visuomeninę tarybą.

Šių metų  Kalėjimų departamento vadovybės iššūkis – pakoreguoti personalo valdymo politiką, kad  būtų nustatyti vienodi ir valdymo standartai, unifikuotos ir standartizuotos kiek įmanoma visose įstaigose atitinkamų pareigybių funkcijos. Pavyzdžiui, kad Šiaulių pataisos įstaigoje dirbantis prižiūrėtojas dėl asmeninių priežasčių persikėlęs į kitą miestą gyventi, galėtų pereiti dirbti į bet kurią pataisos įstaigą Lietuvoje ir atėjęs dirbti žinotų ką ir kaip daryti, t.y. nekiltų problemų, nes darbas būtų identiškas.

Kaip vieną prioritetų Kalėjimų departamento vadovas įvardino tinkamų darbo sąlygų sudarymą darbuotojams.

Anot Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Tomo Vaitkunsko, tai visiškai naujas siekis sistemoje, nes iki šiol pagrindinis dėmesys buvo skiriamas nuteistųjų gerovei, o vakarykščiame pasitarime daug dėmesio buvo skirta ir kalbama apie darbuotojus.

Taip pat A.Norkevičius išsakė departamento poziciją gerinti patyrusių ir jaunų darbuotojų santykį. Tai yra bus siekiama, kad patyrusių darbuotojų patirtis būtų sklandžiau perduodama jaunam pareigūnui, nes kalėjimų įstaigose egzistuoja jaunų darbuotojų adaptacijos problema. Kalėjimo departamentas šiais metais stiprins tarnybinės veiklos vertinimą ir darbuotojų darbo drausmę, skirs didelį dėmesį korupcijos prevencijai.

Kalėjimų departamentas bandys įdiegti efektyvaus išteklių valdymo sistemą. Viena šios sistemos priemonių - metų pabaigoje, kiekviena įstaiga turės galimybę ginti ateinančių metų biudžetą, motyvuotai ir argumentuotai teikti realų poreikį, tada jau departamentas spręs ar įstaigai pavyko apginti savo poziciją. Atsiras galimybė įstaigoms konkuruoti, siekiant geresnių darbo sąlygų kitiems metams. Bus įdiegta ir vidaus savikontrolės sistema, t.y. kaip ir iki šiol vyks pavaldžių įstaigų inspektavimas, tikrinama jų veikla, tačiau tokių patikrinimų tikslas - nustatyti įstaigos tikslus,  resursus ir galimybę su esamais resursais įgyvendinti keliamus tikslus.

Pasitarimo pabaigoje Teisingumo ministras dar kartą atkreipė dėmesį, kad įstaigų vadovų veiklos vertinimas turės tiesioginę įtaką sprendžiant jų karjeros klausimus. Vertinant vadovų veiklą bus atsižvelgiama į tai, kaip įstaiga sugeba tvarkytis savo viduje, su esamais resursais, kokius siūlymus teikia dėl veiklos efektyvumo ir kt.