Kauno apygardos administracinis teismas praėjusiais metais išnagrinėjo ginčą, kuris buvo kilęs dėl Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo, patvirtinimo, pažeminimo, panaikinimo“ 5.1 punkto, kuriuo Kalvarijos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkui G.Č. suteikta viena pakopa žemesnė – II-oji kvalifikacinė kategorija. Pareigūną teisme atstovavo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo teisininkai.

Vidaus tarnybos statuto 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnų profesionalumas vertinamas kvalifikacine kategorija. Pagal pareigūnų dalykines savybes, profesinius įgūdžius, administracinius gebėjimu, tarnybinės veiklos rezultatus ir vidaus tarnybos stažą nustatomos 3-oji, 2-oji, 1-oji kvalifikacinės kategorijos. Pareigūnui suteikta kvalifikacinė kategorija iš naujo tvirtinama kas penkeri metai.

Vidaus reikalų ministras 2003 m. rugsėjo 4 d. įsakymu patvirtino Kvalifikacinių kategorijų nuostatus, kuriuose reglamentavo reikalavimus vidaus tarnybos sistemos pareigūnams kvalifikacinėms kategorijoms gauti (patvirtinti), kvalifikacinių kategorijų suteikimo ir patvirtinimo tvarką, pareigūnų kvalifikavimo komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarką. Ja visais atvejai ir privalu vadovautis, sprendžiant kvalifikacinės kategorijos suteikimo ar patvirtinimo klausimus.

Kvalifikacinių kategorijų nuostatų 3 punkte nurodyta, kad kvalifikacinės kategorijos suteikiamos (patvirtinamos) nustatyta tvarka atestuotiems, neturintiems tarnybinių nuobaudų, išlaikiusiems vidaus reikalų ministro nustatytus fizinio parengimo normatyvus, išlaikiusiems vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytus konkrečioms pareigybėms taktinio ir kovinio parrengimo normatyvus, turintiems atitinkamą vidaus tarnybos stažą pareigūnams, kurių profesionalumą įvertino komisija.

Nuostatų 22 punkte nustatyta, kad pareigūno profesionalumą pagal šiuose Nuostatuose nustatytus kriterijus pirmiausia įvertina pareigūno tiesioginis vadovas, kuris surašo motyvuotą išvadą, apibūdindamas pareigūno profesionalumą pagal kiekvieną iš profesionalumo vertinimo kriterijų ir šią išvadą pateikia komisijos sekretoriui. Pateiktos tiesioginio vadovo išvados nagrinėjimas priskirtas komisijos kompetencijai ir yra viena iš privalomų pareigūno profesionalumo vertinimo procedūros dalių.

Iš Kvalifikavimo komisijos balsavimo protokolo paaiškėjo, jog Marijampolės apskrities VPK viršininko įsakymu sudaryta Pareigūnų kvalifikavimo ir atestavimo komisija kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo klausimą sprendė tik formaliai, nevykdydama keliamų reikalavimų, pažeisdama teisės aktuose nustatytas procedūras.

Marijampolės apskrities VPK viršininko 2009 m. gruodžio 18 d. raštas patvirtina, jog dėl turėtos kvalifikacinės kategorijos nepatvirtinimo pareigūnui G.Č. iš esmės sprendė ne komisija, kaip nustato teisės aktai, o vienasmeniškai apskrities policijos viršininkas, konstatuodamas, kad pareigūnas negali pasitvirtinti turimos kategorijos.

Tuo tarpu Nuostatų 26 punkte nustatyta, kad nagrinėdama tiesioginio vadovo išvadą, komisija turi nustatyti ar tiesioginis vadovas teisingai įvertino pareigūno profesionalumą pagal nustatytus reikalavimus pareigūno kvalifikacinei kategorijai gauti.

Įvertinęs bylos medžiagą teismas darė išvadą, kad komisijai nepareikalavus tiesioginio vadovo motyvuotos išvados, pagal nustatytus reikalavimus šios išvados neišnagrinėjus, išsamiai jos nepatikrinus ir, nesant tokios išvados, netgi neturint galimybės jos patikrinti bei patikimai nustatyti sprendimui dėl kvalifikacinės kategorijos patvirtino reikšmingų faktinių aplinkybių, visiškai neanalizavus pareigūno G.Č. profesionalumo pagal nuostatuose nustatytus vertinimo kriterijus, nefiksavus svarstymo eigos protokole, nepagrįstai buvo nutarta sumažinti  kvalifikacinę kategoriją viena pakopa. Teismas konstatavo, kad buvo padaryti esminiai procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei komisijos išvados objektyvumą, pagrįstumą ir teisingumą, pažeidimai.

Pagal Nuostatų 36 punktą pareigūnams, kuriems kvalifikacinė kategorija nebuvo suteikta arba turima kvalifikacinė kategorija buvo pažeminta ar panaikinta, kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta arba aukštesnė kategorija gali būti suteikta ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo kvalifikacinės kategorijos nesuteikimo, panaikinimo, pažeminimo dienos.

Šiuo ginčo atveju tai, kad išnyko aplinkybė, dėl kurios pareigūnui buvo pažeminta kvalifikacinė kategorija, o tiksliau – įsiteisėjus LVAT sprendimui, kuriuo buvo panaikinta tarnybinė nuobauda, buvo privalu nedelsiant Nuostatuose nustatyta tvarka spręsti dėl kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo. O Marijampolės apskrities VPK tokių veiksmų neatliko.

Nei Marijampolės AVPK Pareigūnų kvalifikavimo ir atestavimo komisijos 2009 m. gruodžio 29 d. balsavimo protokole, nei tos pačios dienos akte, nei ginčijamame įsakyme nebuvo nurodytos aplinkybės, dėl kurių pareigūnui G.Č. suteikta viena pakopa žemesnė kvalifikacinė kategorija. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad tokia išvada buvo padaryta net neatlikus jokio vertinimo, tik dėl pareigūno turimos tarnybinės nuobaudos – pastabos, kurią Marijampolės AVPK viršininkas įsakymu skyrė 2009 m. kovo 13 d.

Teismas paaiškino, jog spręsdamas kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo klausimą, Marijampolės AVPK privalėjo vadovautis aukštesnės galios teisės aktu – Statutu, kurio 36 str. 1 d. nustato, jog kvalifikacinės kategorijos nustatomos įvertinus pareigūnų dalykines savybes, profesinius įgūdžius, administracinius gebėjimus, tarnybinės veiklos rezultatus ir vidaus tarnybos stažą. Šiuo atveju, anot teismo, itin svarbi aplinkybė ta, kad sprendžiant dėl kategorijos Marijampolės AVPK buvo žinoma, jog pagal pareigūno G.Č. skundą Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 29 d. sprendimu jam skirtą tarnybinę nuobaudą jau buvo panaikinęs. Marijampolės AVPK paduotas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neatleido komisijos nuo pareigos tinkamai vykdyti Statute ir Nuostatuose įtvirtintus reikalavimus objektyviai įvertinti pareigūno profesionalumą, žinias, gebėjimus, įgūdžius pagal visus pareigūno profesionalumo vertinimo kriterijus.

Komisija ir apskrities policijos viršininkas, žinodami, kad galutinis sprendimas dėl pareigūnui skirtos nuobaudos teisėtumo nėra priimtas, visiškai neįvertinę jo profesionalumo pagal kriterijus, grubiai pažeidė teisės aktuose kitus nustatytus procedūrinius reikalavimus, nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė nesuteikti G.Č. kvalifikacinės kategorijos ir priėmė įsakymą dėl viena pakopa žemesnės šio pareigūno kvalifikacinės kategorijos.

Teismas nusprendė panaikinti 2009 m. gruodžio 31 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo vieną punktų. Įpareigojo komisariatą sumokėti pareigūnui G.Č. darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl viena pakopa žemesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimo ir 0,07 procento delspinigius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Taigi teismas atstatė teisybę: kadangi buvo panaikintas įsakymo punktas, kuriuo pareigūno kvalifikacinė kategorija buvo pažeminta, jam buvo atkurta buvusioji iki 2010 m. sausio 1 d. buvusi situacija, kai pareigūnas turėjo I-ąją kvalifikacinę kategoriją.

Parengė Sonata Baginskaitė-Puodė