Akivaizdūs valstybės lėšų švaistymo faktai, nors dėl tų pačių lėšų trūkumo uždarinėjamos ugniagesių komandos, viešojoje įstaigoje „Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnyba“ Ugniagesių gelbėtojų profesinei sąjungai (UGPS) – galvos skausmas jau keletą metų.  Nors padaryta nemažai – per didelius vargus inicijuotas ikiteisminis tyrimas, tačiau savivaldybė toliau dangsto susikompromitavusį tarnybos vadovą, jam net sukurta nauja darbo vieta. O ir pats tyrimas dėl Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovo Sauliaus Grukausko galimai padarytų nusikalstamų veikų, kurį atlieka Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius, užtruko beveik pusantrų metų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), pastaruoju metu ypač uoliai spaudžiantis savivaldybes „optimizuoti“ ugniagesių komandų tinklą, šiuo atveju esą nieko padaryti negalįs, nes tai, atseit, išskirtinai tarnybos steigėjos – Kauno rajono savivaldybės – reikalas.

Kaip viskas prasidėjo

2009 m., kai prasidėjo kalbos, kad dėl lėšų stokos reikia naikinti kelias ugniagesių komandas, ir matydami, kad galimai švaistomos ir taip sunkiai besiverčiančios įstaigos lėšos, ugniagesiai ryžosi veikti. Profesinė sąjunga kreipėsi į rajono vadovus siūlydama efektyviau naudoti esamas lėšas ir inicijavo auditą  pateikdamas auditoriams faktinių įrodymų – filmuotą medžiagą, įrodančią, kad nurašomi degalai.

„Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos“ ūkinės ir finansinės veiklos auditą atliko Kauno rajono savivaldybės administracijos centralizuotas vidaus audito skyrius. Jo išvadas, pasak UGPS atstovo Kauno rajone Algimanto Danieliaus, nebuvo lengva gauti, o kai pagaliau jas gavo, paaiškėjo kodėl – nustatyta, jog vadovaujant S. Grukauskui iššvaistyta ne viena dešimtis, o galbūt ir šimtai  tūkstančių litų.

Inicijuoti tyrimą pavyko tik iš ketvirto karto

Tačiau ir tokių akivaizdžių faktų nepakako, kad kuri nors institucija imtųsi veiksmų. Dėl galimai padarytos didelės žalos valstybei 2010 m. pavasarį UGPS kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Kauno apskrities skyrių. Tačiau vyriausiajam tyrėjui Narūnui Raulinaičiui pasirodė, kad  direktoriaus veikloje organizuojant tarnybos darbą nėra nusikaltimo požymių.

Profesinė sąjunga šį nutarimą apskundė, tačiau Kauno miesto apylinkės prokuroras Donatas Puzinas skundą atmetė, nes audito nustatyti pažeidimai nurašant kurą ir vykdant viešuosius pirkimus esą vertintini kaip darbo drausmės pažeidimas.

Nutarimą UGPS apskundė, šį kartą – ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris skundą vėl atmetė. Kadangi pareiškėja rėmėsi audito išvada, teismas konstatavo, jog ji yra rekomendacinio pobūdžio, o jos pagrindu tarnybos direktoriui S.Grukauskui esą jau buvo paskirta drausminė nuobauda.

Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos nesustabdė ir tai, ji skundu kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, kuris skundą patenkino. Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. galutine ir neskundžiama nutartimi pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą dėl S.Grukausko galimai padarytų nusikalstamų veikų.

Tarnybos dalininkė – visuomeninė organizacija

Tuo tarpu Kauno rajone vis dėlto buvo panaikintos dvi ugniagesių komandos, dėl ko teko atleisti 16 ugniagesių. Tačiau netikėtai pinigų atsirado naujam etatui, kurį užėmė tas pats S.Grukauskas.

Kaip jau minėta, po audito VšĮ „Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnyba“ dalininkų susirinkimas nusprendė direktoriui skirti drausminę nuobaudą – papeikimą. Čia reiktų paaiškinti, kad viešosios įstaigos, įsteigtos 2003 metais, steigėjais lygiomis teisėmis tapo Kauno rajono savivaldybė ir Kauno rajono ugniagesių savanorių draugija. Tai, kad nestatutinių ugniagesių komandas valdo savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga, nėra vienintelis atvejis Lietuvoje. Unikalu čia yra tai, kad kartu su savivaldybe lygiomis teisėmis tarnybos valdytoja tapo visuomeninė organizacija. Ir nors steigimo sutartyje savivaldybė įsipareigojo skirti tikslinių lėšų gelbėjimo darbų, gaisrų gesinimo ir prevencijos programai įgyvendinti, o draugija – tik sukomplektuoti ugniagesių komandą, abi dalininkės ilgą laiką turėjo lygias sprendimų priėmimo teises. Viena iš audito rekomendacijų kaip tik ir buvo pakeisti įstatus ir balsavimo teisę paskirstyti pagal dalininkų kapitalą.

„Įstatymo raidė“ surišusi savivaldybei rankas?

Bet grįžkime prie S. Grukausko karjeros vingių. Netrukus po nuobaudos paskyrimo jis sunkiai susirgo ir pusmetį turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Per tą laiką viešosios įstaigos direktoriumi tapo anksčiau pavaduotoju dirbęs Romas Steponavičius, o naujuoju pavaduotoju buvo paskirtas Algirdas Žandaras. Po ligos S. Grukauskas išėjo atostogų, o grįžo jau į naujas – direktoriaus padėjėjo – pareigas. Naujasis etatas įsteigtas 2011 m. spalio 12 d. tarnybos dalininkų susirinkime ir jam nustatytas 13 bazinių mėnesio algų dydžio atlyginimas.

Kauno rajono mero Valerijaus Makūno paklausėme, ar naujos pareigybės atsiradimas sunkiu finansiniu periodu nėra susikompromitavusio, tačiau „savo“ pareigūno dangstymas ir ar tai nekenkia rajono įvaizdžiui. Iš mero patarėjos gavome mero atsakymą raštu, kuriame be kita ko teigiama:

„Mero pozicija ir požiūris į bet kurį iš viešųjų įstaigų vadovų, nepaisant įvaizdžio, nesuponuoja teisės atleisti vadovą iš užimamų pareigų, nes pirmiausia privalome laikytis įstatymo raidės, o Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte imperatyviai nustatyta, kad savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas privalo vykti Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Tarnybos darbuotojai yra nestatutiniai, jie laisvai samdomi pagal darbo sutartis. Jiems netaikomi statutinių pareigūnų veiklą reglamentuojantys teisės aktai“.

Na, o kas link vykdomo ikiteisminio tyrimo, pasak V. Makūno, „Teisėsaugos institucijai priėmus sprendimą – atitinkamai į jį ir reaguosime“ (pajuodinimai – mero).

Gaisrus gesinančiųjų sumažino, užsiėmė švietimu

Ugniagesiams nesuprantama, kaip dėl lėšų stokos uždarius dvi komandas pinigų atsirado naujam etatui, tačiau, pasak mero rašto, naujoji pareigybė Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnyboje buvusi labai reikalinga: 

„2008 m. spalio 1 d. buvo likviduota Kauno rajono Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (PGT), kurios viena iš užduočių buvo gaisrų prevencijos vykdymas Kauno rajone. Po šios tarnybos likvidavimo, ši veikla buvo dalinai organizuojama per Tarnybos ugniagesių komandų (UK) viršininkus. 2010 m. UK viršininkų etatai buvo panaikinti ir gaisrų prevencinis darbas Kauno rajone nebuvo tinkamai atliekamas. Gaisrų analizė rodo, kad daugiausia gaisrų kyla gyvenamam sektoriuje ir atvirose teritorijose. Šiems gaisrams įtakos turi žmogaus veikla (neatsargus elgesys su ugnimi, žolės, ražienų deginimas ir pan.), todėl būtinas visuomenės švietimas, bendravimas su gyventojų bendruomenėmis, darbo kolektyvais ir ugdymo įstaigomis“.

Skirtingos nuomonės dėl to paties žmogaus

Kad toks etatas reikalingas neabejoja ir kito tarnybos dalininko – Kauno rajono ugniagesių savanorių draugijos – pirmininko pavaduotojas Klemensas Narkevičius. „Perskaitęs pareiginę instrukciją neabejojau, kad toks etatas reikalingas“, - sakė jis, tačiau sužinojęs, kas į jį paskirtas, supratęs, jog pareigybė sukurta specialiai žmogui. „Jeigu būtų viskas gerai, nebūtų buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas“, - abejones dėl S. Grukausko kandidatūros išsakė draugijos pirmininko pavaduotojas.

Tuo tarpu Kauno rajono ugniagesių savanorių draugijos pirmininkas Gintautas Žemaitis mano kitaip. Pasak jo, šioje istorijoje daug kur sutirštintos spalvos. „Tai yra tam tikrų personalijų norai kažko pasiekti. Seniai pažįstu tą žmogų (S. Grukauską – red.), žinau, kad jis tikrai savanaudiškais tikslais nedarė to, kas jam inkriminuojama“, - savo poziciją dėstė draugijos pirmininkas. O naujos pareigybės atsiradimo faktas esą ne draugijos kompetencijos reikalas: savivaldybė tam skyrusi lėšų bei parinkusi žmogų į tas pareigas.

Labdaros naudą velniai gaudo?

Kauno rajono ugniagesių savanorių draugijai visoje istorijoje irgi tenka ne paskutinis vaidmuo. Ji daugelį metų kasmet sulaukia labdaros iš Vokietijos, kuri, pasak Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos profsąjungos atstovo A. Danieliaus, realizuojama neskaidriai ir neefektyviai. Vokiečiai, pamatę, kaip sunkiai verčiasi rajono ugniagesiai, siunčia ir technikos, ir gaisrų gesinimo bei kitokios įrangos, aprangos ir pan., tačiau kalbama, jog draugija kai kuriais atvejais įsigudrindavo vokiečių paramą Priešgaisrinės saugos tarnybai... parduoti! O štai neseniai komiso parduotuvėje pastebėta ugniagesių batų. „Iš kur jie ten atsirado?“, - retoriškai klausia profsąjungininkas.

„Buvo vieną kartą vokiečiai atvežę daugybę lauko dažų dėžių, prikrovė jų pilnas gaisrines ir per žiemą visus sušaldė, o po to turėjome juos išnešti ir išmesti. O galima juk buvo ir pačias gaisrines nudažyti, ir žmonėms duoti. Skalbimo miltelių taip pat buvo atvežta gal tona, gal dvi. Irgi dingo, nė viena komanda nematė. Tiesa, batų buvo palikę, bet po vienerius visai komandai“, - pasakojo A. Danielius. Eina kalbos, kad pradanginta ar viršininkų „įsisavinta“ ir gerokai vertingesnių daiktų. „Viešąją įstaigą kontroliuoja savivaldybė, o kas sukontroliuos draugiją?“, - klausia ugniagesys.

Draugijos pirmininkas G. Žemaitis patvirtino, jog iš Vokietijos atvažiuoja nemažai labdaros, bet didelė jos dalis skirta Kauno rajono ir miesto, Prienų rajono socialinės globos įstaigoms, remiami ir pavieniai žmonės. Jis paneigė, jog kažkas būtų buvę daroma neskaidriai. „Gal koks ryšuliukas panaudotų drabužių, kurie nebetiko dėvėti, ir buvo panaudotas automobilių valymui“, - svarstė draugijos pirmininkas ir teigė, jog kalbos dėl neskaidrumo esančios vėlgi nežinia ko siekiančių asmenų insinuacijos.

Sužlugdyta graži idėja

Anot profsąjungos atstovo A.Danieliaus, pats viešosios įstaigos „Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos“ kūrimas yra mįslingas. Jos vienas steigėjų ir vadovų Rimantas Balsiukas buvo ir PAGD Kauno rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, kuri panaikinta 2008 m., viršininkas. Tikėtina, kad draugija, per kurią iš Vokietijos atkeliauja dideli kiekiai labdaros, buvo ir tebėra priedanga pasipelnyti. „Yra sukurta sistema, kuria naudojasi viršininkai, prikurta etatų. Ne paslaptis, kad buhaltere buvo įdarbinta R.Balsiuko dukra, Poderiškėse sarge dirbo ir jo žmona. Kai tik pradėtas ikiteisminis tyrimas, staiga iš darbo išėjo jo dukra, panaikinti sargų etatai. Jeigu viskas būtų buvę švaru, niekas nebūtų bėgęs“, - svarsto profsąjungininkas ir teigia, jog tai ne jo vieno mintys, panašiai situaciją mato ir kiti ugniagesiai.

Tai, kad viešosios įstaigos dalininke kartu su savivaldybe tapo ir ugniagesių savanorių draugija, kurios vienas iš steigėjų yra ir dabartinis draugijos pirmininko pavaduotojas K.Narkevičius, pasak jo, buvęs kilnus sumanymas, eksperimentas Lietuvoje. Ir jeigu viskas būtų buvę daroma sąžiningai ir skaidriai, taip, kaip numatyta įstatuose, būtų buvusi nauda visiems. Tačiau, „deja, kai kurių žmonių pirštai buvo lenkti į save“, todėl graži idėja sužlugdyta.

Aukšti pareigūnai nekalbūs

Fakto, kad taupoma ugniagesių sąskaitą, tačiau administracijos aparatui „pūsti“ pinigų atsiranda, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nekomentuoja, nes tai esą ne jo kompetencija. Departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis sako, jog su situacija Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnyboje jis nėra susipažinęs. „Kad ten yra problemų teko girdėti, tačiau tai yra grynai savivaldybės sfera, ji yra atlikusi auditą“, - sakė pareigūnas. Savo vertinimą jis esą galėsiąs pateikti tada, kai bus išnagrinėjęs savivaldybės ataskaitą apie praeitų metų valstybės skirtų lėšų  panaudojimą, kurią ji turinti pateikti departamentui iki kovo 1 d.

Kita pareigūnė, kuri organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminį tyrimą dėl S.Grukausko galimų nusikaltimų, Kauno rajono apylinkės prokurorė Asta Chramina buvo dar nekalbesnė. Sužinojusi, kokiu klausimu ir kas skambina, ji teigė sulaukusi labai svarbaus skambučio ir paprašė perskambinti po 10 minučių, tačiau nei tada, nei visą dieną, nei kelias kitas darbo dienas darbo telefonu ji nebuvo pasiekiama.

Dar 2010 m. pabaigoje LUGPS kreipėsi į Generalinę prokuratūrą teigdama, kad prokurorės A.Chraminos organizuojamas tyrimas vilkinamas ir prašydama ikiteisminio tyrimo medžiagą perduoti Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybai Vilniaus mieste. Deja, Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras Zenonas Burokas šio prašymo netenkino.

Nenusileis nė už ką

Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos nestatutinių ugniagesių komiteto pirmininkas Arūnas Dulevičius mano, jog ikiteisminį tyrimą siekiama vilkinti, kad sulaukus senaties procesą būtų galima nutraukti. „Kas žino, gal S. Grukauskui prabilus bus atskleistos ir politikų bei aukštų pareigūnų pavardės“, - svarsto A. Dulevičius ir teigia, jog po tiek iškentėtų metų profsąjunga nenusileis nė už ką.

„Auditas parodė, kad netikslingai panaudota 200 tūkst. litų, o būtent tiek būtų užtekę išlaikyti Poderiškių komandai. Apskritai yra sunkiai suvokiama, kodėl būtent ją buvo suplanuota naikinti, jos ugniagesiai daugiausia lyginant su kitomis rajono komandomis buvo kviečiami į įvykius“, - stebisi A. Dulevičius. Kalbama, kad pusė komandos pastato Poderiškėse priklauso R Balsiukui, svarstoma, ar tik jam neprireikė viso? „Kai tiek metų matai įvairias machinacijas ir žinai, kad iki teisybės sunku prasimušti per savus dangstančią sistemą, gali patikėti įvairiomis versijomis“, - sako ugniagesys ir tiksi, jog šią versiją bus galima patikrinti aukcione, kuriame bus parduodama savivaldybei priklausanti Poderiškių ugniagesių komandos pastato dalis.

A. Dulevičiaus teigimu, jei ikiteisminį tyrimą bus nuspręsta nutraukti arba bus konstatuota, jog  nusikaltimų nepadaryta, UGPS tokį sprendimą skųs teismui.

UGPS pirmininko Sauliaus Džiauto komentaras:

„Jeigu ugniagesiai taip dirbtų, kaip šioje byloje teisėsaugininkai, seniai viskas būtų sudegę. Man pačiam gėda, kad esu tokios teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijos darbuotojas – statutinis VRM valstybės tarnautojas. Kad UGPS niekas nesulaikys ieškant teisybės, težino visi, bet kam reikėjo švaistyti šitiek laiko, kam vilkinti ir tyčia užkrauti papildomais rūpesčiais profesinę sąjungą? Mano nuomone, tai daroma tam, kad būtų nukreiptas dėmesys nuo svarbesnių dalykų, - o gal mes čia užčiuopėme tik siūlo galą?...

Negalime kištis į ikiteisminį tyrimą ir be reikalo kaltinti ar komentuoti, bet, manau, kad byla yra vilkinama specialiai arba policijoje yra per mažai tyrėjų. Kol Vyriausybė visuomenės saugumo nelaiko prioritetu, dėl nepakankamo finansavimo teisėsauga ir teisėtvarka nyksta, griūna, o tuo lengvai naudojasi nesąžiningi piliečiai ir pareigūnai.

Noriu tikėti, kad šioje byloje teisybė greitai išaiškės, kaltieji (jei tokių atsiras) bus nubausti ir teisybė nugalės.

P.S. Tik parengus straipsnį iš Kauno rajono apylinkės prokuratūros atėjo prokurorės A. Chraminos pasirašytas raštas, jog ikiteisminis tyrimas dėl VšĮ „Kauno priešgaisrinės saugos tarnybos“ nutrauktas, „kadangi nepadaryta veikla, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“.

 Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen