Toliau tęsiasi teismo procesas, kuriame Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vyriausioji tyrėja Lina Andriuškevičienė kaltinama neteisėtai atlikusi ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Vilniaus sadutė“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, didelės vertės turto iššvaistymo ir nusikalstamo bendrovės bankroto. Vasario 17, 21 ir 23 dienomis Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme toliau buvo apklausiami liudytojai.

Jau pusantrų metų nuo darbo nušalinta FNTT tyrėja tvirtina, jog byla jos atžvilgiu yra nukreipta daryti įtaką jos vykdytam  ikiteisminiam tyrimui, siekiant jį neteisėtai nutraukti. Nors ji ir kaltinama neteisėtai jį pradėjusi ir atlikusi, tyrimas toliau vykdomas Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje (ENTS). L.Andriuškevičienė sako tikinti, jog  baigiama tirti byla dėl „Vilniaus sadutės“ atsidūrė gerose rankose, o ENTS pareigūnai nepasiduos baimėms ir provokacijoms.

Vadovui – amnezijos priepuolis

Bebaimiais, deja, ji negalinti laikyti kai kurių savo kolegų ir net aukštų pareigūnų iš FNTT. Štai teisme liudijęs  buvęs FNTT direktoriaus pavaduotojas, o šiuo metu – FNTT Kauno apygardos valdybos vadovas  Alvydas Packevičius, dalyvavęs darant kratą L.Andriuškevičienės kabinete 2010 m. rugsėjo 21 d., staiga prarado atmintį. Užuot patvirtinęs (ar bent paneigęs) savo kolegės teiginius, jog kratos metu jai nebuvo suteikta teisė į advokatą, nebuvo pateiktas laikino sulaikymo protokolas bei padaryta daugybė kitų procesinių pažeidimų, jis teigė tą dieną nieko neprisimenantis. Tiesa, kad kabinete buvęs, kai buvo atliekama krata, pareigūnas patvirtino, prisiminė jis ir tai, kad kolegei dėl pablogėjusios sveikatos atnešęs vandens, tačiau daugiau – nieko. Paklaustas, ką jis ten veikęs, teigė, jog taip jam liepęs jo vadovas. Kratos protokolą A.Packevičius patvirtino pasirašęs jo netikrinęs.

L. Andriuškevičienė teigia pasijutusi palikta likimo valiai. „Jeigu vadovai negina savo pareigūnų, iš ko dar galima tikėtis pagalbos?“, - klausia ji ir svarsto, kad neprisiminti faktų šiuo atveju, matyt, yra labai patogu, o ir rizikos jokios. Kas žino, kuo pasibaigs procesas?

STT pareigūnai – nemokšos ar įrankiai kitų rankose?.

L.Andriuškevičienė taip pat stebisi ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), atlikusios ikiteisminį tyrimą jos byloje, pareigūnų veiksmais. „Ar dėl neišmanymo, ar jiems tiesiog kažkas liepė taip elgtis“, - svarsto ji. Jau nekalbant apie tai, kad ne kartą šiurkščiai buvo pažeistos jos teisės (teismas nutartimis konstatavo, kad buvo pažeista FNTT tyrėjos teisė į gynybą), renkant medžiagą bylai STT pareigūnai elgėsi gana neadekvačiai. Pvz., darant kratą jos darbo kabinete nepaimami (net neantspauduojami) būtent tie dokumentai, dėl kurių prievartinio paėmimo ir buvo pateikta teismo nutartis, o į kratos  protokolą įrašomi kaip paimti neidentifikuotini „rusvi“ ir „languoti“ lapai, „kuriuose įrašai daryti ranka“ (citatos iš kratos protokolo).

Prašant leisti susipažinti su bylos medžiaga yra suteikiama teisė susipažinti su neegzistuojančiais dokumentais, o vėliau neleidimo susipažinti su byla priežastis įvardijama dar absurdiškiau – neva tokią teisę turi tik tyrėjos gynėjas. Beje, gynėjui daugiau nei du mėnesius nebuvo leidžiama ginti L.Andriuškevičienės, nes esą jį galėjo nusamdyti „kiti įtariamieji ar asmenys, ateityje pripažintini įtariamaisiais, tad šiuo atveju būtų spręstinas klausimas dėl tokio gynėjo nušalinimo“.

STT pareigūnai nepasivargino išsiaiškinti, kad gynėjas su tyrėja susitiko netrukus po jos sulaikymo, dar ligoninėje, t.y. kitą dieną po jai atliktos operacijos, o susitikimą matė bent 8 FNTT pareigūnai. Jos manymu, tokie aukščiau minėti išvedžiojimai prokurorų nutarimuose, gali būti traktuotini ir kaip tyčinis neteisėtas manipuliavimas prokurorams ir STT pareigūnams suteiktomis teisėmis. 

Kaip ginekologai virsta psichiatrais

Beje, šiuo metu valstybinį kaltinimą teisme palaikantis prokuroras, remdamasis gydytojų - ginekologų parodymais, teismui ketina įrodyti, kad  netrukus po anestezijos atsibudusios L.Andriuškevičienės psichinė būklė buvusi stabili ir jai buvo galima įteikti reikšmingus dokumentus, kuriuos ji turėjusi perskaityti ir pasirašyti.

„Galima perrašyti kriminalistikos vadovėlį – išvadas apie asmens, paveikto narkotinėmis, alkoholinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būklę, t.y. gebėjimą suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, nuo šiol teikia ginekologai“, – prokuroro sprendimų logika stebisi L.Andriuškevičienė.  Taip pat pareigūnė stebisi, kad prokurorams ir STT pareigūnams žinant, kad  jos laikino sulaikymo protokole yra tikrovės neatitinkančių įrašų, tačiau nepaisant to apsiribota tik „teisės į gynybą pažeidimo“ konstatavimu, nors visi pagrindiniai (esminiai) tokio dokumento duomenys neatitinka tikrovės.

Skundžia STT pareigūnų veiksmus

Jai taip pat nesuprantama, kodėl iš bylos dingo svarbi medžiaga. STT pareigūnai, pasak pašnekovės, sunaikino visus ją teisinančius duomenis: telefoninių pokalbių įrašus, tame tarpe ir jos pokalbius su prokurorais, iš kurių ji gaudavo žodinį sutikimą vienam ar kitam procesiniam veiksmui, o devynis mėnesius turėjęs vykti jos sekimas, pasirodo, realiai nebuvo vykdytas, ir pan.

Sausio 19 d. L.Andriuškevičienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl  Specialiųjų tyrimų tarnybos  veiksmų. Taigi šiuo metu jau daugiau nei mėnesį Generalinė prokuratūra sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą STT pareigūnų atžvilgiu sunaikinus reikšmingą informaciją prieš FNTT pareigūnę nukreiptoje byloje.

Su klausimu, ar minėta STT pareigūnų naudojama praktika nepažeidžia žmogaus teisių ir jo saugumo, L.Andriuškevičienė ketina kreiptis ir į Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų bei Antikorupcijos komisijos vadovus.

Pareigūnė mini ir daugybę kitų atvejų, dėl kurių yra prirašiusi ne vieną dešimtį skundų. Dėl to, beje, buvo apkaltinta manipuliuojanti suteiktomis teisėmis, nors jos pačios Konstitucijos garantuojama teisė į gynybą  pareigūnams, kažkodėl, visiškai nerūpėjo. Teisybės dėlei verta paminėti, kad didžiąją dalį L.Andriuškevičienės skundų teismai tenkino.

„Turiu reikalauti laikytis elementarių teisinių taisyklių“, - reziumuoja ji, tačiau, sako, tikinti, jog triumfuos teisybė ir bus konstatuota, kad kaltinimai jai pareikšti nepagrįstai.

Pareigūno teisių sargybinis – profesinė sąjunga

„Pareigūnų profsąjungos misiją – pareigūno teisių apsaugą – gali suprasti tik realiai už savo tiesą priverstas kovoti pareigūnas. Kol nieko neatsitiko, nesusimąstai apie narystės profsąjungoje esmę, tai suvoki tik kai atsitikus nelaimei gauni realią pagalbą, - sako L.Andriuškevičienė,  - Profesinė sąjunga pasiūlė ir psichologinę, ir realią pagalbą, o neseniai tiesiog privertė priimti ir materialinę“, - šypsosi skųstis nelinkusi pareigūnė pripažindama, jog pagalba buvusi tikrai pačiu laiku.

„Neseniai mums primintas filmas „Asmens sargybinis“ puikiai atskleidžia žmogaus, pasiryžusio aukoti gyvybę vardan kito, misiją. Tik pareigūnas – ne garsenybė, ne žvaigždė ir ne turtuolis. Jis būtent tas žmogus, kuris ir rizikuos, ir aukosis gindamas paprasto piliečio gyvybę, sveikatą ar turtą. Atrodytų, kad pasišventę tokiam darbui asmenys yra apsaugoti daugybės įstatymų, aprūpinti socialinėmis garantijomis ir pan. Deja, bet didžiąja dalimi – tai tik iliuzija. Pareigūnas, pasiryžęs ginti savo nuomonę ar poziciją atitinkamais profesiniais klausimais, iš karto yra paskelbiamas neteisiu, ar dar griežčiau – kaltu. Be kaltės. Iš jo atimama teisė gintis. Nes preziumuojama, kad aplinka, kurioje toks pareigūnas veikė, – besąlygiškai teisi.

Rodos, kuo čia dėta pareigūnų profsąjunga? Kuo ji gali padėti be teismo pasmerktam pareigūnui? Atsakymas yra: ji – lyg sargybinis – nepaliks pareigūno vieno. Nevertins ir netirs kaltės, ji gins ir saugos pareigūno teises. Teises į sąžiningą ir objektyvų tyrimą, užtikrins konstitucinių vertybių realią apsaugą. Ir nesiteisins amnezijos priepuoliais, kaip tai sau leidžia atsakingi aukštus postus užimantys pareigūnai“, - mintimis dalijasi FNTT tyrėja, jau pusantrų metų neturinti pragyvenimo šaltinio.

Kada pabaiga – neaišku

Kada ji bus grąžinta į pareigas - neaišku, nes nežinia kiek dar užtruks teismo procesas. Nuo kovo 2 d. numatyta serija teismo posėdžių, kuriuose ketinama apklausti liudytojais Andrių Riabčiuką ir Eugenijų Ivanenko. Kadangi jie yra įtariamieji „Vilniaus sadutės“ byloje, išeina paradoksali situacija: jie L.Andriuškevičienės byloje apie savo nusikalstamą veiką bus apklausti... liudytojais.

Iki šiol šių veikėjų į teismą prisikviesti nepavyko, jiems vis pavykdavo išvengti to, kad jiems pasirašytinai būtų įteikti šaukimai. Mūsų žiniomis, E.Ivanenko gali turėti planų kandidatuoti Seimo rinkimuose, tad tikėtina, jog pasirodyti teisme jis vengs ir toliau, mat neišvengiamai ten bus kalbama ir apie jam pareikštus įtarimus FNTT tyrėjos vykdytame ikiteisminiame tyrime, o dėmėta reputacija kandidatui į Parlamentą tikrai nereikalinga.

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen