Kada pagaliau pasikeis mikroklimatas Kėdainių komisariate?

Kėdainių rajono policijos komisariate dirba puikūs pareigūnai, savo srities profesionalai, tai patvirtina ir atitinkami statistiniai rodikliai, pagal kuriuos kėdainiškiai lenkia šalies vidurkį. Tačiau čia jau daugelį metų neišsprendžiamos kitokio pobūdžio problemos – prastas mikroklimatas dėl nepriimtino vadovavimo stiliaus.

Pirmą kartą pareigūnų „maištas“ buvo kilęs dar 2006 metais. Po to atliktas psichologinio klimato tyrimas, tačiau situacija kiek pagerėjo tik trumpam.

Paskutinį kartą psichologai klimatą Kėdainių komisariate tyrė praeitų metų rugsėjį. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (VPK) tyrimo rezultatai aptarti lapkričio 17 d., netrukus parengtas priemonių planas, kuris turėtų padėti pašalinti tyrimo nustatytus trūkumus.

Kaip ir po pirmojo tyrimo, šiuo metu kol kas padėtis yra pagerėjusi, tačiau kai kurie darbuotojai mano, kad tai laikina, nes žmonės juk dirba tie patys, o jie nesikeičia.

Tiesa, dabar, kai Kėdainių policija pavaldi Kauno VPK, tikimasi, jog problemos bus sprendžiamos ryžtingiau.

Pavaduotojas – pilkasis kardinolas?

Profesinės sąjungos atstovas Kėdainių rajono policijos komisariate Saulius Sinickis sako, jog pirmojo ir antrojo tyrimo vadovų „reitingavimo“ rezultatai panašūs. Tiesa, nuo 2009 m. viršininku čia dirbantis Dainius Dobilas darbuotojų yra vertinamas gana neblogai, tačiau jo pavaduotoją Gintautą Tijūnaitį pavaldiniai įvardija pagrindiniu įtampos kėlėju, o kai kas jį vadina tiesiai šviesiai - „pilkuoju kardinolu“.

Kodėl vadovas „nesuvaldo“ savo pavaduotojo, kurio asmeninės savybės ir vadovavimo stilius daugeliui pareigūnų jau seniai apkarto, S. Sinickis nesiima spręsti, tačiau pripažįsta, jog tai, kad darbuotojai darbe jaustųsi komfortiškai, yra D. Dobilo kompetencija. Tik jam atėjus vadovauti komisariatui padėtis buvo kiek pasikeitusi į gerąją pusę, pareigūnai vylėsi, kad galbūt taip ir liks. Tačiau netrukus naujasis viršininkas, anot profsąjungos atstovo, pasidavė G.Tijūnaičio įtakai.

Netiki, kad kas pasikeis

Dar vadovaujant Egidijui Lapinskui (dabar jis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas), 2006 m., kelios dešimtys Kėdainių policijoje dirbančių kriminalistų pagrasino išeiti iš tarnybos, jei nesikeis jų darbo sąlygos. Netrukus po to buvo atliktas pirmasis psichologinio klimato tyrimas, tačiau tais metais, neapsikentę dėl G. Tijūnaičio vadovavimo stiliaus, darbą vis tiek paliko nemažai kriminalistų.

Tada, kaip, beje, ir dabar G. Tijūnaitis tvirtino, kad problemos esą kylančios dėl vieno darbuotojo – S. Sinickio. Pasitarime apie paskutiniojo tyrimo rezultatus pavaduotojas kalbėjo, kad su profsąjungos atstovu jis tiesiog nerandantis bendros kalbos, šis esą visur matąs tik vadovų nekompetentingumą.

Pastarasis sako, jog jeigu darbuotojai būtų patenkinti darbo sąlygomis, tylėtų ir jų atstovas. „Aš problemas keliu tik tokiu atveju, jei pas mane ateina pareigūnas ir skundžiasi, jo skundą aš ir perduodu vadovams. Jei nepavyksta problemos išspręsti vietoje, keliame jas aukštesniu lygmeniu“, - sako Kriminalinės policijos skyriuje dirbantis S. Sinickis ir priduria, kad šiuo metu darbuotojai jau nevarsto jo durų taip dažnai kaip anksčiau. „Bet ar ilgai?“ - retoriškai klausia jis, nes mano, kad praėjus kuriam laikui situacija vėl bus ta pati: „žmogaus būdo juk nepakeisi“.

Beje, profesinei sąjungai priklauso daugiau negu pusė komisariato darbuotojų.

Vadovas nesprendžia vidaus problemų

Kad kas nors iš esmės pasikeis, netiki ir kitas Kėdainių kriminalistas Albertas Ragauskas. Pats nebūdamas profesinės sąjungos nariu jis sako suprantąs, kodėl išrinktasis profesinės sąjungos atstovas dažniausiai kliūva vadovams, juk jis išsako visų darbuotojų keliamas problemas. „Praktiškai kiekvieną rytą komisariato pasitarime S. Sinickis drąsiai keldavo problemas, užduodavo nepatogių klausimų. Galiausiai tokių rytinių susirinkimų tiesiog neliko“, - dėsto pareigūnas ir mano, jog tai nevykęs sprendimas. Anksčiau nors visi žinodavo, kokios problemos ar skundai keliami ir kaip į juos reaguojama, dabar tai tapo darbuotojams neprieinama.

A. Ragauskas mano, kad mikroklimas kolektyve slogus dėl vadovų kaltės, nes naujų darbuotojų neateina, jų kaita labai nežymi. Dvidešimt metų kriminalinėje policijoje dirbantis pareigūnas sakosi galįs palyginti, kaip buvo anksčiau ir prisimena, kaip nepatenkinti G. Tijūnaičio veikla 2006 m. sukilo pareigūnai. Beje, vadovai taip ir nepasidomėjo, kuo konkrečiai nepatenkinti buvo kriminalistai, vietoj to atliktas psichologinio klimato tyrimas, kuris tik konstatavo problemas, tačiau jų nepašalino.

A. Ragausko nuomone, dabartinis komisariato vadovas gerai atstovauja rajono policijai išorėje, tačiau jis neišsprendė jokių įsisenėjusių vidinių problemų.

Vadovas įsitikinęs, jog dabar situacija normali

Komisariato vadovas D. Dobilas teigė, jog jau po pastarojo mikroklimato tyrimo (kurį, beje jis pats ir inicijavo) padarytos atitinkamos išvados ir padėtis esą jau yra pagerėjusi. Darbuotojai daugiausiai, anot jo, skundėsi dėl pavaduotoj G. Tijūnaičio, Viešosios policijos skyriaus viršininko Sigito Vildžiūno ir Operatyvaus valdymo poskyrio vadovo Vidmanto Vanago.

Pastarasis, anot D. Dobilo, pats parašė prašymą perkelti jį į žemesnes pareigas, o V. Vildžiūnui, kuris, anot pareigūnų, garsėjo perdėtu įtarumu, nuolatine darbuotojų kontrole, rekomenduota su darbuotojais bendrauti ne tiesiogiai, o per poskyrių viršininkus. Na, o nusiskundimai pavaduotoju esą daugiausiai buvo susiję dar su tais laikais, kai jis kuravęs kriminalinę policiją, - mano Kėdainių policijos viršininkas.

Pasak jo, dabar kiekvienas, kad ir mažiausias padalinys profsąjungos siūlymu turįs išsirinkęs savo darbuotojų atstovą, o iš pastarųjų dabar jis neišgirdęs jokių pastabų. „Aš jų klausiu ir jie man sako, kad šiuo metu nėra jokių konfliktinių situacijų ar problemų“, - sako D. Dobilas.

Jo teigimu, rytinių viso komisariato darbuotojų susirinkimų neliko Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnų pageidavimu, nes esą užtenka susitikti tik jų skyriaus darbuotojams.

Tikimasi ryžtingų veiksmų iš Kauno VPK

Kitas profsąjungų lyderis Egidijus Muraškinas patvirtino, kad padėtis tikrai „nėra labai tragiška“, o pagerėjimas iš tiesų jaučiamas, ypač tame skyriuje, kur pasikeitė vadovas. „Nežinau motyvų – ar dėl tyrimo, ar dėl Kauno įsikišimo, bet judesys yra“, - kalbėjo pareigūnas.

E. Muraškinas teigė esąs optimistas ir tikįs, kad šį kartą nebus taip, kaip 2006-aisias: „Tada mes dar nebuvome priskirti apskričiai, o dabar spendimai priimami Kauno vyriausiajame policijos komisariate. Manau, kad niekam nereikalingi socialiniai sprogimai, jie tik trikdo darbą. O kaip bus iš tikrųjų, pamatysim“.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos tarybos narė Roma Katinienė, stebinti situaciją Kėdainiuose ir dalyvaujanti ieškant sprendimų jai pagerinti, sako, jog neatrodo, kad Kėdainiuose būtų kažkokių didelių problemų. „Tai yra tiesiog vadovavimo krizė, kai vadovai vietoje nesugeba išspręsti kažkokių nedidelių problemų ir kelia įtampas tarp darbuotojų“, - dėsto ji.

Nors daugiausiai kraujo darbuotojams sugadina žemesnės pakopos vadovai, tačiau Kauno rajono policijos komisariate dirbanti pareigūnė sako, jog aukščiausias įstaigos vadovas tam ir yra, kad koordinuotų jų darbą ir elgesį su pavaldiniais, jis turi nustatyti tam tikras ribas.

R. Katinienė šioje situacijoje taip pat laiko save optimiste ir mano, kad krizė Kėdainių policijoje bus įveikta, juolab, kad ir Kauno VPK vadovybė rodo ryžtingą nusiteikimą išspręsti problemas.

Kauno VPK vadovas: jei reiks, bus imtasi ir griežtesnių priemonių

Kauno VPK viršininkas Algirdas Kaminskas komentuodamas situaciją teigė, jog psichologinio klimato tyrimas Kėdainių rajono policijos komisariate iš tikrųjų nustatė valdymo problemų. Aptarus tyrimo rezultatus jis patvirtinęs priemonių planą nustatytiems trūkumams šalinti, kuris buvo suderintas su Policijos departamentu bei pareigūnų profesinių sąjungų atstovais.

„Įgyvendinant šį planą buvo įvykdyta daug priemonių psichologiniam klimatui gerinti.

Kauno apskrities VPK sudaryta darbo grupė, kurios veikloje aktyviai dalyvavo ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos tarybos narė R. Katinienė, suteikė Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK vadovams metodinę pagalbą dėl darbo organizavimo gerinimo vidaus kontrolės, ikiteisminio tyrimo, operatyvaus valdymo srityse. Kėdainių r. PK vadovams nurodyta iki 2012 metų balandžio mėnesio įvykdyti visas darbo grupės nurodytas priemones trūkumams šalinti“, - rašoma elektroniniu paštu gautame A. Kaminsko komentare.

Tuo tarpu R. Katinienė mano, kad jeigu vadovai per tiek laiko nesugebėjo identifikuoti problemų, jų išspręsti, pradėti geranorišką bendradarbiavimą su darbuotojų atstovais, tai vargu ar padės kažkios rekomendacijos. „Laikausi nuomonės, kad žmonės nesikeičia. Jeigu žmogus neturi gebėjimų vadovauti ir dar nereaguoja į kritiką, tai nei keleri metai nieko nepakeis. Galbūt kurį laiką santykiai bus geresni, bet tai tik laiko klausimas. Manau, kad turėtų pasikeisti kai kurie vadovai“, - sako profsąjungos atstovė.

Atsakydamas į klausimus, susijusius su konkrečiu Kėdainių policijos komisariato pareigūnu – G. Tijūnaičiu, A. Kaminskas teigia, jog „Kauno apskrities VPK vadovybė, įvykdžiusi visas nurodytas priemones ir įvertinusi padėtį Kėdainių r. PK, imsis kitų, galimai ir griežtesnių organizacinių priemonių, taip pat ir personalo valdymo srityje“.

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen