Rytoj vyks atranka užimti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas.

Šiame konkurse panoro dalyvauti 4 kandidatai. Su trimis iš jų, mums pavyko pasikalbėti su kandidatais. Pristatome jiuos mūsų skaitytojams.

Skirmantas Andriušis, l.e.p. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, šiam komisariatui laikinai vadovaujantis nuo 2011 m. lapkričio 15 d.

Anot S.Andriušio, tai, kad keletą mėnesių tenka vadovauti Marijampolės apskrities policijai - didžiulis iššūkis. „Kalvarijos įvykiai parodė eilę Marijampolės apskrities policijoje egzistuojančių problemų: socialinio dialogo nebuvimą, tam tikrą vadovavimo krizę. Šie įvykiai policijos bendruomenėje sukėlė daug nerimo, bei privertė pagrįstai suabejoti dėl policijos sistemoje egzistuojančio teisingumo, skaidrumo, saugumo bei patikimumo, todėl dabar yra labai svarbu padėti kolektyvui grįžti į įprastas vėžes“, - sakė S.Andriušis.

Marijampolės apskrities policijos problemos, pasak S.Andriušio, identiškos visos Lietuvos policijos sistemos problemoms: policija nepakankamai gerbiama ir ja pasitikima, nesudarytos tinkamos sąlygos pareigūnui tobulėti, yra spragų policijos veiksmingume sprendžiant visuomenės problemas. Pasak laikinojo Marijampolės policijos vadovo, pašalinti šiuos neigiamus faktorius galima nuosekliai įtemptai dirbant, padedant socialiniams partneriams, vadovybei, bei esant tam tikrai teigiamai politinei valiai. Kadangi biudžetas ribotas, vadovas turi sugebėti organizuoti veiklą taip, kad nenukentėtų dirbantis pareigūnas bei nesuprastėtų paslaugų kokybė. Todėl, pasak S.Andriušio, atsisakyta poros nuomojamų tarnybinių automobilių, kuriais naudojosi vadovai (įskaitant ir AVPK viršininką), jų nuomai kas mėnesį buvo atseikėjama po 3000 litų. Sutaupius 2011 metų darbo užmokesčio fondą sistemą palikusių darbuotojų sąskaita, pasak viršininko, buvo sumokėta pareigūnams susidariusi skola už budėjimą namuose. Marijampolės apskrities VPK suformuota nuolatinė operatyvinė grupė, kuri aptarnauja ir Kalvarijos bei Kazlų Rūdos savivaldybių teritorijas. Pasak laikinojo vadovo, ikiteisminio tyrimo padalinių pareigūnų krūviai didžiuliai, vienas jų turi po 30-35 perspektyvias ikiteisminio tyrimo bylas, todėl komplektuojant laisvas pareigybes prioritetas skirtas ikiteisminio tyrimo padaliniams.

Anot S.Andriušio, daugelį problemų galima išspręsti atvirumo, tarimosi ir susikalbėjimo būdu. Jis mano, kad pavyko surasti dialogą su socialiniais partneriais – profesinėmis sąjungomis.

Raimondas Abugelis, Kauno miesto VPK Santakos policijos komisariato viršininkas.

Šiam komisariatui vadovauja jau 12 metų. Pasak R.Abugelio, per tuos metus pavyko suburti draugišką, turintį tradicijas, gerai dirbantį kolektyvą; įdiegti korupcijos užkardymo sistemą. Gal todėl šio komisariato ir rezultatai geri, ir problemų nekyla.

Santakos PK viršininkas pasakoja, jog stengiasi nesustoti, tačiau apie jį kaip vadovą, anot jo, turi kalbėti darbai ir kolektyvas. Darnus kolektyvas – didelis pasiekimas ir raktas į sėkmingą veiklą.

Apie įstaigą, kurios vadovu pretenduoja tapti R.Abugelis, jis sako, jog tai normali įstaiga, turinti viską, kad gerai dirbtų: tiek pareigūnai kvalifikuoti, tiek ir gera bazė. Jos vadovas turėtų būti ne vien formalus, o su kolektyvu kartu siekti bendrų tikslų, įtraukti visus į vieningą veiklą.

Jeigu pats taptų Marijampolės apskrities policijos vadovu, sako, jog įtrauktų darbuotojus ne tik į kasdieninių reikalų sprendimą, bet ir sprendžiant materialinius klausimus nepaliktų jų nuošalyje.

„Nėra nei baltų, nei juodų žmonių, yra nesusikalbėjimas. Aš žmones stengiuosi palaikyti, jeigu kas nepasisekė ar kažkas nepadaryta, pirmiausia aiškinuosi ir ieškau priežasčių, gal dėl nepatyrimo taip atsitiko. Tokiais atvejais reikia padėti, pamokyti, motyvuoti, galiausiai reikia pakontroliuoti. Tačiau savivalei nepritariu. Drausmės klausimai svarbūs, bet aš niekada neskubu bausti, visada reikia iki galo išsiaiškinti kodėl daromos klaidos, jų priežastis“, - sako R.Abugelis.

Pasak Santakos policijos vadovo, šiandien pareigūnų augimui nėra perspektyvų. R.Abugelis tikisi, kad priėmus naują Policijos veiklos įstatymą ši problema bus išspręsta. „Atėjęs į policiją jaunas pareigūnas turi pradėti nuo žemiausio laiptelio ir nuo mažiausio atlygio, ir palaipsniui kilti. Dabar gi pasitaiko atvejų, kad ateina studentas, dirbti dar jam reikia mokytis, o gauna tiek pat, kiek tyrėjęs dirbęs 10 metų ir turintis patirtį bei išmanantis darbą. Nemanau, kad tai teisinga“, - sako R.Abugelis.

 Dainius Dobilas, Kėdainių rajono policijos viršininkas.

Anot D.Dobilo, nors jis turi susidėliojęs prioritetus ir darbus, kurių norėtų ir pirmiausia imtųsi pradėjęs vadovauti Marijampolės apskrities policijai, kalbėti apie tai anksti. Reikia palaukti konkurso ir jo rezultatų.

Visgi apie tai, kokie darbai jį galėtų iliustruoti, sako, jog kaip pasiekimą gali įvardinti laikotarpį, kai jam teko vadovauti Raseinių rajono policijai. Tai buvo sudėtingas metas 2003-ieji, kai šiame komisariate buvo įvestas tiesioginis policijos departamento valdymas, o situacija buvo visiškai nevaldoma: bendruomenė, savivalda nepasitikėjo policija, nebuvo jokio susikalbėjimo, o miestelyje vyko kruvini nusikalstamų grupuočių susirėmimai. Tuomet, anot D.Dobilo, miestelio gyventojai nusprendė patys kontroliuoti situaciją mieste ir kovoti su nusikaltėliais, ėmėsi kitaip sakant „vendetos“ (kraujo keršto).

Pasak dabartinio Kėdainių policijos vadovo, per  penkis su puse metų jam pavyko normalizuoti klimatą kolektyve, atkurti bendradarbiavimą su savivaldybe ir bendruomene.

Apie situaciją Marijampolės apskrities policijoje, D.Dobilas sakosi žino ir iš žiniasklaidos, ir iš susirinkimų departamente, ir kolegų. Todėl mano, kad dabar svarbu atkurti normalius santykius bendravimą kolektyve. Žinoma, negalima pamiršti visuomenės, kurios pasitikėjimas šio regiono policija dėl Kalvarijos įvykių sumažėjęs.

Pasak D.Dobilo, jau žengtas pirmasis sveikintinas žingsnis normalių santykių ir situacijos atkūrimo linkme – tai, kad Dainius Gaižauskas, Kalvarijos kriminalistų septyniukės lyderis paskirtas Imuniteto poskyrio vadovu. Tačiau, anot pretendento į Marijampolės apskrities policijos viršininko pareigas, reikia ir toliau ieškoti kompromisų, siekti susikalbėjimo.

„Arba tu bendradarbiauji ir ieškai kompromisų, arba tu – istorija“, - mano D.Dobilas.

Vigintas Lukošius, Jonavos rajono policijos komisariato viršininkas.

Anot Jonavos policijos vadovo Viginto Lukošiaus didžiausias jo kaip vadovo pasiekimas – trejus metus vienas geriausių arba ir geriausias (2009 m.) pasiektas ikiteisminio tyrimo efektyvumas. Jau treji metais šis rodiklis tarp pačių geriausiųjų šalyje. Pasak V.Lukošiaus taip pat pasidžiaugti galima ir bendradarbiavimu su kitomis institucijomis. Atrodytų koks čia pasiekimas, vis dėlto, reikėtų atsižvelgti į tai, kad prieš 5,5 metų, kai V.Lukošius  atėjo vadovauti Jonavos policijos komisariatui tarp policijos ir prokuratūros buvo įsiplieskęs karas ir santykiai buvo tokie įtempti, kad dirbti buvo neįmanoma, o ką jau kalbėti apie gerus rezultatus. Naujasis vadovas tuomet turėjo įdėti nemažai pastangų, kad santykiai taptų normaliais darbiniais. V.Lukošius nė neabejoja, kad pasikeitę santykiais su prokuratūra taipogi turėjo įtakos dabartiniams aukštiems rodikliams.

Pretenduodamas tapti Marijampolės apskrities policijos vadovu V Lukošius domėjosi situacija šiame regione. Anot Jonavos policijos vadovo, ir šiandien Marijampolės apskrities policijoje nėra labai geras mikroklimatas. Tačiau, pasak V.Lukošiaus, nesusipažinus su esama situacija, būtų neetiška siūlyti problemų sprendimus. Jas pirmiausia reikia aiškiai identifikuoti, o tada spręsti.  Kandidatas į Marijampolės vadovo postą taip pat pastebėjo, jog šioje apskrityje labai žemas nusikaltimų ištyrimo rodiklis, o drausmės ir korupcijos planai visiškai nevykdomi. Tuo tarpu Jonavos rajono policijos komisariatas Policijos departamento pristatomas kaip gerosios praktikos pavyzdys, kaip tokius planus reikia įgyvendinti. Todėl V.Lukošius mano, kad šioje srityje jis tikrai būtų stiprus.

V.Lukošius vertina Marijampolės apskritį kaip sudėtingą ir dėl jos kaimynystės su kaimyninėmis šalimis, ir dėl nusikaltimų specifikos bei galimo nusikaltėlių tranzito per ją tiek į užsienį, tiek ir į mūsų šalį.