2012 m. kovo 20 d. Seimo posėdyje buvo svarstomas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

Šiuo projektu siūloma pakeisti (padidinti) kompensacijos dydį žuvusio valstybės tarnautojo artimiesiems, kai vykdęs tarnybines pareigas valstybės tarnautojas žūva valstybėje, kurioje vyksta ginkluoti konfliktai arba yra padidėjusi teroristinių aktų grėsmė (jo artimiesiems būtų išmokama vienkartinė 100 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o sužalojimo arba sunkios ligos atveju, atsižvelgiant į sveikatos sutrikimo laipsnį – nuo 30 iki 50 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija).

Projekte taip pat siūloma nustatyti, kad visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus išmokamos kompensacijos suma negalėtų viršyti 350 000 litų ir galėtų būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus. Išmokėjusiai kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai suteikiama reikalavimo (regreso) teisė išieškoti sumokėtas lėšas iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nėra jokių išimčių dėl to, kur ir dėl ko žūsta valstybės tarnautojas, o numatytas bendras atvejis, kad žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama vienkartinė 12 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Šios nuostatos negalios statutiniams valstybės tarnautojams, nes kompensacijų mokėjimo sąlygas susižalojus ar žuvus tarnyboje reglamentuoja atskiri statutai.

Tiek pagrindinis (Socialinių reikalų ir darbo), tiek papildomi (Užsienio reikalų, Valstybės valdymo ir savivaldybių, Nacionalinio saugumo ir gynybos) savo išvadose pritarė projekto iniciatorių pasiūlytai koncepcijai.

Įvykus balsavimui buvo pritarta įstatymo projektui po svarstymo.

Įstatymo projekto teikėjas: A. Ažubalis, URM

Su šiuo projektu galite susipažinti čia. 

Šiandien (kovo 21 d.) Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas komitetas  pradės svarstyti Valstybės tarnybos įstatymo 9, 44, 48 straipsnių papildymo ir pakeitimo, Įstatymo papildymo 14(1) straipsniu įstatymo projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti valstybės tarnautojo priesaiką bei priesaikos sulaužymo institutą. Atitinkamai projekte numatyta ir nauji atleidimo pagrindai - už valstybės tarnautojo priesaikos sulaužymą arba neprisiekus per mėnesį nuo priėmimo į pareigas.

 Įstatymo projekto teikėjas: Seimo narys E. Jurkevičius

Su šiuo projektu galite susipažinti čia.

Seime įregistruoti įstatymo projektai:

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, pagrindinis šio projekto tikslas – nesudaryti galimybės pareigūnų ir karių valstybinių pensijų tolimesniam mokėjimui tiems pareigūnams ir kariams, kurie iki pensinio amžiaus eidami pareigas padarė tyčinį nusikaltimą ir dėl kurio sprendimą teismas priėmė pareigūnui ar kariui jau sukakus pensinį amžių ir gaunant valstybinę pensiją. Dėl to projekte siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pareigūnams ir kariams, kuriems yra paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, jos mokėjimas būtų nutraukiamas nuo teismo sprendimo dėl pareigūnų ir karių padarytų tyčinių nusikaltimų jiems einant pareigas įsiteisėjimo dienos.

Įstatymo projekto iniciatorius minėto reguliavimo būtinumą grindžia tuo, jog pagal dabar galiojantį Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo redakciją, pareigūnams ir kariams nėra skiriamos valstybinės pensijos, jei šie pareigūnai ir kariai padarė tyčinį nusikaltimą. Tačiau praktikoje labai dažnai susidaro tokia situacija, kuomet kilus įtarimų, jog pareigūnas ar karys padarė nusikalstamą veiką yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, šis pareigūnas ar karys, stengiasi atsakomybės išvengti, pradeda vilkinti tyrimą pateikdamas laikinus nedarbingumo pažymėjimus, pasiimdamas atostogas ir pan. Taip uždelsiant tyrimo atlikimą sueina pareigūno ar kario pensinis amžius, o teismas dar nebūna priėmęs sprendimo, kuriuo pareigūnas ar karys yra pripažįstamas padaręs tyčinį nusikaltimą, ir pareigūnui ar kariui yra paskiriama valstybinė pensija.

Įstatymo projekto teikėjas: Seimo narys R. Žemaitaitis

Su šiuo projektu galite susipažinti čia.

Darbo kodekso XIX skyriaus pakeitimo įstatymo projektas. Šis projektas parengtas, atsižvelgiant į profesinių sąjungų keliamas problemas dėl būtinybės gerinti darbuotojų teisių gynimo srityje esamą padėtį, sudarant sąlygas profesinėms sąjungoms dalyvauti ginant darbuotojų pažeistas teises.

Projekto tikslas – pakeisti privalomą individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūrą, siekiant užtikrinti darbo santykių šalių teisę į kokybišką ir efektyvesnį darbo ginčų sprendimą. Siekiama įtvirtinti privalomą ikiteisminį organą – darbo ginčų komisijas, kurios turėtų būti steigiamos ir veiks prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, būtų sudaromos iš darbdavių, darbuotojų atstovų bei Valstybinės darbo inspekcijos specialisto. 

Šiuo metu Lietuvos Respublikos darbo kodekse yra nustatyta, kad darbo ginčų komisijos yra sudaromos įmonėse, įstaigose, organizacijose. JŲ sudarymą inicijuoja darbdavys. Darbo ginčų komisija sudaroma iš toje pačioje įstaigoje, įmonėje, kurioje dirba ginčą inicijuojantis darbuotojas, dirbančių darbuotojų ir administracijos atstovų. Darbo ginčų komisijos nariai dirba toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Už laiką, sugaištą nagrinėjant darbo ginčus, darbdavys darbo ginčų komisijos nariams moka vidutinį darbo užmokestį. Todėl ginčo šalys finansine-materialine prasme yra priklausomos nuo darbdavio. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 293 straipsnio 1 dalies nuostatas, darbdavys darbo ginčų komisijos sprendimo apskųsti teismui neturi teisės, o projekte tokia teisė numatoma visoms ginčo šalims (taip pat ir darbdaviui).  

Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, pagal profesinių sąjungų pateiktus duomenis, įmonėse, kuriose yra įsteigtos profesinės sąjungos, yra sudaromos darbo ginčų komisijos, tačiau realiai jos individualių darbo ginčų neišsprendžia, nes ginčų komisijos nariai nesusitaria ir sprendimas nėra priimamas. Priėmus siūlomą reguliavimą įstatymo projekto iniciatoriai tikisi, jog bus užtikrintas objektyvesnis darbo ginčų nagrinėjimas nepriklausomame darbo ginčų nagrinėjimo organe bei nešališkas profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų narių dalyvavimas, nagrinėjant darbo ginčus.

Įstatymo projekto rengėjas: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Su šiuo projektu galite susipažinti čia.