2012 m. balandžio 10 d. Seimo posėdyje numatyta toliau išvardintų įstatymo projektų teikimo procedūra:

  Darbo kodekso 174, 177 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Šiame projekte siūlomos pataisos dėl šiuo metu galiojančios perkeltų kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos.  Šiuo metu galioja tvarka, kad perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų. Taigi darbuotojas, negalėdamas pasinaudoti kiekvienais einamaisiais metais kasmetinėmis atostogomis, turi teisę jas susikaupti ir panaudoti bet kuriuo tinkamu laiku, pavyzdžiui, po 2- 3 metų.

Projekto siūlomomis pataisomis galimybės susikaupti atostogas už kelis metus  būtų apribotos, kadangi perkeltos kasmetinės atostogos privalėtų būti suteikiamos ne vėliau kaip perkeltais darbo metais. Projekto iniciatoriai, savo iniciatyvą keisti perkeltų kasmetinių atostogų suteikimo tvarką grindžia tuo, kad iškilo atvejų, kai darbuotojai, dažniausiai užimantys vadovaujančias pareigas, dėl įvairių priežasčių ir teisės aktų netobulumo nepasinaudoja kasmetinėmis atostogomis po 10 ir daugiau metų. Tokiais veiksmais,  projekto iniciatorių nuomone, daroma žala ne tik darbuotojų sveikatai, bet ir valstybės ar savivaldybės biudžetui.

Tuo pačiu projekte siūloma keisti ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas mokėjimo tvarką, numatant, kad tokia kompensacija gali būti mokama ne daugiau kaip už dvejus darbo metus. Šiuo metu galiojanti DK 177 straipsnio nuostata įtvirtina, jog kompensacija mokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.

Įstatymo projekto teikėjas: Seimo narys E. Žakaris.

Su projektu galite susipažinti čia. 

    Darbo kodekso 179(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Juo siūloma keisti tėvystės atostogų suteikimo tvarką, prailginant laikotarpį, per kurį tėvai gali  pasinaudoti teise į šias tikslines atostogas. Šiuo metu numatyta, kad vyrams suteikiamos vieno mėnesio  tėvystės atostogos – laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sukaks vienas mėnuo. Projekte siūloma prailginti laikotarpį iki atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, pirmos dienos. Priėmus tokią pataisą, vyrai galėtų išeiti vieną menėsį tėvystės atostogų ir vėliau negu nuo vaiko gimimos dienos.  Ši nuostata būtų taikoma ir statutiniams valstybės tarnautojams.

 Įstatymo projekto teikėjas: Seimo narė A. Baukutė.

Su projektu galite susipažinti čia.

 Atitinkamai su šiuo projektu bus teikiamas ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 18(1), 18(2) straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.   

 Darbo kodekso 208 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jame siūloma, papildyti dabartinę DK nuostatą reguliavimu, kad  duomenys apie įmonių, įstaigų ar organizacijų, kuriose kontrolinį akcijų paketą valdo valstybė, darbuotojų darbo užmokesčiai  skelbiami nepriklausomai nuo to, ar egzistuoja kokie nors kiti įstatyminiai pagrindai tokius duomenis paviešinti. Jiems paviešinti taip pat nereikalingi ir darbuotojų sutikimai.

Projekto teikėjas V. Mazuronis tokią iniciatyvą grindžia tuo, kad  atlyginimai turi būti viešinami ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje, jei valstybė valdo didžiąją dalį tos įmonės akcijų. Projektu siekiama supažindinti visuomenę, kaip valdomi valstybės pinigai, mažinti korupcijos galimybes, didinti visuomenės pasitikėjimą. 

Su projektu galite susipažinti čia.

 Darbo kodekso papildymo 107(1) straipsniu įstatymo projektas. Projektu siekiama įtvirtinti visiškai naują dalyką – išbandymą nesudarius darbo sutarties. Išbandymas, kaip nurodoma projekte, būtų skirtas patikrinti, ar ketinantis įsidarbinti asmuo tinka darbui, taip pat ketinančio įsidarbinti asmens pageidavimu – ar darbas tinka šiam asmeniui. Susitarimas dėl išbandymo būtų sudaromas abiejų šalių  susitarimu raštu pagal pavyzdinę formą. Išbandymas galėtų būti nustatomas pagal minėtąją tvarką nesudarant darbo sutarties, jeigu jis truktų ne ilgiau kaip aštuonias valandas.

 Įstatymo projekto teikėjas: Seimo narė A. Zuokienė.

Su projektu galite susipažinti čia. 

 Darbo kodekso 170, 178, 179, 180 ir 184 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, šiuo projektu siekiama sukurti palankesnes sąlygas įvaikinto vaiko, nepriklausomai nuo jo amžiaus, pirminei adaptacijai įtėvių šeimoje iškart po įvaikinimo, o tuo pačiu ir  sudaryti palankias sąlygas šeimoms įvaikinti vyresniojo amžiaus vaikus.

Šiam tikslui įgyvendinti projekte numatyta DK nuostatą dėl maksimalios vaiko priežiūros atostogų trukmės panaikinti. Galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtinta, kad vaiko priežiūros atostogos suteikiamos vaikams iki 3 metų prižiūrėti, o motinystės (tėvystės) pašalpa arba išmoka statutiniams pareigūnams mokama iki vaikui sueis 2 metai. Panaikinus 3 metų ribą gali tapti neaišku, kokios trukmės atostogos tėvams gali būti suteikiamos ir faktiškai jų trukmė gali pradėti priklausyti tik nuo išmokų mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų reguliavimo.

Įstatymo projekto teikėjas: D. Jankauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 

Su šiuo projektu galite susipažinti čia.

Kartu su šiuo projektu įregistruoti ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektai, kurie atitinka siūlomų DK pakeitimų koncepsiją:  

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas čia.   

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6, 16, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo 1, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas čia.

 Darbo kodekso XIX skyriaus pakeitimo įstatymo projektas. Šis projektas parengtas, atsižvelgiant į profesinių sąjungų keliamas problemas dėl būtinybės gerinti darbuotojų teisių gynimo srityje esamą padėtį, sudarant sąlygas profesinėms sąjungoms dalyvauti ginant darbuotojų pažeistas teises.

Projekto tikslas – pakeisti privalomą individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūrą, siekiant užtikrinti darbo santykių šalių teisę į kokybišką ir efektyvesnį darbo ginčų sprendimą. Siekiama įtvirtinti privalomą ikiteisminį organą – darbo ginčų komisijas, kurios turėtų būti steigiamos ir veiks prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, būtų sudaromos iš darbdavių, darbuotojų atstovų bei Valstybinės darbo inspekcijos specialisto. 

Šiuo metu Lietuvos Respublikos darbo kodekse yra nustatyta, kad darbo ginčų komisijos yra sudaromos įmonėse, įstaigose, organizacijose. Jų sudarymą inicijuoja darbdavys. Darbo ginčų komisija sudaroma iš toje pačioje įstaigoje, įmonėje, kurioje dirba ginčą inicijuojantis darbuotojas, dirbančių darbuotojų ir administracijos atstovų. Darbo ginčų komisijos nariai dirba toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Už laiką, sugaištą nagrinėjant darbo ginčus, darbdavys darbo ginčų komisijos nariams moka vidutinį darbo užmokestį. Todėl ginčo šalys finansine-materialine prasme yra priklausomos nuo darbdavio. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 293 straipsnio 1 dalies nuostatas, darbdavys darbo ginčų komisijos sprendimo apskųsti teismui neturi teisės, o projekte tokia teisė numatoma visoms ginčo šalims (taip pat ir darbdaviui).  

Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, pagal profesinių sąjungų pateiktus duomenis, įmonėse, kuriose yra įsteigtos profesinės sąjungos, yra sudaromos darbo ginčų komisijos, tačiau realiai jos individualių darbo ginčų neišsprendžia, nes ginčų komisijos nariai nesusitaria ir sprendimas nėra priimamas. Priėmus siūlomą reguliavimą įstatymo projekto iniciatoriai tikisi, jog bus užtikrintas objektyvesnis darbo ginčų nagrinėjimas nepriklausomame darbo ginčų nagrinėjimo organe bei nešališkas profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų narių dalyvavimas, nagrinėjant darbo ginčus.

Įstatymo projekto rengėjas - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Su šiuo projektu galite susipažinti čia. 

   Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2, 11, 16 straipsnių ir VII skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projektas.

Projekte faktiškai paliekamas toks pats reguliavimas dėl įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos, t.y. suteikia paslapčių subjekto vadovas, tačiau skirtingai nei šiuo metu galiojančioje  nuostatoje, projekte numatyta, jog leidimą dirbti galėtų išduoti ir paslapčių subjekto vadovo  įgaliotas asmuo. Teisės dirbti ar susipažinti su tokia informacija suteikimo tvarką nustatytų  paslapčių subjektai, vadovaudamiesi Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos patvirtintais bendraisiais principais.  Kaip savo išvadoje pažymėjo Teisės departamentas, šiame įstatymo projekte analogiškai kaip ir šiuo metu galiojančioje nuostatoje nėra apibrėžta, kokie tie bendrieji principai, dėl ko tik komisijai suteikta visiška diskrecija spręsti, kokie jie turėtų būti.

 Įstatymo projekto rengėjas: R. Žylius, Ūkio ministerija.

Su šiuo projektu galite susipažinti čia.

Parengė teisininkė Simona Risovaitė