Šią savaitę Seimas posėdžiuose aktualių pareigūnams teisės aktų nesvarstys. Todėl pristatome naujausius įregistruotus projektus, tarp kurių nemažai aktualių ir parengtų patobulinus po komitetų išvadų.

Naujausi įregistruoti įstatymo projektai:

Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šiame projekte siūloma įtvirtinti reguliavimą, kad profesinė sąjunga privalo būti įkurta, jeigu įmonėje dirba ne mažiau kaip 70 darbuotojų.  Ši pataisa siūloma siekiant sudaryti palankesnes sąlygas darbuotojų teisinių interesų užtikrinimui ir gynimui. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, tokią iniciatyvą paskatino vis didėjantis skaičius didelių įmonių darbuotojų skundų, jog jiems trukdoma sudaryti darbuotojų profsąjungas, stengiamasi pasirinkti tokį įmonės valdymo modelį, kuris priešintų darbuotojus, sudarytų jiems kliūtis ginti savo, kaip darbuotojų, interesus. Tokia situacija prastina darbuotojų darbo sąlygas, užkerta kelią jų teisėtų interesų gynimui ir teisės burtis į darbuotojų profsąjungas principo įgyvendinimui.

Atitinkamai priėmus projektu siūlomą pataisą,  įmonės, kuriose dirba ne mažiau kaip 70 darbuotojų, įstatymu būtų įpareigotos nesudaryti kliūčių darbuotojams  įkurti  profesines sąjungas.

Šiuo metu teisės aktuose nėra imperatyviai numatyta, kad kokiais nors atvejais turi būti įkuriama profesinė sąjunga.

Įstatymo projekte numatytos sąlygos, kurios būtinos įgyvendinti siekiant įkurti profesinę sąjungą, yra analogiškos šiuo metu galiojančioms, t.y.  reikia, kad būtų ne mažiau kaip 20 steigėjų arba įmonėje, įstaigoje, organizacijoje steigėjai sudarytų ne mažiau kaip 1/10 visų darbuotojų (o 1/10 visų darbuotojų būtų ne mažiau kaip trys darbuotojai) ir  profesinės sąjungos susirinkime yra patvirtinti jos įstatai, išrinkti valdymo organai bei priimtas sprendimas dėl buveinės.

Įstatymo projekto teikėjas: Seimo narys R. Žemaitaitis.

Su šiuo projektu galite susipažinti čia.

Tuo pačiu įregistruotas ir Darbo kodekso 20 straipsnio papildymo įstatymo projektas, kuriuo siūloma įtvirtinti analogišką nuostatą kaip ir prieš tai minėtą.

Su šiuo projektu galite susipažinti čia. 

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas po šių projektų įregistravimo rengia posėdį dėl minėtųjų įstatymo projektų preliminaraus atitikimo Konstitucijai.

Po praėjusią savaitę Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstytų aktualių Valstybės tarnybos įstatymo pataisų, minėtasis komitetas, apibendrinęs visas papildomų komitetų pateiktas išvadas ir kitus pasiūlymus, Seime įregistravo patobulintas įstatymo projektų redakcijas:

Valstybės tarnybos įstatymo 4, 30, 44, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Jis atsirado papildžius Seimo narės A. Bilotaitės pateiktą Valstybės tarnybos įstatymo papildymo 3 (1) straipsniu, 9, 29, 30, 44 ir 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (Nr. XIP-629(2)). Priminsime, kad pastaruoju projektu buvo siekiama užtikrinti atsakomybės neišvengiamumą, užkirsti kelią tarnybinius nusižengimus padariusiems asmenims ar kitaip nepriekaištingą reputaciją praradusiems asmenims sugrįžti į valstybės tarnybą ir kt. Tokiems siekiams įgyvendinti projekte buvo numatyta: griežtinti nepriekaištingos reputacijos valstybės tarnautojams reikalavimo sąlygas, įtvirtinti tvarką, kad net ir pasibaigus valstybės tarnybos santykiams būtų tęsiama tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra, taip pat tvarką, kad valstybės tarnautojas negali būti perkeliamas į kitas pareigas ar priimamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kol nėra baigta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra ar kita analogiška procedūra.

Atsižvelgiant į tai, kad Seimas 2011-04-28 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą XI-1369 (Žin., 2011, Nr. 57-2705), kuriuo buvo nustatyti valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos kriterijai ir suformuluoti priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas savo siūlomame patobulintame įstatymo projekte atsisakė idėjos vėl pakartotinai tikslinti nepriekaištingos reputacijos sąlygas. Taip pat nepritarė ir reguliavimui draudžiančiam  tarnybinio nusižengimo tyrimo, tarnybinės nuobaudos skyrimo ar kitos analogiškos procedūros metu valstybės tarnautoją perkelti į kitas valstybės tarnautojo pareigas, priimti į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje bei ribojančioms valstybės tarnautojo teisę savo noru atsistatydinti iš pareigų.

Tačiau komitetas savo projekte pritarė idėjai, kad tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra gali būti tęsiama net ir pasibaigus valstybės tarnybos santykiams ar valstybės tarnautojui perėjus dirbti į kitą valstybinę įstaigą.  Atitinkamai dėl to projekte numatyta, kad nustačius, jog valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, perėjo dirbti į kitą valstybinę įstaigą,  motyvuota išvada ir kiti jo atžvilgiu atlikto tyrimo rezultatai, kuriose konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, perduodami institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui. Sprendimą dėl valstybės tarnautojui tarnybinės nuobaudos skyrimo tokiu atveju priima institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas. Pagal siūlomą tvarką išvada ir kiti tyrimo rezultatai tokiam valstybės tarnautojui taip pat turėtų būti siunčiami susipažinti.

Tuo pačiu projekte įtvirtinta, jog sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo.  Su sprendimu turi būti supažindintas asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo galės būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Šios nuostatos dėl tarnybinės atsakomybės taikymo būtų be išimties taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams (projekte numatytas  VTI 4 straipsnio papildymas). Tokį sprendimą komitetas priėmė atsižvelgdamas į Vyriausybės siūlymus ir pastabas, jog siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai sugriežtintų visų valstybės tarnautojų, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus, tarnybinę atsakomybę. O tai Vyriausybės nuomone neatitinka lygiateisiškumo principo ir reikia griežtinti atsakomybę visų tarnautojų atžvilgiu.

Komiteto patobulintame projekte siūloma keisti ir vieno iš valstybės tarnautojų atleidimo pagrindų (kuris be išlygų taikomas ir statutiniams tarnautojams) apimtį, numatant, jog  valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gali padaryti išvadą, jog valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų, atsižvelgęs į: Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją,  valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktą informaciją apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, bei kitus duomenis. Taigi, tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros tęsimas net ir pasibaigus valstybės tarnybos santykiams ir tuo pagrindu priimti atitinkami sprendimai gali turėti neigiamos įtakos vėliau tokiam asmeniui bandant įsidarbinti valstybės tarnyboje.

Numatyta, kad priėmus Seime, šis įstatymo projektas įsigaliotų 2012 m. spalio 1 d.

Su projektu galite susipažinti čia. 

Valstybės tarnybos įstatymo 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Komitetas patobulinęs Seimo narės A. Bilotaitės teiktą įstatymo projektą (Nr. XIP-3187), atsisakė reguliavimo, kad šiurkščiu pažeidimu galėtų būti laikomi visi šiurkštūs pažeidimai, susiję ar nesusiję su tiesiogiai atliekamomis pareigomis, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises.

Projekte įtvirtinta, kad šiurkštus pažeidimas turi sietis su valstybės tarnautojo elgesiu ar veika, kuris būtų susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Tačiau buvimas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jei tai įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą,  jau galėtų būti  inkriminuojamas kaip šiurkštus pažeidimas, už kurį numatytos griežtos  teisinės pasekmės.

Numatyta, kad priėmus Seime, šis įstatymo projektas įsigaliotų 2012 m. birželio 1 d.

 Su projektu galite susipažinti čia.

Valstybės tarnybos įstatymo 11, 13, 14, 15, 16, 16(1), 17, 22, 31(1), 32, 41, 43, 46, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (Nr. XIP-201492)).

Komitetas, įvertinęs siūlymus dėl valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą reguliavimo tobulinimo, nepritarė, kad reikia iš esmės keisti esamą. Priminsime, kad komiteto svarstytame Valstybės tarnybos įstatymo 4, 9, 11, 13, 15, 16, 16(1), 17, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 31(1), 41, 43, 44, 46, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 3(1), 30(1), 30(2) straipsniais įstatymo projekte (Nr. XIP-2014) buvo numatyta, kad prašyti leidimo dirbti kito darbo pagal darbo sutartį, autorinę ar paslaugų sutartį nereikia, užtenka tik prieš sudarant minėto pobūdžio sutartis pranešti darbdaviui.  Komiteto projekte siūloma VTĮ 16 (1) straipsnio nuostatas keisti tik tuo aspektu, kad sprendimas dėl leidimo dirbti kitą darbą reikalingas ir priimamas tik tuo atveju, kai valstybės tarnautojas ketina dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį. Dėl autorinių ar paslaugų sutarčių sudarymo leidimo svarstymo procedūra nėra pradedama.

Pritarus  profesinių sąjungų, Audito komiteto pozicijai, projekte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojo pareigą būtų  „<...> nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus savivaldybės tarybos nario bei profesinės sąjungos atstovo pareigų atlikimui“. Pradiniame projekte buvo siūloma reguliuoti siauriau.

Šiame projekte pritariama pozicijai, kad reikia įtvirtinti naują atleidimo pagrindą – šalių susitarimu, tik skirtingai nei įstatymo projekte Nr. XIP-2014, šiame siūlomas palankesnis reguliavimas dėl išeitinės kompensacijos dydžio. Pirminiame variante buvo siūloma, kad išeitinė išmoka atleidžiant tokiu pagrindu būtų daugiausiai 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Komiteto patobulintame komitete siūloma, kad atleidžiant valstybės tarnautoją šalių susitarimu jam turėtų būti mokama kompensacija, savo dydžiu atitinkanti išeitinę išmoką, mokamą, tuo atveju, kai valstybės tarnautojo pareigybė yra panaikinama.

Numatyta, kad priėmus Seime, šis įstatymo projektas įsigaliotų 2012 m. liepos 1 d.

Su projektu galite susipažinti čia.

Parengė teisininkė Simona Risovaitė