2012 m. balandžio 24 d. Seimo posėdyje svarstomos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, susijusios su tarnybinės atsakomybės griežtinimu, tarnybos vertinimu, teisės dirbti kitą darbą reguliavimu:

1)      Valstybės tarnybos įstatymo papildymo 3(1) straipsniu, 9, 29, 30, 44 ir 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo kartu įstatymo projektas.

Priminsime, kad šiuo projektu siekiama griežtinti valstybės tarnautojų atsakomybę. Kaio nurodo projekto iniciatoriai, pagrindinis projekto  tikslas yra užkirsti kelią valstybės tarnautojams, padariusiems Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1-4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus (valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas; korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, ar buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės;  piktnaudžiavimas tarnyba) išvengti tarnybinės atsakomybės, pratęsti nuobaudos už padarytą tarnybinį nusižengimą skyrimo terminą iki 1 metų bei nustatyti valstybės tarnautojo, dėl kurio yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atsistatydinimo iš valstybės tarnybos savo noru tvarką. Taip pat apibrėžti valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos sąvoką.

Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių – savo išvadoje siūlo šį įstatymo projektą atmesti, o pritarti kitam alternatyviam projektui XIP-629 (2). Apie šį projektą skaitykite žemiau.

Įstatymo projekto teikėjas: Seimo narys R. J. Dagys.

Su šiuo projektu galite susipažinti čia.

2)      Valstybės tarnybos įstatymo 4, 30, 44, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Jis atsirado Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui patobulinus Seimo narės A. Bilotaitės pateiktą Valstybės tarnybos įstatymo papildymo 3 (1) straipsniu, 9, 29, 30, 44 ir 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (Nr. XIP-629(2)).

Šiame projekte Komitetas pritarė pirminiame projekte Nr. XIP-629(2)) pateiktai idėjai, kad tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra gali būti pradedama bei tęsiama net ir pasibaigus valstybės tarnybos santykiams ar valstybės tarnautojui perėjus dirbti į kitą valstybinę įstaigą.  Atitinkamai dėl to projekte numatyta, kad nustačius, jog valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, perėjo dirbti į kitą valstybinę įstaigą,  motyvuota išvada ir kiti jo atžvilgiu atlikto tyrimo rezultatai, kuriose konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, perduodami institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui. Sprendimą dėl valstybės tarnautojui tarnybinės nuobaudos skyrimo tokiu atveju priima institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas. Pagal siūlomą tvarką išvada ir kiti tyrimo rezultatai tokiam valstybės tarnautojui taip pat turėtų būti siunčiami susipažinti.

Tuo pačiu projekte įtvirtinta, jog sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo.  Su sprendimu turi būti supažindintas asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo galės būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Šios nuostatos dėl tarnybinės atsakomybės taikymo būtų be išimties taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams (projekte numatytas  VTI 4 straipsnio papildymas). Tokį sprendimą komitetas priėmė atsižvelgdamas į Vyriausybės siūlymus ir pastabas, jog siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai sugriežtintų visų valstybės tarnautojų, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus, tarnybinę atsakomybę. O tai Vyriausybės nuomone neatitinka lygiateisiškumo principo ir reikia griežtinti atsakomybę visų tarnautojų atžvilgiu.

Komiteto patobulintame projekte siūloma keisti ir vieno iš valstybės tarnautojų atleidimo pagrindų (kuris be išlygų taikomas ir statutiniams tarnautojams) aprėptį, numatant, jog  valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gali padaryti išvadą, jog valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų, atsižvelgęs į: Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją,  valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktą informaciją apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, bei kitus duomenis. Taigi, tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros tęsimas net ir pasibaigus valstybės tarnybos santykiams ir tuo pagrindu priimti atitinkami sprendimai gali turėti neigiamos įtakos vėliau tokiam asmeniui bandant įsidarbinti valstybės tarnyboje.

Numatyta, kad priėmus šį įstatymo projektą, jis turėtų įsigaliotų 2012 m. spalio 1 d.

Su projektu galite susipažinti čia.

 3)      Valstybės tarnybos įstatymo 11, 13, 14, 15, 16, 16(1), 17, 22, 31(1), 32, 41, 43, 46, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (Nr. XIP-2014(2)).

Šis projektas, kaip ir prieš tai minėtais, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto buvo įregistruotas praėjusią savaitę patobulinus buvusio vidaus reikalų ministro R. Palaičio teiktą Valstybės tarnybos įstatymo 4, 9, 11, 13, 15, 16, 16(1), 17, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 31(1), 41, 43, 44, 46, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 3(1), 30(1), 30(2) straipsniais įstatymo projektą (Nr. XIP-2014).

Komiteto projekte siūloma VTĮ 16 (1) straipsnio nuostatas keisti tuo aspektu, kad sprendimas dėl leidimo dirbti kitą darbą reikalingas ir priimamas tik tuo atveju, kai valstybės tarnautojas ketina dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį. Dėl autorinių ar paslaugų sutarčių sudarymo leidimo svarstymo procedūra nėra pradedama.

Pritarus  profesinių sąjungų, Audito komiteto pozicijai, projekte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojo pareigą būtų  „<...> nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus savivaldybės tarybos nario bei profesinės sąjungos atstovo pareigų atlikimui“. Pradiniame projekte buvo siūloma reguliuoti siauriau.

Šiame projekte pritariama pozicijai, kad reikia įtvirtinti naują atleidimo pagrindą – šalių susitarimu, ir atleidžiant valstybės tarnautoją remiantis šiuo pagrindu jam turėtų būti mokama kompensacija, savo dydžiu atitinkanti išeitinę išmoką, mokamą, tuo atveju, kai valstybės tarnautojo pareigybė yra panaikinama.

Numatyta, kad priėmus šį įstatymo projektą, jis turėtų įsigaliotų 2012 m. liepos 1 d.

Su projektu galite susipažinti čia.

4)      Valstybės tarnybos įstatymo 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šį projektą įregistravo patobulinęs Seimo narės A. Bilotaitės teiktą įstatymo projektą (Nr. XIP-3187).

Projekte įtvirtinta, kad šiurkštus pažeidimas turi sietis su valstybės tarnautojo elgesiu ar veika, kuris būtų susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Tačiau buvimas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jei tai įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą,  jau galėtų būti  inkriminuojamas kaip šiurkštus pažeidimas, už kurį numatytos griežtos  teisinės pasekmės.

Numatyta, kad priėmus šį įstatymo projektą, jis turėtų įsigaliotų 2012 m. birželio 1 d.

Su projektu galite susipažinti čia. 

Svarstomos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, susijusios su priėmimu į valstybės tarnybą:

1)      Valstybės tarnybos įstatymo 11 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Juo siūloma papildyti priėmimo į valstybės tarnautojo procedūros reglamentavimą.

Jau ir šiuo metu galiojanti VTĮ 11, 13 straipsnių redakcijos numato, kad konkurso būdu priimamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas asmuo egzaminuojamas raštu ir žodžiu. Skirtumas tik tas, jog projektu siūloma įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti pareigą privalomai įrašinėti žodinę konkurso dalį bei tokius įrašus saugoti vienerius metus.  Šiuo metu įrašas daromas remiantis Vyriausybės nutarimu dėl konkursų į valstybės tarnybą organizavimo tvarkos nuostatomis.

Įstatymo projekto teikėjas: Seimo narys J. Razma

Su šiuo projektu galite susipažinti čia.

2)      Valstybės tarnybos įstatymo 9, 11, 13, 47, 48, 49, 50, 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (XIP-533(2)).

Pagrindiniai šiame projekte pateikiami siūlymai:

·         dėl valstybės tarnautojų priėmimo procedūros (rengiamas konkursas ir jei keli asmenys surenka tą patį konkursinį balų skaičių, pirmenybė teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus). Remiantis tokia nuostata, vyrams būtų sukuriama palankesnės sąlygos patekti į  valstybės tarnybą;

·         dėl valstybės tarnautojams keliamų reikalavimų (reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams netaikomas; pasižymėti valstybės tarnautojui privalomų jo veikloje bendrųjų gebėjimų visuma, o vadovaujantys valstybės tarnautojai – taip pat ir privalomų jų veikloje gebėjimų vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai ar jos padaliniui visuma);

·          dėl valstybės tarnybą administruojančios įstaigos įtvirtinimo (valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas numatyta patikėti Valstybės tarnybos departamentui).

    Pagrindinis (Valstybės valdymo ir savivaldybių) komitetas 2011-11-02 savo išvadoje pritarė komiteto patobulintam įstatymo projekto XIP-533 (2) variantui.

Įstatymo projekto teikėjas: Seimo narys V. Kurpuvesas, VVSK

Su šiuo projektu galite susipažinti čia.

Kiti seimo posėdyje svarstomi įstatymo projektai:

1)      Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 11, 14, 15, 18, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Projekto nuostatomis patikslinamas sąvokos „artimi asmenys“ turinys, ją praplėčiant įtraukus šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičius, svainystės santykiais susijusius asmenis bei partnerį, net jei partnerystė neįregistruota teisės aktų numatyta tvarka.

Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad privačius interesus deklaruotų ir asmenys, pretenduojantys į pareigas valstybinėje tarnyboje, bei asmenys, dirbantys visuomeniniais valstybės politikų konsultantais, padėjėjais ir patarėjais.

Įstatymo projekto teikėjas: Seimo narys V. Kurpuvesas.

Su šiuo projektu galite susipažinti čia.

Seimo posėdyje teikiami įstatymų projektai:

Seimo valdybų 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu  sudaryta darbo grupė  Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti , šių metų kovo mėnesį paruošė  ir įregistravo Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo projektą bei  jį lydinčiuosius įstatymų pakeitimus.

Lydinčiųjų įstatymų pakeitimai (Policijos veiklos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2, 5, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Vidaus tarnybos statuto 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir kt.) yra techniniai, t.y. žodžiai „operatyvinė veikla“   keičiami į žodžius „kriminalinė žvalgyba“.

Parengė teisininkė Simona Risovaitė