Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinai išsprendė daugiau nei dvejus metus trukusį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir šiame komisariate tarnavusio pareigūno ginčą dėl jo atleidimo iš užimamų pareigų teisėtumo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas R.V. iš užimamų pareigų buvo atleistas po to, kai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM) dėl tariamai šio pareigūno atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo panaikino jam išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai”.

Nesutikdamas su tokiais sprendimais, R.V. juos abu apskundė: kreipėsi į Respublikos Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją (toliau – PAKK) dėl VRM sprendimo panaikinimo, o dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo (kuriuo jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos)  teisėtumo įvertinimo padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

PAKK šio pareigūno turėtos specialiosios teisės panaikinimą pripažino nepagrįstu, kadangi iš tiesų nei jos panaikinimo, nei ginčo nagrinėjimo metu R.V. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas nebuvo. Tačiau, PAKK nuomone, VRM neįvertino, ar nagrinėjamu atveju nebuvo kitų įstatyminių pagrindų, kuriais remiantis R.V. galėtų būti panaikintas leidimas. Dėl to buvo nuspręsta pareigūnui jo turėto leidimo negrąžinti, o įpareigoti VRM atlikti pakartotinį jo kandidatūros tikrinimą.

Buvęs policijos pareigūnas su būtinybe pakartotinai tikrinti jo kandidatūrą nesutiko, todėl ginčijo jį teismine tvarka, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai šį PAKK sprendimą paliko nepakeistą.

Tuomet, pasibaigus ginčui dėl specialiosios teisės panaikinimo, teismas ėmėsi nagrinėti R.V. atleidimo iš vidaus tarnybos teisėtumo klausimą. Čia buvo susidurta su gana kuriozine situacija – VRM teigė negalinti pakartotinai įvertinti R.V. kandidatūros, kadangi jis nedirba vidaus reikalų sistemoje, o Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sakėsi negalintis grąžinti R.V. į pareigas, kadangi jam nėra suteikta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybei užimti reikalinga specialioji teisė – leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

Tačiau teismui šios aplinkybės didelių abejonių nesukėlė - kaip esame skelbę (http://www.pareigunai.lt/index.php?page=teisiniaiprocesai&id=75), Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad R.V. iš pareigų buvo atleistas nepagrįstai ir todėl skubiai (nelaukiant šio teismo sprendimo įsiteisėjimo ir/arba pakartotinio R.V. kandidatūros patikrinimo) turi būti į jas grąžintas.

Dėl šio sprendimo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė net keturis „skundus“: iš pradžių Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas paprašė teismo išaiškinti savo sprendimą ir nurodyti, kokia tvarka grąžinti į pareigas asmenį, neturintį šioms pareigoms užimti būtino leidimo. Teismui išaiškinus, kad pareigūnas pirmiausia turi būti grąžintas į pareigas, o po to turi būti atlikta pakartotinė procedūra dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija jam išdavimo, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas šį teismo išaiškinimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taip pat atskirtuoju skundu buvo apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skubaus R.V. grąžinimo į pareigas, o apeliaciniu skundu – visas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas.

Tačiau visos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato teisininkų pastangos nuėjo veltui - Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visais minėtais aspektais pritarė Vilniaus apygardos administracinio teismo pozicijai. Teismas pabrėžė, kad VRM įsakymas, kuriuo R.V. buvo atimta specialioji teisė, yra panaikintas. O kadangi jokio kito sprendimo, kuriuo R.V. turėtas leidimas būtų panaikintas arba būtų pripažinta, kad egzistuoja įstatymuose numatytos aplinkybės, dėl kurių toks leidimas jam negali būti išduotas, Teismas pripažino, jog R.V. buvo atleistas be teisėto pagrindo ir todėl ne tik turi būti grąžintas į pareigas, bet taip pat jam turi būti išmokėtas dėl priverstinės pravaikštos negautas vidutinis darbo užmokestis už visą laikotarpį nuo jo atleidimo dienos iki grąžinimo į tarnybą dienos.

Taigi, pareigūnui šioje ilgai trukusioje sudėtingoje kovoje pagaliau pavyko pasiekti pergalę. 

Kitiems su įslaptinta informacija dirbantiems pareigūnams ši administracinė byla galėtų būti reikšminga keletu aspektų:

-            pirmiausia reikėtų žinoti, kad pagrindai, kuriems esant gali būti atimamas pareigūnams išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra numatyta Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje bei 18 straipsnyje;

-            Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas numato, kad pareigūnas, kuriam kompetentingos institucijos sprendimu panaikinama specialioji užimamoms pareigoms eiti būtina teisė (šiuo atveju – leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija), gali būti atleistas iš užimamų pareigų;

-      Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarimu pripažino, kad:

1) Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nenustatyta, kad atsiradus ar paaiškėjus šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatytoms aplinkybėms (kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos yra atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas), asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 28 tiek, kiek jame nėra nustatyti vadovo, turinčio teisę skirti asmenį į pareigas, įgaliojimai nušalinti pareigūną nuo pareigų, kurioms eiti būtinas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas, tuo atveju, kai asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Tai reiškia, kad tuo atveju, kai pareigūnas (dirbantis su įslaptinta informacija) yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos yra atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, pirmiausia turi būti atliktas pakartotinis jo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei patikrinimas. Tokio patikrinimo tikslas - įvertinti, ar ta veika, už kurią jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, yra tokio pobūdžio ir pavojingumo, kad tolesnis pareigūno darbas keltų grėsmę įslaptintos informacijos saugumui. Pareigūno turima specialioji teisė gali būti panaikinta tik atlikus tokį patikrinimą.

Be to, šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pasakyta, kad įstaigos, kurioje dirba pareigūnas, vadovas šio pakartotino pareigūno tikrinimo metu turi turėti ne tik pareigą atleisti pareigūną, bet taip pat ir teisę jį nuo pareigų patikrinimo laikotarpiui nušalinti.

 Straipsnį parengė teisininkė Dovilė Mikučionytė