V. Mykolaičio-Putino g. 5 Vilnius, LT-03106 | Telefonas (8~5) 271 6118 | Faksas (8~5) 212 3273 | El. paštas info@pareigunai.lt

LT | EN | RU |
2022-09-26 pirmadienis, 06:11

Mes bendradarbiaujame su šiais advokatais
NAUJIENOS

V.Bakas apie Belgijos profesines sąjungas
2012-05-11

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas š.m.balandžio 24-26 dienomis viešėjo Briuselyje (Belgija). Šio vizito tikslas - susipažinti su Belgijos profesinėmis sąjungomis, pagrindinėmis problemomis, veiklos metodais.

Įspūdžiai iš susitikimų, pokalbių fragmentai ir įdomybės kelionės metraštyje.

Pradžia

Pakvietimas vykti į Briuselį iš Europos parlamento nario Justo Paleckio biuro buvo atsiųstas dar praėjusiais metais. Nustebino, nes niekada nebuvome artimi ir net pažįstami. Juolab, kad nepriklausome vadinamoms tradicinėms profesinėms sąjungoms. Išklausęs europarlamentaro padėjėjos pakvietimo bei numatomo programos turinio nusprendžiau, kad ši proga pažinti Europos profesines sąjungas yra unikali, be to tai galimybė perkelti patirtį į mūsų šalį.

8.00 val. ryte buvau prie „Panoramos“ viešbučio, vos už valandos autobusu atvykome į Kauno Karmėlavos oro uostą. Išskyrus du delegacijoje dalyvavusius žmones Ramunę Motiejūnaitę-Pekkinen ir Iriną Judiną nieko nepažinojau. Netrukome susipažinti, išklausėme mūsų grupės vadovės  Ramunės instruktažo bei daug keliaujančio Vido patarimų, atsigėrėme kavos.

 Taigi pirmoji diena.  Balandžio 24 d. antradienis

Susitikimas su Europos profesinių sąjungų konfederacijos  (ETUC) generaline sekretore Bernadette Ségol ir ETUC patarėja Sarah King.

Tai buvo pirmasis mūsų susitikimas ir kiek netikėtas tuo, kad mes jau pirmąją vizito dieną buvo priimti aukščiausiu lygiu. ETUC vienija 83 nacionalines profesinių sąjungų organizacijas iš 36 Europos šalių. Visos šios organizacijos vienija 60 mln. žmonių. Taigi mums, 9 žmonėms iš mažos Lietuvos valstybės teko geras pusvalandis bendravimo su vienos įtakingiausių Europos  visuomeninių organizacijų lydere siauroje aplinkoje. B. Segol kalbėjo apie ETUC, jos misiją, apie iššūkius, su kuriais susiduria Europa.

Šioje dalyje pasinaudosiu mūsų grupės vadovės Ramunės Motiejūnaitės-Pekkinen užrašais.

Generalinė sekretorė pabrėžė, kad ETUC yra svarbu palaikyti kontaktus su visų šalių nariais, nes turi vykti abipusis bendradarbiavimas: „Mes turime žinoti, kas vyksta, kokios pagrindinės problemos tose ar kitose šalyse, o ETUC politika turi būti suprantama, ir jos programos pristatomos nacionaliniu lygmeniu bei svarstoma, kokios įtakos jos kiekvienoje šalyje gali turėti“.

„Mes informuoti apie jūsų problemas: nedarbas, nesaugios darbo sutartys, menka narystė. Mes žinome, kaip sunku profsąjungoms jūsų šalyse pritraukti narių, - aš tai žinau iš savo ankstesnės patirties, žinau, kad įmonės dažnai neatsižvelgia į profsąjungų teises.

Turite žinoti, kad šie klausimai yra esminiai ETUC politikoje. ETUC remiasi ne vien stipriaisiais nariais, bet bando palaikyti ir remti narius, kurie yra silpnesnėse pozicijose.

ETUC vykdomajame komitete  parengsime projektą „Socialinis kontraktas Europoje“, o kai pabaigsime, - sieksime, kad šis dokumentas būtų apsvarstytas vietinių profsąjungų, - t.y. kad dokumentas susilauktų grįžtamosios reakcijos. Visko mes negalime padaryti, bet dirbame ta kryptimi, kad žmonių problemos būtų iškeliamos į europinį lygį.

Krizė labai palietė žmones, apie tas problemas žinome. Šioje situacijoje norime išryškinti savo vertybes – solidarumą, pasipriešinimą ksenofobijai, rasizmui ir populizmui", - kalbėjo Bernadette Segol.

Ji pasidžiaugė, kad dabar turi galimybę susipažinti su situacija Lietuvoje. Kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai, pati generalinė sekretorė turėsianti galimybę apsilankyti Lietuvoje.

Bernadette Segol prisipažino patyrusi didelį padrąsinimą (paprastai būna priešingai), kai praeitą savaitę buvo Prahoje, kur įvyko  didžiulė demonstracija, kurioje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių. Ta proga kolegos čekai atkreipė dėmesį, kad tik dabar, pirmą kartą nuo 1989 m., žmonės gali jaustis kairiaisiais nebijodami būti apšaukti komunistais.

B. Segol ir jos patarėjai uždaviau du klausimus. Pirma, ką ji galėtų patarti Lietuvos žmonėms ir lyderiams, kurie tik pradeda burtis į profesines sąjungas?

B. Segol atsakymas buvo tas, kad  ji nenorėtų išgyventi tolį virsmą, kurį tenka išgyventi mums, posovietinio bloko šalims. Žmonės puolė į kraštutinumą ir mėgaujasi rinkos ekonomika. O pilietinė visuomenė dar nesusikūrė, todėl neatsiranda būtinas balansas. Tokiomis sąlygomis, kurias Jūs išgyvenate, aš nedrįstu duoti patarimų.

Antra, pasiūlau B. Segol artimiausią ETUC renginį padaryti Lietuvoje. Tai būtų didelis padrąsinimas Lietuvos žmonėms ir profesinių sąjungų lyderiams, sakiau jai.

Susitikimas su Krikščioniškąja profesine sąjunga

Briuselyje tiesiai iš oro uosto vykome susitikti su didžiausia Belgijos profesine sąjunga. Kelionėje mus nuolat lydėjo europarlamentaro padėjėjai Jurgis Gurskis ir Kasparas Kemeklis. Belgijoje veikia trys profesinių sąjungų dariniai: Krikščioniškoji profesinė sąjunga (vienija apie 1,7 mln. narių), Socialistų (vienija 1,5 mln. narių) ir Liberalioji (vienija 0,4 mln. narių). Kitaip tariant, Belgijoje daugiau, kaip pusė visų samdomų darbuotojų yra profesinių sąjungų nariai. Krikščioniškoji yra nuosaiki, akcentuojanti susitarimą ir sutarimą, Socialistai yra radikalesni, na o Liberalioji profesinė sąjunga vienija verslininkus ir vadovus, bankų darbuotojus, kitaip tariant baltąsias apykakles.  Liberaliosios profesinės sąjungos linkusios į pragmatizmą.

Įdomu buvo išgirsti, kad visos profesinės sąjungos stipriai konkuruoja, tačiau išklausius dviejų iš jų atstovų buvo matyti jų pagarba vienas kitam. Pasak abiejų profesinių sąjungų lyderių, santykiai tarp skirtingomis ideologijomis veikiančių profesinių sąjungų darinių grindžiami draugiška konkurencija. Tai reiškia, kad esminiais  klausimais (ypač tarptautiniais) jie stengiasi sutarti ir kalba vieningai. Socialistų profesinės sąjungos lyderis prasitarė, kad Liberaliosios profesinės sąjungos yra nesusipratimas iš principo.

Krikščioniškosios profesinės sąjungos atstovas - išsilavinęs, puikiai kalbantis ir dėstantis mintis, kukliai apsirengęs žmogus. Pasak jo, atstovavusio didžiausią Belgijos Krikščioniškąją profesinę sąjungą, į jų sudėtį įeina viešojo sektoriaus profsąjungos.  Derybos dėl viešojo sektoriaus klausimų vyksta su merais, ministrais ir politikais.

Krikščioniškoje profesinėje sąjungoje dirba trys tūkstančiai darbuotojų, profesinė sąjunga išlaiko didžiulį mokslinių tyrimų institutą.

Nacionaliniu lygiu kaip ir Lietuvoje veikia Trišalė taryba, bet skirtingai nuo Lietuvos, atstovus į Belgijos Trišalę tarybą renka visi profesinės sąjungos nariai. Kaip žinia, Lietuvoje jie tiesiog  paskiriami pačioje trišalėje taryboje.

Vidutinis nario mokestis profesinei sąjungai yra 15 eurų kas mėnesį. Be to jis diferencijuojamas. Galime paskaičiuoti, kad mėnesinis Belgijos Krikščioniškosios profesinės sąjungos biudžetas yra 25 mln. eurų.

Belgijos įstatymai numato, kad išrinktiems profesinės sąjungoms lyderiams įmonės privalo suteikti darbo vietą. Pagrindinis profsąjungų pajamų šaltinis  yra nario mokestis. Dalį pajamų sudaro bedarbio pašalpų administravimas ir mokėjimas. Tai funkcija, kurią valstybė perdavė profesinėms sąjungoms.

Viešnagė lėktuvų ir raketų kompanijoje SABCA

Susitikome su strateginę techniką gaminančios kompanijos profesinių sąjungų lyderiais. Kompanijoje dirba virš 600 žmonių, veikia dvi profesinės sąjungos. Darbininkai, administratoriai ir vadovai dėvi skirtingų spalvų marškinėlius, atitinkamai: mėlyna, žalia, balta.

Darbuotojų ir įmonės santykiais rūpinasi specialiai paskirtas atstovas prie vadovybės, kuris apmokamas iš įmonės lėšų. Jis yra tarpininkas tarp darbuotojų ir vadovų. Pvz., darbuotojas, ištikus bėdai, neina į Personalo skyrių, o eina pas tą atstovą. Kiekvienas įmonės padalinys turi po tokį atstovą ir į jį kreipiasi tame padalinyje dirbantys darbuotojai. Periodiškai jie renkasi aptarti susikaupusių klausimų. Įdomu tai, kad šie atstovai specializuojasi pagal konkrečias sritis, kurios aktualios darbuotojams. Tai daroma tam, kad atstovai taptų ekspertais. Į lietuvių klausimą, ar vadai netaupo saugos priemonių sąskaita, pavyzdžiui pirkdami pigesnes, profsąjungų lyderiai atsakė, kad pigios priemonės ir dėl jų įvykusios nelaimės darbdaviams labai brangiai kainuoja, nes didėja draudimo įmokos.

SABCA darbuotojų narystė profesinėse sąjungose pasiskirsčiusi taip: 60 proc. priklauso krikščioniškai profesinei sąjungai, 40 - socialistų.

SABCA profesinių sąjungų vadovai teigė, jog darbuotojų problemomis rūpinasi specialūs profesinių sąjungų komitetai, tarybos nariai specializuojasi kiekvienas atskiroje srityje. Komitetai posėdžiauja reguliariai. Posėdžiai pradedami komiteto paskirto pranešėjo pranešimu apie pagrindinę problemą. Pagrindinis yra Saugos ir sveikatos komitetas.  Pvz., Saugos ir sveikatos komiteto rūpestis yra darbuotojų saugumas ne tik įmonės teritorijoje, bet ir už teritorijos ribų.

Saugos ir sveikatos komiteto specialistai daro specialius tyrimus dėl konkrečios darbo vietos poveikio sveikatai.

Kiekvienas darbuotojas du kartus per metus privalomai tikrinasi sveikatą. Sveikatos draudimo įmokas moka įmonė.

Darbo taryba SABCA

Bendraujant su profesinių sąjungų lyderiais įstrigo jų lojalumas įmonei ir gražūs atsiliepimai. Toks įspūdis, tarsi lyderiai būtų įmonės bendrasavininkiai.

Įmonėje veikia Darbo taryba. Joje svarstomi klausimai, susiję su įmonės egzistavimu rinkoje ir įmonės darbuotojais. Kiekvienais metais darbuotojų atstovai teikia pranešimus apie keltus uždavinius ir jų sprendimo eigą, rezultatus.

Belgijos įstatymai numato prievolę darbdaviui tartis su darbuotojais.

Spaudimo priemonės : Kraštutinės priemonės nesusitarus - streikas. 2003 ir 2009 metais nepavykus susitarti reorganizuojant įmonę buvo paskelbtas  streikas, kuris truko 7 savaites. Pagrindinis ginčas vyko dėl įmonės ketinimų atleisti 300 darbuotojų. Po streiko buvo atleisti tik 100 ir tiems buvo paskirtos reparacijos (solidžios piniginės išmokos). Kitos spaudimo priemonės – atsisakymas dirbti viršvalandžius. Jei vadovai neatsižvelgia į reikalavimus, darbuotojai atsisako ar iš dalies atsisako dirbti viršvalandžius.  Pagrindinės ginčų temos – darbo užmokesčio indeksacija, viršvalandžiai, pensinio amžiaus ilginimas. Darbuotojų premijos Belgijoje neapmokestinamos.

 Lyderių kvalifikacija

Jau minėjau, kad profesinės sąjungos tarybos nariai specializuojasi pagal veiklos sritis. Išrinkus profesinės sąjungos  lyderį, jam privalomos specialios pratybos-mokymai.  10 dienų per metus išrinkti profesinių sąjungų lyderiai dalyvauja specialiuose kursuose, gauna specialią medžiagą.

Profesinėje sąjungoje dirba 60 specialistų, kurių pagrindinė veikla profesinės sąjungos lyderių mokymai. Pagrindinės temos: darbo teisė, buhalterija, komunikacija, įtikinėjimas.

Profesinės sąjungos pasirašiusios sektorinę konvenciją, tai kažkas panašaus į šakos kolektyvinę sutartį. Ja nustatyta, kad darbdavys aprūpina ne tik patalpomis, bet ir kompiuteriais, ryšio priemonėmis.

Susitikimas su Europarlamento nare iš Vengrijos Ringa Gonze

R. Gonze teigė, kad Vengrijoje situacija su profesinėmis sąjungomis labai panaši į Lietuvą.   Narystė profesinėse sąjungose yra 10-20 procentų. Tarptautinės kompanijos, ateinančios į Vengriją visokeriopai stengiasi išvengti profesinių sąjungų. Tam, kad profesinės sąjungos čia taptų patrauklios, jos turi  naujausias informacines technologijas, socialinius tinklus, taip pat pradėti ginti jaunų žmonių interesus ir taip juos įtraukti į veiklą. Pasak R. Gonze, didžiausia profesinių sąjungų bėda  naujosiose ES valstybėse ir postsovietinio bloko šalyse yra ta, kad jos yra uždaros, tūno tarsi dėžėje.

Susitikimas su Ole Christensen, europarlamentaru iš Danijos

Danija yra laimingiausia pasaulio šalis. Pasak pranešėjo, tradicija derėtis Danijoje siekia 100 metų. Kalbėdamas apie padėti mūsų šalyje jis teigė, kad mums tenka kurti sistemą (profesines sąjungas, derybines tradicijas) nuo nulio, o tai nėra lengva. Danijoje iki 80 proc darbuotojų yra organizuoti, darbdaviai – 50 proc. Danijos valdžia apskritai nesikiša į darbo santykius, jų nereguliuoja. Tai socialinių partnerių reikalas. Jis, kaip europarlamentaras siekia, kad Europos Sąjungos valdymo institucijos skirtų lėšų tam, kad būtų skatinama socialinė partnerystė. Yra daug projektų, pagal kuriuos tai galima daryti. Pasak jo, Vyriausybės ir socialiniai partneriai turi būti motyvuojami skatinti socialinę partnerystę. Danijoje pasigirsta nuomonių, kad profesinės sąjungos yra tarsi savotiška mafija, kuri dalyvauja valstybės gyvenime visuose lygiuose. Danijoje darbdaviai gąsdina imigrantus, kad šie nestotų į profesines sąjungas, tačiau profesinės sąjungos turi tam atsaką. Jos tiesiog blokuoja tų naujų kompanijų veiklą. Danai labai organizuota visuomenė ir pati laimingiausia visuomenė pasaulyje. Pašnekovo nuomone, visuomenės organizuotumas yra pagrindinė laimės priežastis.

Danijoje darbdaviai gina profesines sąjungas, o šios gina darbdavius. Pastaraisiais metais narystės dalis profesinėse sąjungose kiek sumažėjo. Tai aiškinama tuo, kad Danijos visuomenė darosi turtingesnė ir saugesnė. Kuo turtingesnis žmogus, tuo mažesnis poreikis jungtis į profesines sąjungas.

Antra svarbi priežastis, dėl kurios klesti valstybė, yra ta, kad danai moka labai daug mokesčių. 40-50 proc. to, ką uždirba Danijos gyventojas sumoka valstybei.

Danijoje yra patarlė, ten kur susitinka du danai su skirtingomis nuomonėmis, jie išssiskiria su viena bendra nuomone.  Tai yra taip pat didelė Danijos žmonių stiprybė. Danai moka sutarti.

Susitikimas su Belgų socialistų profesine sąjunga

Kaip minėta, tai antroji pagal dydį profesinių sąjungų organizacija Belgijoje. Jos atstovas pasakojo, kad šiuo metu kaip tik vyksta rinkimai į profesinių sąjungų vadovų pareigas. Likus kelioms dienos iki rinkimų jau užsiregistravo 50 tūkst. kandidatų, norinčių užimti profesinių sąjungų lyderių pareigas įvairiose įmonėse. Vėliau iš tų, kurie bus išrinkti, bus renkami profesinių sąjungų lyderiai. Profsąjungų stiprybė kyla iš apačios ir yra apačioje.

Socialistų profesinės sąjungos  pagrindinis skiriamas bruožas yra tas, kad jos dėmesio centre žmogus, jos pasisako už lyčių lygybę. Tuo tarpu Krikščioniškosios pakraipos profesinės sąjungos akcentuoja šeimą ir didesnį vyro vaidmenį.

Profesinės sąjungos dirba dvejose pagrindinėse tarybose: darbo ir ekonomikos. Belgijoje tariamasi iš viršaus į apačią.  Pirmiausia susitariama su Vyriausybe dėl svarbiausių ekonominių-socialinių klausimų,vėliau leidžiamasi į apačias ir tariamasi regionų, įmonių lygiu. Svarbus dialogo aspektas yra tas, kad įstatymai neatsiranda ir nekeičiami tol, kol nesusitaria partneriai. Praėjus kelioms dienoms po susitikimo Belgijoje turėjo būti organizuotas streikas prieš atotrūkį bankų sektoriuje.

Profesinė sąjunga padeda darbuotojui persikvalifikuoti, bet darbo neieško. Kartu su darbdaviais profesinės sąjungos yra įkūrusios specialius mokymo centrus, kur padeda persikvalifikuoti žmonėms.

Profesinės sąjungos Belgijoje itin daug dėmėsio skiria  lyderių ugdymui. Belgijoje profesinės sąjungos ir nevyriausybinės organizacijos dėl lyderių pradeda konkuruoti nuo tada, kai būsimieji lyderiai dar studijuoja universitetuose, veikia studentų organizacijose.

Profesinės sąjungos, Nevyriausybinės organizacijos (Green peace ir kt.) ieško būsimųjų lyderių tarp studentų, juos vilioja ir ugdo. Belgijoje kuriasi profesinių sąjungų pakraipa, kuri propaguoja žaliąjį gyvenimo būdą. Tarp šios pakraipos rėmėjų yra labai daug jaunimo.

Susitikimas su pareigūnų profesinės sąjungos atstovais

Šis susitikimas buvo paskutinis. Justas Paleckis ir jo komanda jį surengė specialiai mums, mano išankstiniu prašymu. Tačiau nepaisant didžiulio nuovargio ir įspūdžių, visi delegacijos nariai liko išklausyti pareigūnų profesinės sąjungos atstovės Heylen Ilse.

Policininkai, ugniagesiai, transporto darbuotojai yra vienoje profesinių sąjungų grupėje. Jie įeina į Krikščioniškosios pakraipos profesinių sąjungų šaką. Pareigūnų profesinės sąjungos Belgijoje taip pat nevienalytės – vien policijoje veikia mažiausiai trys, ugniagesius vienija taip pat trys. Belgų pareigūnai turi teisę streikuoti. Ji ribota. Ribojimas pasireiškia tuo, kad valdžia streiko metu gali nustatyti minimalų pareigūnų skaičių, kuris privalo streiko metu dirbti.

Pareigūnų profesinių sąjungų lyderiai gali skirti 60 dienų per kadenciją profesinės sąjungos veiklai. Ugniagesiai - gali skirti neribotą laiką.

Heylen teigė, kad pareigūnai naudojosi savo teise streikuoti 2011 metais, kai buvo reorganizuojama žandarmerija ir reikėjo išsaugoti darbuotojus.

Didžiausia problema policijoje yra ta, kad labai trūksta žmonių, dėl krizės nepriimami nauji žmonės. Pasekmės yra tokios, kad krito saugumo lygis, išaugo nusikaltimų skaičius miestuose.

Ugniagesių darbus atlieka 5 tūkstančiai ugniagesių ir 12 tūkstančių savanorių. Šiuo metu vyksta reorganizacija. Didžiausia problema - darbo laikas. Ugnigesiai tarnauja iki 56 metų, tada išleidžiami į pensiją. Policininkai- iki 58 metų.

Jei pareigūnui pradedamas kriminalinis tyrimas, pagalbos jis gali prašyti iš Policijos departamento ir profesinės sąjungos.

Pareigūnai protestuoja įvairiai. Pvz., būna akcijos kai valandai išjungiamas  pagalbos teikimas 112 arba šiuo numeriu aptarnaujama itin lėtai, todėl žmonės negali prisiskambinti. Paskutinį kartą Europos viršūnių susitikimo metu ugniagesiai surengė pratybas pastato, kuriame posėdžiavo viršūnių lyderiai, kieme.

Belgijoje pareigūno atlyginimas siekia  2500 eurų.

Vietoje pabaigos...

Per mano karjerą  tai antras oficialus vizitas į užsienio šalį. Grįžau  tiesiai į NPPSS suvažiavimą ir kai kurias idėjas jau pavyko perkelti į NPPSS veiklą. Ruošiausi šiam vizitui, todėl savo įspūdžiais skubu pasidalinti.

 Prieš vykdamas maniau, kad Lietuvoje neįmanoma sukurti profesinių sąjungų, pilietinės visuomenės bent artimiausiu laiku. Tačiau po Bernadet žodžių apie nepavydėtiną pereinamąjį laikotarpį ir danų bei belgų  sėkmės istorijų supratau, kad kito kelio kaip stiprinti profesines sąjungas ir pilietinę visuomenę Lietuvoje nėra. Danijoje, Belgijoje žmonės taip pat kovoja. Jų kovos tradicijos  turi 100 metų ir jie kovoja iki šiol. Galbūt tai, kas yra ten, mums blizga, tačiau po tuo blizgesiu yra didžiulė visuomenės energija. Apie tą energiją visi žino ir dažniausiai jos vengia.  Šiandieninė jų kova rafinuotesnė, įgavusi kitus pavidalus. Prie derybinių stalų, konferencijose, gatvėse vyksta nuolatinės  interesų trintys ir dėl to visi laimi ir dėl to laimingi. Kartais atrodo, kad Lietuvoje į gatves eina tik nelaimingi žmonės, tuo tarpu daugelyje Europos šalių tai daro laimingi žmonės. Lietuvoje žmonės  kol kas nemoka ir nemato prasmės kovoti, tačiau tų, kurie išvyksta patirtis svečiose šalyse, ir tų, kurie lieka, nuoširdus darbas neišvengiamai keis galių pusiausvyrą Lietuvos visuomenėje, ekonomikoje, socialinėje politikoje. Svarbiausia nepasmerkti savęs mums patiems.

Beje, supratau ir tai, kad turime ko gero vieną svarbų privalumą lyginant su mūsų kaimynais europiečiais. Jie, savo veikloje neturėjo mokytojų, sėkmės istorijų ir viską kūrė patys. Tuo tarpu mes turime galimybę studijuoti jų patirtį, imti tai kas geriausia ir vengti beprasmių darbų.  Tikėtina, kad jei darbų  imsimės dabar, tas laikas bus trumpas.

 Vytautas Bakas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.


Share on Facebook
pranesk apie korupcija
KOMENTARAI



1

eks. vyr. komisaras (#600) - 2012-05-13 16:41 (IP: 78.60.12.201)
Naudinga komandiruotė. Po truputį diekime patirtį ir pas mus. Kitaip bus blogai.


Komentuoti gali tik portalo nariai.

Naujienlaiškio prenumerata

El. leidinio „Pareigūnai.lt" archyvas

NPPSS BLOG'AS

 Atsakymas Stasiui Kropui: kodėl mes padedame Ūkio banko klientams?

 Nuomonė: policija ne žaibolaidis







Get Adobe Flash player





Skelbimai:
Sporto klubo IMPULS kainos (kovo mėnuo) (0)
2013-03-18
Gerbiami nariai, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariai gal ...

Daugiau Archyvas

Pareigūnų ir politikų diskusijos - policijos komisariate (0)
2013-03-14
Šių metų kovo 15 dieną (penktadienį) 10.30 val. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų ...

Daugiau Archyvas

Konkursas Kauno probacijos skyriaus viršininko pareigoms (0)
2013-03-14
KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO  PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS SKELBIMAS Kalėjim ...

Daugiau Archyvas








Prisijungimas

Vartotojas


Slaptažodis


Prisiminti

Registracija
Pamiršai slaptažodį?

Narių skaičius: 782




Apklausa

Ką manote apie pareigūnų skatinamą (padėkos raštais, ženklais, medaliais ir pan.)?

Pareigūnai skatinami pagal nuopelnus.
Skatinami tik vadovybei parankūs žmonės.
Pareigūnai skatinama ne pakankamai.
Pareigūnai neskatinami



Kitos apklausos

Karjera:
Šiuo metu darbuotojų neieškome (0)
2011-02-21
...

Daugiau

Reklama


Draugai



© 2002-2022 Profesinių sąjungų plėtros centras. Visos teisės saugomos.
e-sprendimas: IV MEDIA